Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Archidis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1788-45/07 pagal ieškovo UAB ,,Alvora“ ieškinį atsakovui UAB „Archidis“ dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str., 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, bei turėjo pagrindą iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimus dėl teismo sprendime nurodytų ir kitų žemiau išdėstytų motyvų.

Dėl rangos sutarties vykdymo, atliktų darbų priėmimo aktų

Rangos sutarties vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir kokybiškai, o užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti (CK 6.644 str.). Rangovas, atlikęs sutartus rangos darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą; rangos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Rangos darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas teisės normose, reglamentuojančiose tiek bendruosius rangos sutartinius santykius, tiek specialius statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, yra išaiškinęs, kad rangos darbų perdavimo priėmimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas; šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus., kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Įstatymas nenustato specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius, kuriame nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi dokumento turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, byla Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007).

Apygardos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad šalių rangos sutartimi (1 b. t., l. 4-150) rangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus, susijusius su blokuotų gyvenamųjų namų statyba, taip pat iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos pateikti įvykdytų darbų aktus ir pažymas (F2 ir 3) atsakovui - užsakovui, o užsakovas įsipareigojo jas per penkias dienas patikrinti ir pasirašyti, arba raštiškai pranešti dėl nepasirašymo už darbus; suderinus atliktų darbų aktus, išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir pateikiamos užsakovui; apmokėjimas už darbus pagal patvirtintus darbų aktus vykdomas per 40 dienų nuo to momento, kai užsakovas patvirtina rangovo pateiktą atliktų darbų aktą ir gauna rangovo išrašytą sąskaitą (1 t., b. l. 14), o nuo rugsėjo mėn.-per 30 dienų (1 t., b. l. 15). Nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti darbai buvo perduoti atsakovui, kurio įgaliotas atstovas ir techninis darbų prižiūrėtojas šiuos aktus pasirašė, nenurodęs jokių trūkumų ar kitų pastabų (1 b. t., 20-31 l., 5 b. t., 95 l.), t. y. atsakovas priėmė ieškovo atliktus ir perduotus darbus, kurių priėmimo aktus pasirašė atsakovo direktoriaus pavaduotoja ir kartu Rangos sutarties pagrindu techninę priežiūrą atliekantis asmuo (sutarties 4.1p.). Tai patvirtino ir teismo statybinės ekspertizės akto duomenys (5 b. t., l. 5-10). Be to, apygardos teismo posėdyje apklausta liudytoja Lidija Zinčenko, ginčo darbų priėmimo metu dirbusi UAB ,,Archidis” direktoriaus pavaduotoja ir būdama statybos techniniu prižiūrėtoju, patvirtino, kad atliktų darbų priėmimas vykdavo patikrinus atliktų statybos darbų kokybę ir mastą; jei būdavo pastabų, atliktų darbų aktai nebuvo pasirašomi, darbai buvo taisomi, o aktai buvo pasirašomi tik už kokybiškai atliktus darbus (5 b. t., l. 268-269).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus, nepriklausomai, ar tai baigti, ar tarpiniai, etapiniai, nebaigti darbai, nes po darbų priėmimo atsiranda užsakovo prievolė atlyginti už atliktą darbą. Kitoks rangovo ir užsakovo teisių bei pareigų aiškinimas neatitinka rangos sutarties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Towage and Marine Assistance“ v. AB ,,Klaipėdos hidrotechnika“, bylos Nr. 3K-3-572/2003).

Todėl neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvai, kad aukščiau nurodytais tarpiniais atliktų darbų priėmimo aktais ieškovas neperdavė, o atsakovas nepriėmė aktuose nurodytų rangos darbų, kad šių aktų paskirtis – kontroliuoti darbų eigą. Beje, atliktų rangos darbų priėmimo metu, prieš pasirašydamas šiuos aktus, užsakovas turėjo atlikti ir priimamų tarpinių rangos darbų kokybės kontrolę, tačiau, kaip minėta aukščiau, šių aktų paskirtis nėra vien darbų eigos kontrolė.

Pagal CK nuostatas (CK 6.689 str., 6.690 str.), užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti rangos darbus, jų kokybę, pareikšti pretenzijas dėl priimtų statybos rangos darbų kokybės bei kitų trūkumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigimu, tai ne tik užsakovo teisė, bet ir pareiga (2004 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ampolis“ v UAB „Senovė“, bylos Nr. 3K-3-505/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ampolis“ v UAB „Senovė“, bylos Nr. 3K-3-1164/2003; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje E.Valionio IĮ „Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004). Nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, užsakovas privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, užsakovas netenka teisės jais remtis ateityje, t. y. nepasinaudojimas šia teise užsakovui sukelia tam tikras pareigas (CK 6.689 str. 1 d; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).

Taigi, paminėti atliktų rangos darbų priėmimo aktai yra šalių statybos rangos sutarties vykdymo dokumentai, kuriais buvo įformintas tarpinių statybos darbų pridavimas ir jų priėmimas, kuriuose yra užfiksuoti tarpiniai rangovo atlikti darbai (rezultatai) ir užsakovo valia priimti juos be išlygų (b. t. 1, 20-31 l.; CK 6.662 str. 2 d.).

Pagal CK 6.671 straipsnį, įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu nutraukus rangos sutartį iki galutinio darbų rezultato priėmimo, rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje iš esmės įtvirtinta rangos sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, nes rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti tik už faktiškai atliktų darbų dalį sumą, proporcingą pagal atliktų darbų dalį visų darbų sąmatai, bet negali reikalauti sumokėti už neatliktų ir neįrodytų darbų dalį (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatų, kad net ir tais atvejais, kai rangos sutartis nutraukiama dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, o užsakovas likusiems darbams atlikti sudaro kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus, rangovas ir tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis); be to, rangos sutartį nutraukus iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilniaus savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-235/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007).

Bylos duomenimis, šalių sudarytoje rangos sutartyje (ir jos prieduose) šalių susitarimu nustatyta užsakovo pareiga mokėti rangovui kas mėnesį pagal faktinius atliktų darbų kiekius. Atsakovas tai pripažino, o teismas teisingai nustatė, kad ieškovas atliko statybos rangos darbus, nurodytus paminėtuose darbų priėmimo perdavimo aktuose, kuriuos atsakovas priėmė, tačiau atsakovas nevykdė rangos sutartimi nustatytos pareigos sutartyje (ir jos prieduose) nustatyta tvarka ir terminais sumokėti ieškovui už jo atliktus (atsakovo priimtus) darbus, nesumokėdamas už 2004 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais atliktus ir perduotus statybos darbus pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras (Nr. 000119, 0000164, 0000198, 0000228, 0000263; 1 t., b. l. 32-36), t. y. už juos neatsiskaitė rangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Todėl ieškovas 2004-12-15 pareiškė atsakovui pretenziją, reikalaudamas per 30 dienų sumokėti rangovui už atliktus rangos darbus, kurie buvo atsakovo priimti, kurių apmokėjimo terminai jau suėję, o pranešime Nr. 103 nurodė, kad užsakovui nevykdant rangovo pretenzijos reikalavimų ir iki 2005-01-14 neatsiskaičius, CK 6.209 straipsnio 2 dalies pagrindu rangovas nuo 2005-01-15 nutrauks sutarties pagrindu vykdomus statybos rangos darbus (2 b. t., 12-14 l.). Be to, 2005-01-21 pranešė, jog nuo 2005-01-24 visiškai nutraukia rangos sutarties vykdymą. Atsakovas raštu Nr. 74/S (kurį ieškovas gavo 2005-01-24; 2 b. t., l. 15), atsiliepdamas į minėtą ieškovo pretenziją ir pranešimą, patvirtino, jog jis skolingas ieškovui už statybos rangos darbus, atliktus iki 2004-12-31, bei nurodė, kad ,,artimiausiu metu” atsiskaitys su ieškovu, kad atsakovui nesuprantamas rangovo ,,skubėjimas nutraukti sutartį”. Tačiau atsakovas ir tuomet net iš dalies neatsiskaitė su ieškovu, ir tik po 2005-03-21 papildomo šalių susitarimo sumokėjo dalį skolos.

Beje, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog 2005-03-21 susitarimu dėl atsiskaitymų pagal rangos sutartį Nr. 2004/05/24 (1 t., b. l. 16-17) šalys susitarė, kad, atsižvelgiant į užsakovo pareikštas pastabas, UAB „Statybų ekspertų biuro“ ekspertizės išvadas, UAB ,,Alvora” sutiko savo jėgomis arba trečiųjų asmenų pagalba atlikti susitarime dėl atsiskaitymų pagal rangos sutartį Nr. 2004/05/24 sureguliavimo išvardintus darbus, kurių kaina 31 116,48 Lt, susitardamos, jog bendra atsakovo UAB „Archidis“ skola ieškovui UAB „Alvora“ sudaro 864 926,40 Lt arba 250 000 eurų (kursas 3,4528), kurios sumokėjimo tvarką ir terminus šalys papildomai nustatė 2005-03-25 susitarimo priede (1 b. t., 18 l.). Juolab kad atsakovas, 2005-01-04 raštu Nr. 74/S patvirtino, jog jis skolingas ieškovui už statybos rangos darbus, atliktus iki 2004-12-31, o 2005-03-21 susitarimu dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį pripažino atsakovo skolos dydį, kurios sumokėjimo terminus šalys pakeitė 2005-03-25 susitarimo priede, pakeisdamos nurodyto susitarimo 4 punktą (1 t., b. l. 15-18).

Dėl atliktų statybos darbų trūkumų ir šalių bendradarbiavimo

CK 6.689 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dėl statybos darbų trūkumų atsako rangovas, kuris, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis.

Be to, CK 6.691 straipsnio nuostatomis, jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tokiu būdu rangovas įgyvendina CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą, kuri vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E.M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007).

Minėta, kad rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą, kurią vykdė atsakovo paskirtas asmuo (5 b. t., l. 95). Be to, tarpinių statybos darbų perdavimas ir priėmimas buvo įformintas 9 aktais, kuriuos pasirašė įgaliotas užsakovo atstovas ir techninis darbų prižiūrėtojas, nenurodęs jokių trūkumų ar kitų išlygų (1 b. t., l. 20-31, 5 b. t., l. 95; CK 6.662 str. 2 d). Juo labiau kad nenustatyta, jog atsakovo nurodytų ieškovo atliktų darbų trūkumų nebūtų buvę galima pastebėti minėtų darbų priėmimo metu, t. y. kad tai būtų paslėpti trūkumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartyje (TŪB ,, Vikensta“ v. UAB ,,Skala“ byloje Nr. 3K-3-135/2006) išaiškinta, kad nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

Neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvai, kad aukščiau nurodytu 2005-03-25 susitarimo priedu šalys susitarė, jog dalį skolos už atliktus statybos darbus (37975 EUR) atsakovas ieškovui sumoka ,,ne vėliau kaip per 3 dienas nuo suderinto tarp šalių defektų akto pasirašymo dienos, VGTU ekspertų komisijos išvadų pagrindu”, kadangi bylos duomenimis, tai neatitinka faktinių aplinkybių, tarp jų ir nurodyto susitarimo priedo turinio, kuriame nurodoma, jog minėtą dalį skolos atsakovas turi sumokėti ,,ne vėliau kaip iki 2005-04-30” (1 b. t., l. 18). Apeliantas be pagrindo nurodo, jog 2005-04-20 VGTU ekspertizės aktas bei 2005-04-18 VGTU ekspertų komisijos Defektinis aktas (6 b. tomo priedai), patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes dėl ieškovo atliktų statybos darbų kokybės trūkumų bei atsakovui padarytą žalą, o ieškovo atstovas, pasirašydamas VGTU Defektiniame akte, kad jį gavo, tai pripažino.

Teisėjų kolegijos nuomone, VGTU ekspertizės aktas neatitinka CPK nustatytų reikalavimų. Nustatyta, jog minėtą VGTU ekspertizės aktą patvirtinusiems asmenims, kurie nebuvo įstatymo nustatyta tvarka paskirti teismo ekspertais, nebuvo pavesta atlikti teismo ekspertizę, o VGTU profesorius L. Ustinovičius, apklaustas teisme, parodė, kad atsakovo prašymu buvo atlikta objekto apžiūra ir ekspertizė, nustatyti darbų defektai, jis surašė nurodytą aktą ir ieškovo padarytą atsakovui žalą (6 b. t., l. 38-40). Be to, 2005-04-18 VGTU Defektiniame akte nurodyti defektai nustatyti vienašališkai, nedalyvaujant rangovui (ieškovui), praėjus keliems mėnesiams po to, kai ieškovas pranešė atsakovui, jog nutraukia rangos sutartį, beje, šiame akte išvardinti „ekspertizei <...> pateikti klausimai“, o apeliantas nurodė, kad defektai nustatyti VGTU ekspertizės pagrindu. Todėl nurodytas aktas negali būti laikomas ieškovo atliktų statybos darbų kokybės trūkumų defektiniu aktu, pagrindžiančiu atsakovo atsisakymą sumokėti ieškovui už faktiškai atliktus rangos darbus.

Teismo paskirtos statybinės techninės ekspertizės (kurią atliko atestuotas teismo ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą) akto duomenimis (5 b. t., l. 5-10 ; priedai) nustatyta, kad atlikti statybos darbai tarpiniais aktais Nr. 1-9 yra fiksuoti įvykdytų statybos darbų apimtys, bet ne atskirų pastato konstrukcijų ar sistemų išbaigtumas. Konstruktyvų ir/ar sistemų išbaigtumas ir normatyvinė kokybė pasireiškia tuo, kad yra atlikti visi reikalingi išbandymai ir paleidimo derinimo darbai, įforminti atitinkamais aktais. Statybos darbai buvo nutraukti žiemos metu, t. y. tokiame etape, kai tik dalinai uždengti pastatų stogai, neapsaugoti mūro, medinių ir metalinių konstrukcijų paviršiai, kurie galėjo būti apgadinti atmosferinių kritulių poveikio. Be to, pagal teismo eksperto paaiškinimą teismo posėdyje, nėra pagrindo teigti, jog ieškovo atliktų ir atsakovui minėtais aktais perduotų statybos rangos darbų kokybė neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, juolab kad 2005 m. balandžio mėn. nustatytų defektų ir jų šalinimo darbų rezultatų, eksperto teigimu, jis negalėjęs matyti ir įvertinti 2006 m. teismo ekspertizės metu, o nepaslėptus darbų trūkumus jų priėmimo metu turi matyti statybos techninis prižiūrėtojas (b. t. 6, l. 98-101). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo eksperto išvadomis, kurių nepaneigė ir naujai apelianto pateikti ir teisėjų kolegijos ištirti duomenys (CPK 212, 216-218 str.).

Dėl to nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas atsisakė bendradarbiauti su atsakovu, netinkamai įvykdė savo prievolę, o atsakovas turėjęs teisę sustabdyti savo prievolės atsiskaityti su ieškovu vykdymą.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo, kurio išvadų bei motyvų nepaneigė nei apeliacinio skundo argumentai, nei papildomai apelianto pateiktų ir apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų duomenys (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. t. 6, l. 19; CPK 302, 88, 92, 96, str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Archidis“ valstybei 18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.