Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-893-810/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
A8.-893-810/2019
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00208-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
S. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-893-810/2019Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00208-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.8; 9.35; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2019 m. spalio 24 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant vertėjai Liudvikai Nedzinskienei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S., jo atstovui advokatui V. P.,nedalyvaujant transporto priemonės savininkui A. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Baltarusijos Respublikos piliečio S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), baltarusio, dirbančio individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Baltarusijos Respublikos pilietis S. S. 2019 m. rugsėjo 4 d. 5.00 val. Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., vykdamas lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Raigardo kelio poste žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, atlikus muitinį patikrinimą, automobilio bagažinės kairiajame galiniame lanzerone įrengtoje slėptuvėje buvo rasti nedeklaruoti 93 pakeliai cigarečių „MINSK CITY MS“, kurių bendra vertė 312,48 Eur, tuo S. S. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje.

S. S. teismo posėdyje prisipažino padaręs nusižengimą. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. iš pažįstamo A. T., su kuriuo bendrauja šeimomis, jis paėmė automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Ketino važiuoti į Lietuvos Respubliką pirkti lietus ratlankius. Cigaretes jis nusipirko parduotuvėje neutralioje zonoje prie Baltarusijos Respublikos – Lietuvos Respublikos sienos. Automobilio kairiajame lanzerone įrengtoje slėptuvėje jis sudėjo 93 pakelius cigarečių „MINSK CITY MS“. Šią slėptuvę išpjaudamas skylę tam, kad galėtų cigaretes sudėti lanzerone, jis pats (S. S.) įrengė prieš vykdamas į Lietuvos Respubliką. Šios skylės dydis – dvidešimt ant dešimt centimetrų. Išpjautą skylę pridengė ta pačia skarda. Apie tai, kad automobiliu „VW Passat“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), jis veš į Lietuvos Respubliką cigaretes, automobilio savininkui nesakė. Automobilį iš A. T. jis skolinasi periodiškai, du – tris kartus per savaitę. Cigaretes vežė tikslu parduoti arba iškeisti į prekes. Sutinka su kaltinime nurodyta cigarečių verte. Tokio pobūdžio administracinį nusižengimą Lietuvos Respublikoje padarė pirmą kartą, gailisi. Lenkijos Respublikoje už analogiško pobūdžio pažeidimus jis yra baustas. Prašo automobilio nekonfiskuoti. Prašo dėl sunkios turtinės padėties baudos sumokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

Transporto priemonės savininkas A. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai, įteikiant teismo šaukimą, gautas prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. A. T. nurodė, kad su kontrabandos pervežimu jis neturi nieko bendro, jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybiniu registracijos numeriu 8042KB-4, jis davė S. S. asmeniniam naudojimui ir nežinojo, kad juo bus vežama kontrabanda. Prašo automobilio nekonfiskuoti.

Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Vilniaus teritorinės muitinės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Be S. S. prisipažinimo, jo kaltė neteistai gabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nedeklaruotas prekes (cigaretes) įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas, nuotraukomis, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, kita bylos medžiaga. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. S. tyčia, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes – cigaretes, kurių vertė 312,48 (6,25 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), t. y. viršija 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl jo veiksmai atitinka ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. S. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darantį administracinį nusižengimą, sąmoningai gabeno kontrabandą (cigaretes) per Lietuvos valstybės sieną, tačiau bylos duomenimis nebaustas administracine tvarka, nedirba. Įvertinus nurodytas aplinkybes, gabentų cigarečių kiekį ir vertę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo turtinę padėtį, skirtina ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda su neteisėtai gabentų cigarečių konfiskavimu (ANK 29 straipsnio 2 dalis, 208 straipsnio 4 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. teismo posėdžio metu pateikė prašymą išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui dėl sunkios turtinės padėties. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Šiuo nagrinėjamu atveju S. S. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį, todėl jo prašymas išdėstyti baudos sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui netenkinamas.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, taip pat ir ANK 208 straipsnyje, nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kontrabandos dalyką gabenusi transporto priemonė „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), yra registruota A. T. vardu. Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos nusižengimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. 2AT-2-2013, 2018 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-17-648/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. AN2-646-493/2017 ir kt.). Byloje nustatyta, kad S. S. cigaretes gabeno automobilio bagažinės kairiajame galiniame lanžerone išpjaunant angą įrengtoje slėptuvėje. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo cigaretes gabeno ne daiktams gabenti skirtose vietose, o specialiai įrengtoje slėptuvėje, tuo sąmoningai apsunkindamas neteisėtai gabenamų prekių suradimą ir nusižengimo išaiškinimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas ar neapgalvotas sprendimas, nes cigaretės buvo slepiamos ne daiktams gabenti skirtose vietose, o transporto priemonė šiuo atveju buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, be kurios panaudojimo slapta pergabenti rasto cigarečių kiekio, nepateikiant jų muitinės kontrolei, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebūtų galėjęs (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. ATP-92-317/2015, 2017 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. AN2-318-319/2017, 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. AN2-646-493/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S., tiek transporto priemonės savininkas A. T. nurodė, kad transporto priemonės savininkui nebuvo žinoma, jog jam priklausančioje transporto priemonėje S. S. įrengs slėptuvę ir joje į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu gabens cigaretes. Tačiau teismas automobilio savininko ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus vertina kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti A. T. nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo, nes jų paaiškinimai neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, teismo nuomone, transporto priemonės savininko žinojimą apie neteisėtus S. S. veiksmus patvirtina administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. S. S. automobilį eksploatavo taip, tarsi būtų jo savininkas – kito asmens asmeniniam naudojimui S. S. paskolintas automobilis nebūtų pjaustomas, mechaniškai pažeidžiamas tam, kad būtų panaudotas kontrabandos dalyku esančioms prekėms gabenti. Akivaizdu, kad be transporto priemonės savininko sutikimo, rizikuodamas automobilio savininko turtu, S. S. negalėjo paimti A. T. priklausantį automobilį, įrengti jame slėptuvę ir juo vežti kontrabandą. Bylos duomenys patvirtina, kad šiam nusižengimui buvo iš anksto ruoštasi, atliekant pasirengimo veiksmus, įrengiant slėptuvę transporto priemonėje. Teismas taip pat pažymi, jog, siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kuri specialiai buvo pritaikyta nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtą slėptuvę, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas. Nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams. Pažymima ir tai, kad, konfiskavus transporto priemonę su specialiai joje įrengta slėptuve, o ne grąžinus ją jos savininkui, ginčas dėl transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio šią transporto priemonę, gali būti sprendžiamas civiline tvarka.

Išdėstytų motyvų pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad kontrabanda gabentų prekių vertė (312,48 Eur) tik šiek tiek mažesnė nei transporto priemonės vertė (450 Eur su PVM), transporto priemonės savininkas, kurio vardu registruota transporto priemonė, nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, perduodamas S. S. automobilį, bei nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų pašalinti galimą nusižengimą, siekiant atgrasyti S. S. nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas (ANK 29 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 4 dalies 1 punktas, 208 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei. Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK nurodytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-697/2015).

Priimant sprendimą, ar konfiskuoti kontrabandos gabenimo priemonę, atsižvelgiama į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą, taip pat į pažeidėjo asmenybę.

S. S. inkriminuojamas administracinis nusižengimas yra viena pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, kuris gali būti padarytas tik tyčiniais pažeidėjo veiksmais, kai jis supranta, jog gabena prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori, tokiu būdu sudarydamas tokią situaciją, kai jo naudojamas turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo pažeidėjas sąmoningai nepaiso, dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme: turto, kuris buvo kontrabandos įrankis, priemonė, konfiskavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka proporcingumo reikalavimą, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 ir 29 straipsniais, 208 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

S. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1820 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties eurų) baudą su 93 pakelių cigarečių „MINSK CITY MS“, kurių bendra vertė 312,48 Eur, bei transporto priemonės „VW Passat“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Edita DambrauskienėPapildoma informacija:paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“, AB, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870 DanskeBank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 19105274708.Pažymėtina, kad mokant baudą įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose ar jų tarpininkų padaliniuose, jog gauta įmoka būtų laiku įskaityta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, ją reikia sumokėti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teks sumokėti ne tik baudą, bet atlyginti ir vykdymo išlaidas.Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.