Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-729-267/2015Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01112-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.3.1.8.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)

2015 m. rugsėjo 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-476/2015 pagal ieškovių Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupės, Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupės, VšĮ „Pasienio žuvys“, žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“, Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės ieškinį atsakovams asociacijai Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių tinklas, V. K. dėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. visuotinio susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupė, Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupė, VšĮ „Pasienio žuvys“, žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė „Klaipėdos rajono iniciatyvos“, Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiu asociacijos Žuvininkystės regiono veiklos grupių tinklas 2014 m. rugpjūčio 18 d. visuotinio susirinkimo Nr. 4 protokolo sprendimą nuo jo priėmimo dienos ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad elektroniniu paštu buvo gautas asociacijos Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių tinklas visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 4 išrašas ir juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas, tokiu būdu ieškovės sužinojo apie 2014-08-18 įvykusį visuotinį susirinkimą, išrinktą kolegialų valdymo organą ir vienasmenį valdymo organą. Nurodė, kad V. K. įgaliojimai buvo pasibaigę ir jie nuolat jį ragino sušaukti visuotinį susirinkimą, į jų prašymus V. K. nereagavo. 2014-07-26 10 val. (duomenys neskelbtini) įvyko iniciatyvinės grupės narių susirinkimas, susirinkime dalyvavo 4 iš 11 narių, susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas 2014-08-08 sušaukti visuotinį susirinkimą, numatyta darbotvarkė, su priimtu sprendimu buvo supažindinti visi tinklo nariai, pirmininkas V. K., išsiunčiant pranešimą elektroniniu paštu. 2014-07-30 V. K. elektroniniu paštu pranešė, kad atsisako vykdyti iniciatyvinės grupės sprendimą, nes ketina sušaukti visuotinį susirinkimą. 2014-08-18 vyko asociacijos Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių tinklas neeilinis susirinkimas, kuriame buvo išrinktas naujas pirmininkas ir priimti dar du nauji nariai. Teigė, kad 2014-08-18 visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 4 šiurkščiai pažeistos Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupės teisės, nes nebuvo praneša apie susirinkimą.

Atsakovė asociacija Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių tinklas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 str. 6 d., asociacijos narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka – ŽRVVGT pirmininkas, jam nesant – ŽRVVGT taryba savo nutarimu. Nurodė, kad tik pirmininkas galėjo šaukti visuotinį narių susirinkimą. Gavus ieškovių siūlymą dėl visuotinio narių susirinkimo ir darbotvarkės, buvo nutarta susirinkimą šaukti 2014-08-22 13 val. asociacijos registracijos vietoje – Raseinių rajone, Gabšių km. 2014-08-18 susirinkimo data buvo pakeista iš 2014-08-22 į 2014-08-18, į susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti ieškovų siūlomi darbotvarkės klausimai. E. N. yra VšĮ „Pasieno žuvys“ atstovas, todėl apie visuotinį susirinkimą žinojo. Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių tinklas turi 11 narių, 2014-08-18 vykusiame visuotiniame susirinkime dalyvavo 6 nariai, t. y. daugiau nei ½ narių, todėl visi susirinkime priimti nutarimai yra teisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiu asociacijos Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas 2014 m. rugpjūčio 18 d. visuotinio susirinkimo Nr. 4 protokolo sprendimą nuo jo priėmimo dienos, priteisė iš atsakovo Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo ieškovei Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupei 41,42 eurus bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias ŽRVVGT organas. ŽRVVGT Pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, kuris renkamas bei atšaukiamas iš pareigų visuotinio narių susirinkimo metu paprasta susirinkime dalyvaujančių narių dauguma 1 (vieneriems) metams. Nustatė, kad V. K. 2013-05-21 buvo išrinktas pirmininku 1 m., todėl jo įgaliojimai pasibaigė 2014-05-21. Nurodė, kad vadovaujantis įstatų 5.3.2 punktu, neeilinis visuotinis susirinkimas gali būti organizuojamas, jei to reikalauja ne mažiau 1/3 ŽRVVGT narių, ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. 2014-07-26 10.00 val. (duomenys neskelbtini) įvyko ŽRVVGT iniciatyvinės grupės narių susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą 2014-08-08 10.00 val. (duomenys neskelbtini) ir sudaryta neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkė. Šis sprendimas 2014-07-27 įstatų nustatyta tvarka elektroniniu paštu buvo išsiųstas visiems ŽRVVGT nariams (b.l.26). 2014-07-30 pirmininkas V. K. atsisakė vykdyti iniciatyvinės grupės sprendimą ir informavo, kad ketina sušaukti visuotinį susirinkimą 2014-08-18. Iniciatyvinės grupės sušauktas susirinkimas 2014-08-08 neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Teismas sprendė, kad 2014-08-18 (duomenys neskelbtini) įvykęs pakartotinis ŽRVVGT susirinkimas teisėtas, todėl jo metu priimti sprendimai privalomi visiems ŽRVVGT nariams. Teismas konstatavo, kad Žuvininkystės regiono vietos veiklos tinklas, atstovaujamas pirmininko V. K., pažeidė įstatų 5.3.2 punkto reikalavimus kiekvienam ŽRVVGT nariui pranešti raštu apie šaukiamą visuotinį susirinkimą, nes Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupei apie visuotinį susirinkimą nebuvo pranešta, susirinkimo metu jau buvo įsigaliojęs pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas, kuriuo į asociacijos narius buvo priimti VšĮ „Aivaturas“ ir Palangos miesto savivaldybės teritorinė žuvininkystės vietos veiklos grupė. Dėl to sprendė, kad susirinkime dalyvavo 6 iš 13 narių ir buvo pažeistas Įstatų 5.3.5 punktas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovė asociacija Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2015 m. kovo 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo vienasmenio valdymo organo pirmininko V. K. įgaliojimai pasibaigė 2014 m. gegužės 21 d. yra neteisėta. Teigia, kad nors ir pasibaigė atsakovo vienasmenio valdymo organo įgaliojimų terminas, tačiau neišrinkus naujo vienasmenio valdymo organo, V. K., kaip atsakovės pirmininko kompetencija liko galioti iki kol atsakovės visuotinis narių susirinkimas išrinks naują atsakovės vienasmenį valdymo organą, todėl teismo išvada, jog V. K. įgaliojimai pasibaigė 2014-05-21, yra neteisėta, padaryta netinkamai taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 2 dalies nuostatas.Taip pat teigia, kad kol įstatymų nustatyta tvarka nepasibaigė atsakovo vienasmenio valdymo organo V. K. įgaliojimai, jo kompetencija numatyta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, atsakovo įstatuose nebuvo apribota ar kitaip susiaurinta, todėl konkrečiu atveju tik vienasmenis valdymo organas galėjo sušaukti visuotinį atsakovo narių susirinkimą.Taip pat nurodo, kad atsakovės įstatuose (5.3.4 d.) aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad „Visuotinius narių susirinkimus šaukia ŽRVVGT pirmininkas, jam nesant - ŽRVVGT taryba savo nutarimu“. Nei įstatyme, nei atsakovo įstatuose atsakovo nariams nėra suteikta teisė savarankiškai šaukti visuotinius narių susirinkimus. Pirmosios instancijos teismas savo išvadų taip pat negrindė, tokiu reglamentavimu kuris numatytų ieškovų teisę šaukti atsakovo visuotinį narių susirinkimą. Atsakovės teigimu, grupės atsakovės narių organizuoti susitikimai ir jų metu priimti sprendimai savo teisine prasme nėra atsakovės visuotiniai narių susirinkimai, nes buvo rengiami asmenų neturinčių kompetencijos tokius susirinkimus šaukti, konstatavus jog tai nebuvo visuotiniai narių susirinkimai, jų metu priimti sprendimai nesukuria atsakovei jokių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą pažeidė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6, 9 dalis ir atsakovės įstatus.Nurodo, kad teismo išvados, jog atsakovės pirmininkas atsisakė vykdyti iniciatyvinės grupės sprendimą yra neteisėtos. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovės pirmininkas visuotinį narių susirinkimo sušaukimą jau buvo pradėjęs organizuoti, dar iki to, kai 2014 m. liepos 26 d. gavo ieškovių siūlymą surengti visuotinį narių susirinkimą. Atsakovės pirmininkas dar 2014 m. liepos 1 d. išsiuntė elektroniniu laišku prašymą asociacijos nariams, kad pateiktų savo nuomonę dėl visuotinio narių susirinkimo datos, visuotinio narių susirinkimo data buvo nustatoma, o darbotvarkė rengiama atsižvelgiant į visų narių nuomones. Teismas šios aplinkybės nevertino, nors jei butų įvertinęs, nebūtų galėjęs prieiti prie išvados, kad atsakovės vienasmenis valdymo organas atsisakė sušaukti visuotinį narių susirinkimą.Apeliantė taip pat nurodo, kad į 2014 m. rugpjūčio 18 d. visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti visi ieškovių siūlomi darbotvarkės klausimai, tačiau ieškovės nedalyvavo atsakovės surengtame susirinkime. Visuotinio narių susirinkimo sušaukimas įstatuose nustatyta tvarka, ieškovių pasiūlytų svarstyti klausimų įtraukimas į darbotvarkę patvirtina, jog ieškovių galimybės dalyvauti aukščiausiajame atsakovės valdymo organe nebuvo ribojamos, ieškovės nekliudomai galėjo dalyvauti ir pareikšti savo nuomonę tiek dėl darbotvarkės, tiek dėl priimamų ir siūlomų nutarimų. Ieškovės tokiomis teisėmis naudojosi savo nuožiūra. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nors jeigu būtų įvertinęs nebūtų galėjęs spręsti, jog atsakovės pirmininkas atsisakė rengti visuotinį narių susirinkimą.Teigia, kad nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog atsakovės pirmininkas pažeidė atsakovės įstatų 5.3.2 punktą, nes apie 2014 m. rugpjūčio 18 d. atsakovės susirinkimą nebuvo informuota Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupė. Visa informacija apie visuotinio narių susirinkimo sušaukimą buvo siunčiama E. N. tiek kaip Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupė, tiek kaip VšĮ „Pasienio žuvys“ atstovui, el. pašto adresu pasieniozuvys@gmail.com, todėl E. N., atstovaudamas Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupė ir VšĮ „Pasienio žuvys“, žinojo apie 2014 m. rugpjūčio 18 d. 13 val. šaukiamą atsakovės visuotinį narių susirinkimą.Atsakovės teigimu, atsakovė turi 11 narių, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog buvo priimti nauji nariai VšĮ „Aivaturas“ ir Palangos miesto savivaldybės teritorinė žuvininkystės vietos veiklos grupė yra neteisėtos. Šių išvadų neteisėtumas tiesiogiai susiję su ankstesnėmis teismo išvadomis, kuriomis pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pripažino ieškovių teisę šaukti ir rengti atsakovės visuotinius narių surinkimus. Atsižvelgiant į tai ir į atsakovės įstatuose numatytą nutarimo priėmimo tvarką balsų skaičių balsavusių už priimamus nutarimus, 2014 m. rugpjūčio 18 d. vykusiame visuotiniame narių susirinkime priimti nutarimai yra teisėti.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovės Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupė ir Žuvininkystės vietos veiklos grupė „Klaipėdos rajono iniciatyvos“, pateikusios iš esmės tapačius atsiliepimus, prašo atsakovės asociacijos Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tiek kolegialaus valdymo organams, tiek vienasmeniam valdymo organui visuotinis susirinkimas suteikia įgaliojimus atlikti tam tikrus veiksmus konkrečiam laikotarpiui ir įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia įgaliojimo laikas, todėl teismas teisingai konstatavo, kad 2015 m. gegužės 21 d. pasibaigė pirmininko V. K. įgaliojimai. Be to, kolegialus organas turi didesnes teises, nei vienasmenis valdymo organas, nes jam įstatuose suteikiamos didesnės teisės nei vienasmeniam organui. Kolegialus organas veikia tarp visuotinių susirinkimų, todėl esant šiam organui, pasibaigus vienasmenio organo įgaliojimams turėtų valdymą perimti kolegialus. Nors atsakovė bando įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) įvykęs pakartotinis visuotinis susirinkimas yra neteisėtas, tai neįeina į bylos nagrinėjimo esmę, nes ieškinyje šis klausimas nekeltas. Tokio prašymo teismas iš atsakovės nagrinėjimo metu taip pat negavo, todėl teismo metu tai nagrinėta nebuvo ir atsakovės nuomonė apie su byla nesusijusias aplinkybes apeliaciniame teisme negali būti nagrinėjama. Atsakovės pranešimas apie šaukiamą susirinkimą į VšĮ „Pasienio žuvys“ elektroninį paštą nereiškia, kad yra pranešta kitam juridiniam asmeniui, nes E. N. VšĮ „Pasienio žuvys“ tuo metu buvo tik su šia įmone darbo santykiais susijęs fizinis asmuo, kuris neturi teisės naudoti šiai įmonei skirtą informaciją savo asmeninėms reikmėms. Ieškovės mano, kad atsakovės nepateiktas pranešimas apie šaukiamą visuotinį susirinkimą Šilutės žuvininkystės vietos veiklos grupės naudojamu elektroniniu paštu pažeidė jos, kaip juridinio asmens teises, nes šio pranešimu negalėjo pasinaudoti šio juridinio asmens nariai, valdymo organai (valdyba), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmininkas pažeidė įstatų 5.3.2 punktą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovių ieškinys dėl pripažinimo negaliojančiu asociacijos Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas 2014 m. rugpjūčio 18 d. visuotinio susirinkimo Nr. 4 protokolo patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asociacijos pirmininkui šaukiant 2014-08-18 visuotinį narių susirinkimą, laiku, t. y. iki 2014-05-21, nesušaukus visuotinio narių susirinkimo, pastarojo įgaliojimai jau buvo pasibaigę, taip pat kaip ir tarybos, todėl nei pirmininkas, nei taryba nebeturėjo iniciatyvos teisės organizuoti visuotinio narių susirinkimo, tokiu atveju susirinkimą iš esmės galėjo šaukti ne mažiau kaip 1/3 asociacijos narių. Nors apeliantė nurodo kasacinio teismo nutartį, kuria remdamasi teigia, kad pirmininko įgaliojimai nepasibaigia iki naujo pirmininko išrinkimo, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ratio decidendi iš esmės skiriasi, atsakovės nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl privataus juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės, direktoriaus įgaliojimų, analizuojant pavedimo civilinius teisinius santykius, jų pabaigos Akcinių bendrovių įstatymo prasme, todėl remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007 pateiktais išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Iš Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas įstatų (1.1 punktas) matyti, kad tinklo teisinė forma – asociacija. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, susirinkimų sušaukimo ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymo nuostatos. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numato, jog visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Pagal atsakovės įstatų 5.3.2. punktą visuotinis narių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus, o susirinkimo iniciatyvos teisę turi pirmininkas, ne mažiau kaip 1/3 tinklo narių ir ne mažiau kaip 2/3 tinklo tarybos narių. Įstatų 5.3.4. punktas numato, kad visuotinius narių susirinkimus šaukia ŽRVVGT pirmininkas, jo nesant – ŽRVVGT taryba savo nutarimu; apie šaukiamą visuotinį susirinkimą kiekvienam nariui turi būti pranešta raštu (el. paštu) ne vėliau, kaip prieš 10 kalendorinių dienų, o pranešime apie susirinkimą turi būti nurodyta jo data, vieta ir darbotvarkės projektas. Atsakovė teigia, kad Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo iniciatyvos teisė gali būti įgyvendinama tik per kompetentingus valdymo organus, turinčius teisę šaukti visuotinį susirinkimą, o valdymo organams atmetus tokią iniciatyvą, jis gali būti šaukiamas teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad iniciatyvos teisė negali būti ribojama jokia kita tvarka, nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str., toks ribojimas nėra numatytas nei Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme, nei pačiuose būrelio įstatuose, o nesant aiškumo įstatuose, kaip šia iniciatyvos teise gali būti pasinaudojama, ji turi būti įgyvendinama, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to teismas sprendžia, kad iniciatyvos teisę turintiems asociacijos nariams nutarus inicijuoti visuotinį narių susirinkimą, apie tokį sprendimą jie privalo pranešti asociacijos pirmininkui, kadangi pastarajam asociacijos 5.3.4. punkte numatyta teisė šaukti visuotinį narių susirinkimą. Be kita ko, iniciatyvinė grupė turi nepažeisti pranešimo apie šaukiamą visuotinį susirinkimą terminų (ne vėliau, kaip prieš 10 kalendorinių dienų) bei nurodyti inicijuojamo susirinkimo datą, vietą ir darbotvarkės projektą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas 4 iš 11 narių 2014-07-26 nutarė inicijuoti neeilinį visuotinį susirinkimą 2015-08-08 10 val. (duomenys neskelbtini), nuspręsta ir dėl neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkės. Apie šį sprendimą 2015-07-27 buvo informuotas ne tik asociacijos pirmininkas, nepaisant to, kad jo įgaliojimai buvo pasibaigę, bet ir likę asociacijos nariai. Tačiau kaip matyti iš Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas pirmininko V. K. 2015-07-30 atsakymo V. E. K., Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ įgaliotam asmeniui, Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas pirmininkas nusprendė iniciatyvinės grupės prašymą „tenkinti iš dalies“, numatydamas kitą visuotinio susirinkimo datą, laiką, vietą, pakeisdamas ir darbotvarkę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiantį į jau minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, pirmininkas, gavęs iniciatyvinės grupės sprendimą organizuoti visuotinį narių susirinkimą, neturi teisės nei nesutikti su tokiu sprendimu, nei pakeisti jo datą, darbotvarkę ar pan., tokiu atveju pirmininkui kyla pareiga sušaukti susirinkimą pagal iniciatyvinės grupės sprendimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad subjektui, turinčiam visuotinio susirinkimo iniciatyvos teisę, ir pateikusiam asociacijos pirmininkui teikimą dėl tokio susirinkimo organizavimo su nurodyta darbotvarke ir susirinkimo laiku, šiai iniciatyvai atitinkant įstatų reikalavimus dėl pranešimo asociacijos nariams terminų, ir asociacijos pirmininkui nevykdant jam numatytos įstatuose 5.3.4. pareigos laiku ir tinkamai pranešti asociacijos nariams apie iniciatyvinės grupės organizuojamą susirinkimą, įstatymų suteikta iniciatyvos teisė šiuo konkrečiu buvo tinkamai realizuota Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas 4 narių iniciatyvinei grupei 2015-07-27 elektoriniu paštu informavus likusius asociacijos narius apie iniciatyvinės grupės 2014-07-26 sprendimą inicijuoti neeilinį visuotinį susirinkimą 2015-08-08 10 val. (duomenys neskelbtini), nurodant neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad tinklo nariai neturi savarankiškos teisės šaukti visuotinių narių susirinkimų ir kad tokią teisę jie gali realizuoti tik per asociacijos pirmininką. Teismo vertinimu, laikantis tokios atsakovės pozicijos, asociacijos pirmininkui būtų leidžiama, esant priešingai jo ir iniciatyvos teisę turinčių subjektų nuomonei ar prieštaravimams bei konfliktinei situacijai asociacijos viduje, riboti iniciatyvos teisę laiku, vieta ar darbotvarke, kas, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Teismo vertinimu, tokie iniciatyvos teisės ribojimai neatitinka tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek asociacijos įstatuose numatyto lygiateisiškumo, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad asociacijos Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas iniciatyvinė grupė turėjo teisę inicijuoti, o asociacijos pirmininkui nesušaukus, sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą 2015-08-08, jam neįvykus, 2014-08-18 pakartotinį visuotinį narių susirinkimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, juo labiau kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ar pan., kad (duomenys neskelbtini), 2014-08-18 įvykęs iniciatyvinės grupės organizuotas pakartotinis Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas visuotinis narių susirinkimas yra neteisėtas.

Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, esant paskelbtai informacijai apie organizuojamą asociacijos iniciatyvinės grupės neeilinį visuotinį susirinkimą, apie jo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę, visuotinio narių susirinkimo pagal panašią darbotvarkę sušaukimas pažeidžia iniciatyvos teise pasinaudojusių asmenų teises, todėl spręstina, kad vien šiuo pagrindu Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas pirmininko 2014-08-18 sušauktas visuotinis narių susirinkimas ir jame priimti sprendimai pripažintini negaliojančiais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję tinkamu pranešimu asociacijos nariams apie pirmininko šaukiamą visuotinį susirinkimą ir kt., pripažinus, kad Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas pirmininkas neturėjo teisės organizuoti kito visuotinio narių susirinkimo esant paskelbtam iniciatyvinės grupės neeiliniam visuotiniam susirinkimui ir esant pasibaigusiems įgaliojimams, yra teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo išvados dėl asociacijos Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas pirmininko 2014-08-18 sušaukto visuotinio narių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu teisėtumui. Todėl teisėjų kolegija plačiau šių apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovių ieškinį dėl atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tinkamai įvertino byloje pateiktus šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinio skundo motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė