- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- 1-183-725/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38784-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2021 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D. B. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 mėnesius, 2022 m. gegužės 16 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B., 2023 m. spalio 8 d., apie 13 val. 30 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios – sugyventinės A. M., sveikatą, o būtent: tyčia rankomis suėmęs jos galvą ne mažiau trijų kartų trenkė į palangę ir vieną kartą ranka sudavė į veidą, po įvykio ant nukentėjusiosios kūno buvo užfiksuotas sužalojimas: ekchimozė (kraujosruva) viršutinės lūpos gleivinėje,
be to, D. B., iškarto po to, kai 2023 m. spalio 8 d. po 13 val. 30 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, panaudojo nukentėjusiosios – sugyventinės A. M. atžvilgiu fizinį smurtą, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pagrasino nužudyti ją ir jos artimuosius, o būtent: viena ranka suėmė A. M. už plaukų, užvertė jos galvą, o kitoje rankoje laikydamas peilį, prikišo jį nukentėjusiajai prie kaklo ir pagrasino papjauti ją ir jos šeimą, kas leido A. M. pagrįstai manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino iš dalies – pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodė, kad neatsimena. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad prieš 3 metus turėjo galvos traumą ir pradėjo praradinėti atmintį. Kaltinamojo sveikata buvo prasta, nes iki spalio 8 d. neprisimena kaip dirbo ir panašiai. Įvykio dieną nukentėjusioji apie 08.00 val. grįžo namo, kaltinamasis darė kavą. Jam su ja pasisveikinus, ji neatsveikino atgal, nubėgo į kambarį, kaltinamasis suprato, kad ji pikta. Būdavo dažnai, kad ji iš mamos grįždavo pikta. Kaltinamasis toliau darė kavą, pradėjo nervuotis, kad ji pikta grįžo. Ji išėjo iki mašinos, kažką nešė, vėl grįžo. Kaltinamasis uždavė klausimą, kodėl ji pikta. Ji pasakė, kad jis vakar gėrė, ne taip su ja kalbėjo. Kaltinamasis atsakė jai, kad jis vakar labai blogai jautėsi, neprisimena net dienos, minėjo, kad ji turėjo grįžti namo ir įsitikinti, ar jis tikrai buvo girtas. Ji vėl nubėgo į kambarį, kaltinamasis pamatė, kad ji dedasi rūbus. Jis paklausė, ką ji daro, o ji pasakė, kad jį palieka, kad negyvens su alkoholiku. Kaltinamasis pasakė jai nurimti, netęsti konflikto, jis pradėjo labai jaudintis. Ji toliau krovėsi daiktus ir pasakė, kad išvažiuoja. Kaltinamasis pasakė, kad neleis jai važiuoti, toliau ją ramino. Po šių sakinių kaltinamasis neatsimena, ką kalbėjo toliau. Kaltinamasis prisimena, kad į dušo kabiną numetė nukentėjusiosios kosmetinę, atsimena, kad jie „koliojosi“, tada vėl tarpo nepamena. Taip pat pamena, kad jis atsirado kambariuke, nukentėjusioji sėdėjo prie stalo ir jie abu rėkė. Kaltinamasis maldavo jos nusiraminti, sakė jai, kad jis bijo būti vienas, jam labai negerai, kad ji suprastų. Ji sakė, kad kaltinamasis yra girtuoklis, juo netiki, kad jam yra blogai. Kaltinamasis norėjo paimti jos sukrautus rūbus ir jie susitampė. Kaltinamasis atsimena, kad dešinės rankos nagu pataikė nukentėjusiajai į lūpą. Kaltinamasis išsigando, susinervino, nes pamatė kraują. Kaltinamasis rėkdamas rankomis sulaužė duris, sakė jai, kad ji jo neprovokuotų, nes jam blogai su sveikata. Nukentėjusioji vienu momentu apsiramino. Kaltinamasis taip pat atsimena, kad prie stalo jis buvo ją apkabinęs, pakėlęs, rėkė, kad ji jo nepaleistų. Ji irgi verkė, sakė ji, kad jai skauda, nes ją kaltinamasis laikė. Tada kaltinamasis ją paleido ant žemės. Toliau kaltinamasis nurodė vėl tarpo nepamenąs. Po to vėl kaltinamasis atsiminė, kad sėdėjo prie sulaužytų durų. Nukentėjusioji tuo momentu buvo rami, bet pasakė, kad kaltinamasis pragėrė jos pinigus – 100 eurų. Ji konflikto metu visą laiką sakė, kad jis yra „pyderastas“, nieko nedirba, neva ji jį išlaiko, jis miega prisigėręs, geria pastoviai. Jos klausantis, jam kilo pyktis, nes tai yra neteisybė. Po to kaltinamasis išvalė šiukšles dėl sulaužytų durų, jai pasakė, kad jis išeina iš namų, nuėjęs į rūsį, pasiėmė jos padarytos trauktinės ir išėjo prie Kauno marių. Ten praleido apie 3 valandas. Po to užėjo pas kaimyną, jam pasiguodė ir ėjo namo. Atėjęs prie namo garažo, vėl vartojo alkoholį, ir vėl daugiau nieko nepamena. Tame tarpe buvo praradęs atmintį. Kaltinamasis mano, kad jam grįžus įvyko konfliktas, tačiau jis jo neatsimena. Atsimena tik tarpą, kad jie vienas ant kito rėkė kažką neigiamo, kaltinamasis rėkė, kad ji užtiltų, peiliu ją išgąsdino. Kaltinamasis neturėjo ketinimų ją sužaloti, peilį į ją buvo atsukęs peilio buka puse. Ji maldavo jo ją paleisti. Kaltinamasis, kai išgirdo maldavimą, tą peilį įsmeigė į kambaryje buvusią beržo imitaciją. Kaltinamasis nurodė nežinąs, kaip jis galėjo pamiršti faktines aplinkybes byloje, mano, kad tai depresinio susirgimo pasekmės – jis praranda atmintį, kai susijaudina. Spalio 8 d. vyko konfliktas ne dėl to, kad nukentėjusioji pareiškė norą skirtis. Sutinka su civiliniu ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji A. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad santykiai su kaltinamuoju iki šio įvykio buvo įtempti. Ji šeštadienį buvo pas mamą. Įvykio dieną grįžo namo, pasižiūrėjusi į jį pamatė, kad jis buvo išgėręs iš vakaro. Kadangi gyvena su juo 7 metus, jį pažįsta. Tai rodė jo veido išraiška, akys paraudusios. Tuo momentu nukentėjusioji pasakė, kad jai gana, kad turi skirtis, nors tai buvo jau ne pirma kalba dėl skyrybų. Ji sakė, kad ji netoleruos, kad jis pastoviai geria ir šlapinasi į lovą išgėręs. Ji nuėjo į kambarį dėtis drabužių, norėjo išvažiuoti dėl savo saugumo. Jis atbėgo su visais keiksmažodžiais, įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusioji dėjosi drabužius, jis stojo neišleisti jos. Kaltinamasis iš nervų su kumščiais sudaužė duris, vėliau jis išmėtė jos visus daiktus. Kaltinamasis sudaužytas duris sutvarkęs, kažkurį momentą dingo. Nukentėjusioji iš streso į mašiną nešė daiktus, indus. Jo nebuvo namie apie 2 valandas. Vienu momentu jis iš kažkur išdygo ir įstūmė ją į vidų. Ji tuo momentu atsisėdo svetainėje, ant minkštos dalies, kuri buvo prie palangės. Jis pradėjo keiktis ir paėmęs nukentėjusiosios galvą stūmė ją į palangę, sužalojo dešinės pusės nugaroje galvos sritį. Jis, paėmė už jos galvos, stumdė galvą pirmyn-atgal ir taip trankė į palangę. Tada kaltinamasis sudavė jai su ranka į veido kairę pusę – pataikė į lūpą. Toliau nukentėjusioji prašė leisti atsistoti, bet jis su savo ranka stūmė jai į veidą. Vėl vyko konfliktas. Tada jis nubėgo į virtuvę ir, pasiėmęs virtuvinį peilį mėsai, su tuo peiliu atėjo, laikė peilį laikė virš savęs, šaukė, gąsdino ją, grasino ji, keikėsi. Toliau kaltinamasis suėmė jai už plaukų ir tą peilį pakišo jai prie gerklės, pasakė, kad išpjaustys ją ir visą jos giminę. Peilio pakišimas buvo gąsdinantis, kad jis gali realiai panaudoti peilį, nes jo būsena buvo neadekvati. Tuo momentu ji maldavo jį baigti. Tada jis tą peilį įsmeigė į tą beržą. Kažkuriuo momentu nukentėjusioji išbėgo iš namo iki mašinos, jis taip pat atsidūrė prie mašinos, suėmė už durelių, bet nukentėjusioji išvažiavo. Pavažiavusi iki miškelio, ji sustojo ir paskambino policijai. Atvykus policijai, ji su savo automobiliu grįžo iki namų, policija atvažiavo iš paskos. Visą laiką, kol pareigūnai apklausinėjo kaltinamąjį, ją, ji patyrė stresą. Namie nuolatos buvo tokios situacijos, kai jis ją mušdavo, bet ji nekvietė policijos. Jis prieš ją smurtavo ne tik fiziškai – kaltinamasis visą laiką teigdavo, kad visą laiką kalta yra ji, nes neva ji jį išprovokuodavo. Jai visa ši situacija kelia labai blogas emocijas, dėl to yra labai suprastėjusi sveikata. Po įvykio jai sutriko sveikata, atsirado nerimas, nemiegojimas naktimis, aukštas spaudimas, ji pastoviai geria raminančius vaistus. Prastai jaučiasi iki dabar. Dėl šios situacijos ji iki šiol lankosi pas medikus. Po įvykio ji kreipėsi į moters krizių centrą, ieškojo, kad kažkas ją apgintų. Jam kalint, ji sulaukdavo skambučio iš įkalinimo įstaigos. Skambučiai buvo dažni, jis reikalavo, kad ji atsiimtų kaltinimus, nes bus per vėlu. Taip pat yra rašęs ir laišką, kur reikalavo, kad nukentėjusioji nueitų pas prokurorą, atsiimtų kaltinimus. Įvykio metu grasinimų buvo labai daug, nukentėjusioji buvo įsitikinusi, kad jie galėjo būti realūs.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas N. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad neatsimena nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios, neprisimena nieko apie įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė, pasakojo tiesą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad 2023 m. spalio 8 d. 14.32 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad sumušta pranešėja policijos pareigūnų lauks už (duomenys neskelbtini) su pilkos spalvos „Volkswagen“ markės automobiliu ant kelio. Vykstant pranešėjos nurodytu adresu jis ir kolegė pastebėjo stovintį ant kelio „VW“ markės automobilį ir šalia jo greitosios medicinos pagalbos automobilį. Priėjus prie greitosios pagalbos automobilio, viduje sėdėjo ir buvo medikų apžiūrima pranešėja A. M.. Ant moters viršutinės lūpos, kairės pusės matėsi sužalojimas, o jeigu tiksliau, matėsi, kad yra patinusi lūpa. Moteris buvo labai išsigandusi, matėsi, kad ji yra stipriai susijaudinusi. Įvykio vietoje moteris nurodė, kad ją sumušė jos sugyventinis D. B.. Taip pat moteris nurodė, kad D. B. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, yra neprognozuojamas, o 2023 m. spalio 8 d. konflikto metu, buvo pridėjęs peilį jai prie gerklės ir jai grasino nužudyti, papjauti. Taip pat konflikto metu, paėmęs už jos galvos 3 kartus trenkė jos galvą į palangę, dėl to teigė, kad jai skaudėjo galvą ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Pranešėja nurodė, kad D. B. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, todėl ji labai bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Medikams apžiūrėjus moterį, kartu su ja buvo nuvykta į jos gyvenamąją vietą ir ten atlikta jos apklausa. Nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje buvo ir asmuo D. B., kuris įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Patikrinus D. B. blaivumą, buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas. Visą laiką, kol buvo su moterimi, ji atrodė išsigandusi, drebėjo, atrodė pasimetusi. Dar nori paminėti, kad kai atvyko prie moters namų, ji norėjo atrakinti namo duris, o jas atrakinus ir atidarius bei viduje pamačius D. B. moteris greitai pasitraukė nuo durų, matėsi, kad jo bijo (1 t., b. l. 111–114).
Po parodymų pagarsinimo liudytojas nurodė, kad atsimena, kad toks įvykis buvo, tvirtina, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.
Iš 2023 m. spalio 8 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad A. M. nurodė, jog 2023 m. spalio 8 d. apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis D. B., jai sėdint kambaryje ant fotelio prie lango, ne mažiau trijų kartų trankė rankomis suėmęs jos galvą į palangę, ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį (lūpą), tada atsinešė virtuvinį peilį, viena ranka suėmė jai už plaukų ir užvertė galvą, o kita ranka prikišo jai minėtą peilį prie gerklės ir pasakė, kad papjaus ją ir jos šeimą. D. B. grasinimus suprato kaip realius, nes labai išsigando, bijojo dėl savo gyvybės, kadangi D. B. yra prieš ją jau smurtavęs ankščiau. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, jai buvo sužalota lūpa, taip pat patyrė moralinę žalą (1 t., b. l. 17–23).
Iš 2023 m. spalio 11 d. specialisto išvados Nr. G 2174/2023 (02) matyti, kad A. M. konstatuota ekchimozė (kraujosruva) viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, labiausiai tikėtina veikiant išorinei jėgai ir lūpai atsitrenkiant į savus dantis. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nuodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 80–81).
Iš 2023 m. lapkričio 6 d. A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojai A. M. pasiūlius atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, tikslinant aplinkybes, apie kurias ji davė parodymus 2023 m. lapkričio 6 d. liudytojo apklausos metru ir A. M. sutikus, būnant jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), liudytoja A. M. nueina prie nuosavo namo kieme, nurodytu adresu, stovinčio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parodo bei paaiškina, kad šiuo automobiliu iki suėmimo naudojosi jos sugyventinis D. B. ir būtent šiame automobilyje, po vairuotojo sėdyne, 2023 m. lapkričio 5 d. apie 14.00 val. ji rado daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, taip pat po sėdyne rado pilnavidurę guminę lazdą. A. M. nueina prie automobilio daiktadėžės ir parodo joje esančius receptinius vaistus, kurie, jos žiniai, nėra paskirti D. B.. Toliau A. M. nueina į garažą ir parodo vietą bei paaiškina, kad čia ji padėjo automobilyje rastą daiktą, panašų į ginklą. Toliau liudytoja A. M. minėtame garaže nueina prie ten sukrautų lentų ir parodo vietą bei paaiškina, kad šioje vietoje, garaže už lentų ji rado daiktą, panašų į kardą ar durklą, ir parodo kur jį padėjo. A. M. nueina prie garaže esančios lentynos ir ten parodo padėtus 5 vnt. pelių. Toliau A. M. išeina į kiemą ir nueina į medinį sodo namelį ir parodo vietą ant ten esančio čiužinio bei paaiškina, kad ant šio čiužinio rado daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą su optika. Taip pat ten rado daiktą, panašų į savadarbį peilį, apie 50 cm ilgio, kurio rankena apvyniota juoda izoliacija. Šiuos daiktus paliko ten, kur ir rado. Taip pat liudytoja nurodo, kad iki 2023 m. lapkričio 5 d. ji šių daiktų nematė ir nežinojo, kad jie yra namuose, bei yra įsitikinusi, kad jie priklauso jos sugyventiniui D. B. (1 t., b. l. 60–73).
Iš 2023 m. spalio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimas peilis, paimtas 2023 m. spalio 8 d. įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu. Apžiūros objektas yra metalinis peilis, kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu, matyti supakuotas į kartoninę dėžę, dėžė užklijuota, pakuotė nepažeista. Ant dėžės matyti užklijuotas objekto brūkšninis kodas su užrašu: „IBPS-V-2737134-23(1), reg. data: 2023-10-08, Dok.: Įvykio vietos apžiūros protokolas , Objektas ir eil. Nr. Peilis Nr. 1 IT Nr.: 01-1-38784-23“. Taip pat matyti ranka rašikliu išpildytas užrašas: „2023-10-08 01-1-38784-23 Supakavo N. A. ir asmens parašas“. Atidarius dėžę matyti prie jos dugno plastikiniais užtraukėjais pritvirtintas peilis. Apžiūrint peilį yra matoma, kad peilis yra buitinės paskirties. Pagal sandarą peilis yra ištisinis, geležtė ir rankena yra vientisa detalė. Peilio geležtės ilgis yra 19,9 cm, plotis (plačiausioje vietoje) 4,8 cm, viso peilio ilgis yra 33,1 cm. Peilio rankena yra juodos spalvos, su trimis sidabrinės spalvos kniedėmis, peilio ašmenys yra padilę. Ant peilio geležtės yra matomi pabraižymai. Objekto apžiūros metu kitų tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 124–126).
Iš 2023 m. spalio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231008-144552UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 03.25. Atsidarius vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kurioje matomas greitosios medicinos pagalbos automobilis. Pareigūnas atėjo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, jame buvo medikai ir moteris, tamsiais plaukais, apsirengusi tamsios spalvos drabužius. Pareigūnas paklausė moters kas nutiko, moteris atsakė: „Sugyventinis D. B. mane žalojo <...> neišleido iš namų išvažiuoti, mane sėdinčią trankė į palangę medinę, galvą, va taip va, paėmęs virtuvinį peilį užlenkė galvą, sakė „Aš tave papjausiu“, sakė „Išpjausiu tavo visą giminę, išpjausiu“. Pareigūnas paklausė moters, ką vyras jai darė su peiliu, moteris atsakė, kad gąsdino. Pareigūnas paklausė kaip tai darė, moteris atsakė: „Paėmęs peilį, vertė mano galvą, čia prie pat kaklo“. Pareigūnas pasitikslino, ar peilį vyras buvo pridėjęs prie gerklės, moteris atsakė: „Taip, taip gąsdino su virtuviniu peiliu didžiausiu. Paskui, kur aš sėdėjau, toj vietoj, pas mumis yra, nu remontas vyksta, ten yra medis, jisai į tą medį tą peilį tada įsmeigė ir aš tada pabėgau, į mašiną sėdau ir pabėgau“. Moteris teigė, kad vyras yra visiškai girtas, putos eina, baltos akys ir kad jis yra visiškai nenormalus. Į pareigūno klausimą ar vyras yra agresyvus, moteris atsakė: „Taip, nekviesčiau policijos jeigu būtų neagresyvus“. Medikė teigė, kad moteriai yra emocinis susijaudinimas ir lūpos patinimas. Moteris teigė, kad prieš du metus jai teko išsiimti „abdukciją“, kadangi ji buvo smarkiai sumušta. Pareigūnė paklausė moters, kieno namai yra, moteris atsakė: „Mūsų abiejų, bendras turtas“. Pareigūnai nusprendė važiuoti iki sugyventinių namų. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.
Apžiūros objektas yra policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20231008-150257UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 10.43. Atsidarius vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai ateina prie gyvenamojo namo ir paprašo moters parodyti, kur yra vyras. Pareigūnams priėjus arčiau matoma, kaip tarpduryje stovi tamsių plaukų vyras, apsirengęs pilkos spalvos užsegamą megztinį su gobtuvu ir pilkos spalvos sportines kelnes. Pareigūnas paprašė vyro išeiti į lauką. Vyras klausia moters: „Mažute, kas čia darosi per nesąmonės?“ Pareigūnė paklausė vyro: „Ko mušiesi?“ Vyras atsakė: „Nieko aš net nesimušu“. Pareigūnas paklausė, ar vyras vartojo alkoholio, vyras atsakė, kad šiandien ne, bet vakar vartojo ir teigė, kad vakar pykosi su moterimi. Pareigūnas paprašė vyro ateiti prie policijos automobilio. Pareigūnas liepė vyrui atsisėsti į laikino sulaikymo patalpą, vyras teigė, kad nieko nesupranta. Pareigūnas grįžo prie gyvenamojo namo ir paprašė moters parodyti, kur viskas įvyko. Moteris parodė kambarį, kuriame viskas įvyko ir teigė: „Jisai atsinešė iš virtuvės peilį“, moteris nuėjo į virtuvę ir parodė peilį. Pareigūnė paklausė nuo ko viskas prasidėjo, moteris atsakė: „Aš šiandien grįžau iš pamokos ryte, nes vakar dirbau iš namų, aš kadangi galiu dirbti ir iš namų, grįžau, jisai girtas jau buvo, aš sakau „Nu kiek galima gert“ iš tikrųjų <...> Aš sakau skiriamės nu gana čia taip vis dėlto nu, aš pradėjau dėtis daiktus savo, į mašiną, jisai duris sudaužė, va iš visas sulaužė“. Pareigūnė paklausė, ar tuo metu kai moteris nešė savo daiktus, vyras pradėjo trankyti duris, moteris atsakė: „Jisai mane neišleisti pradėjo“. Pareigūnė paklausė, kurias duris vyras sulaužė, moteris parodė ir pareigūnei paklausus, ar vyras nenorėjo jos išleisti iš kambario, ji teigė: „Jisai taip, atsistoja ir mane neišleidžia ir jisai jėga, aš jau buvau kieme, jisai vėl jėga mane įstūmė į kambarį ir aš tada atėjau atsisėdau. Čia tęsėsi aš nežinau kiek valandų“. Taip pat moteris teigė: „Paskui jisai dingo kažkurį laikotarpį, aš greitai nešiausi daiktus į mašiną, nespėjau paprasčiausiai, jisai iš kažkur tai išlindo vėl“. Pareigūnė paklausė kokiu būdu vyras sulaužė duris, moteris atsakė, kad daužydamas kumščiais. Pareigūnai atlieka procesinius veiksmus. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų.
Apžiūros objektas yra policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20231008-163109UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 23.56. Atsidarius vaizdo įrašą matoma, kaip policijos pareigūnai kalba su vyru, sėdinčiu laikino sulaikymo patalpoje. Vyrui buvo pateiktos jo teisės ir pareigos. Vyras teigė: „Jinai išdaužė indus, aš sulaužiau duris, taip“. Taip pat vyras teigė, kad jokio smurto nebuvo. Pareigūnas paklausė iš kur pas moterį patinusi lūpa, vyras atsakė: „Tai, vajezau, jūs nematėt ką ji išdirbinėjo“. Pareigūnas paklausė kas įvyko, vyras atsakė: „Vyko tai, kad jinai pasiuto, aš jai pasakiau tu nebūk šizofrenike, nedaryk skandalų, aš va duris sulaužiau teisingai, duris sulaužiau, jinai griebė rūbus mėtyt..“ Pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, pildo procesinius dokumentus. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Įrašyta į CD laikmeną (1 t., b. l. 119–123).
Iš 2023 m. spalio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2023 m. spalio 8 d. 14 val. 25 min. užfiksuotaso pranešėjos pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučio garso įrašas ID (duomenys neskelbtini). Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) informacinėje sistemoje 2023 m. spalio 8 d. 14 val. 25 min. užfiksuotas pranešėjo pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Skambučio garso įrašas, kurio ID (duomenys neskelbtini), išsaugotas Policijos registruojamų įvykių registre prie įvykio ROIK 012000607078. Garso įrašo trukmė 03.42 min. Garso įrašo apžiūros metu nustatyta, kad tai A. M. skambina į bendrąjį pagalbos centrą pranešdama apie tai, kad prieš pusvalandį namuose ją sumušė girtas sugyventinis, nurodo namų adresą. Praneša, kad šiuo metu ji yra saugi, išvažiavusi iš namų savo „VW Golf“ pilkos spalvos automobiliu, laukia pareigūnų kelyje miškelyje prie (duomenys neskelbtini). Sako, kad jai praskelta lūpa, sumušta galva, kad sugyventinis agresyvus, grasino peiliu, sakė kad nužudys ją ir jos šeimą. Mano, kad medikai jai nereikalingi. Tačiau operatorė nurodo, kad informaciją perduos ir policijai ir medikams. Garso įrašo apžiūros metu kitų tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Įrašyta į CD laikmeną (1 t., b. l. 115–118).
2023 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta įvykio vieta. Virtuvės kambaryje, ant spintelės, tarp sudėtų įvairių daiktų matoma padėtą peilį, kurio rankena yra juodos spalvos, o geležtė pilkos. Peilis užfiksuojamas fotonuotraukoje, paimamas ir supakuojamas į kartoninę dėžę. Apžiūrėjus visą įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmės turinčių daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 27–38).
Iš 2023 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojos A. M. buvo savanoriškai pateikti šie daiktai: 1. Daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą ,,P. B."; juodos spalvos, 1 vnt. 2. Tabletės ,,Sildenafil Sandoz“, mėlynos spalvos, 3 vnt. 3. Tabletės ,,Coaxil“, baltos spalvos, 46, vnt. 4. Peilis, juoda rankena, 4 vnt. 5. Guminė pilnavidurė lazda, juoda spalva, 1 vnt. 6. Peilis, oranžiniame dėkle, 1 vnt. 7. Daiktas, panašus į durklą, juoda izoliacija apvyniota rankena, 1 vnt. 8. Daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą su optika, juodos spalvos, 1 vnt. 9. Daiktas, panašus į kardą, geltonos spalvos rankena, 1 vnt. (1 t., b. l. 132–136).
Iš 2023 m. lapkričio 8 d. – 2023 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-3076954-23 matyti, kad: 1. Tirti pateiktas pneumatinis šautuvas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas, o būtent - tai Vokietijos pramoninės gamybos („Umarex“ firmos) 4,5 mm (.177) kalibro, pneumatinis „850“ modelio šautuvas Nr. X080604816, skirtas šaudyti įvairaus tipo 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Tirti pateiktas pistoletas prie ginklų nepriskiriamas, o būtent - tai pramoninės gamybos lygiavamzdis pistoletas, skirtas šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais, rutuliuko formos (BB tipo), sviediniais - kulkomis. Pistoletas yra „airsoft“ tipo, skirtas pramogai. Tirti šautuve pateikta kulka nėra šaudmuo, o būtent - tai pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro skečiamosios „Diabolo“ tipo pneumatinio ginklo kulka, skirta to kalibro pneumatiniams ginklams. Ši kulka tinka šaudyti iš pateikto šautuvo (1 t., b. l. 141–151).
Iš 2023 m. lapkričio 9 d. – 2023 m. lapkričio 14 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-3121327-23 matyti, kad: 1. Tirti pateikti mėtomieji durklai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 yra duriamojo-pjaunamojo poveikio šaltieji ginklai, kurie priskiriami D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas durklas Nr. 4 yra duriamojo-pjaunamojo poveikio šaltasis ginklas, kuris priskiriamas D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas turistinis peilis su dėklu Nr. 5 prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas. Tirti pateiktas kardas Nr. 6 yra duriamojo-kertamojo poveikio šaltasis ginklas, kuris priskiriamas D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.
Tirti pateiktas peilis – mačetė Nr. 7, prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateikta guminė lazda Nr. 8 prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriama. 2. Tirti pateikti mėtomieji durklai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, durklas Nr. 4 ir turistinis peilis su dėklu Nr. 5 yra pramoninės gamybos. Tirti pateiktas kardas Nr. 6, peilis – mačetė Nr. 7 ir guminė lazda Nr. 8 yra savadarbiai. 3. D kategorijos šaltieji nešaunamieji ginklai nėra draudžiami civilinėje apyvartoje, o jų laikymą ir gabenimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31, 32 bei 33 straipsniai, tačiau teisės aktų komentavimas nėra nešaunamojo ginklo kvalifikaciją turinčio specialisto kompetencijos klausimas ir šis klausimas išeina už jo specialiųjų žinių ribų (1 t., b. l. 136–163).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Nors kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios A. M., liudytojo N. A. parodymais, specialistų išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusioji A. M., apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino, kad kaltinamasis – jos sugyventinis D. B. – 2023 m. spalio 8 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įstūmė ją į namą, jai atsisėdus svetainėje ant sofos, kuri buvo prie palangės, jis paėmęs jos galvą stumdė pirmyn-atgal į palangę, taip sužalodamas galvos sritį dešinės pusės nugaroje. Šį veiksmą kaltinamasis pakartojo kelis kartus, tada sudavė jai su ranka į veido kairę pusę, pataikė į lūpą. Prašomas leisti jai atsistoti, jis su savo ranka stūmė jai į veidą, tada iš virtuvės atsinešė peilį mėsai pjaustyti, laikė peilį virš savęs, šaukė, gąsdino, grasino jai, keikėsi, suėmęs jai už plaukų , tą peilį pakišo jai prie gerklės, pasakė, kad išpjaustys ją ir visą jos giminę. Nukentėjusioji patvirtino, kad peilio pakišimas buvo gąsdinantis, kad ji suprato, jog jis gali realiai panaudoti peilį, nes jo būsena buvo neadekvati.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojas N. A., kuris parodė, kad pareiškėja laukė jų ne namie, o toliau nuo namų. Jiems atvykus, pareiškėją jau apžiūrinėjo medikai. Ant moters viršutinės lūpos, kairės pusės matėsi sužalojimas, tai yra, kad lūpa yra patinusi. Moteris buvo labai išsigandusi, matėsi, kad ji yra stipriai susijaudinusi. Įvykio vietoje moteris nurodė, kad ją sumušė jos sugyventinis D. B. – paaiškino, kad 2023 m. spalio 8 d. konflikto metu jis buvo pridėjęs peilį jai prie gerklės ir jai grasino nužudyti, papjauti, taip pat konflikto metu, paėmęs už jos galvos 3 kartus trenkė jos galvą į palangę, dėl ko nukentėjusiajai skaudėjo galvą ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje buvo ir asmuo – D. B., kuris įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Patikrinus D. B. blaivumą, buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas. Visą laiką, kol liudytojas buvo su moterimi, ji atrodė išsigandusi, drebėjo, atrodė pasimetusi. Be to, atvykus prie moters namų, jai jas atrakinus, atidarius bei viduje pamačius D. B., moteris greitai pasitraukė nuo durų, matėsi, kad ji jo bijo.
Nukentėjusiajai A. M. padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. M. konstatuota ekchimozė (kraujosruva) viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, labiausiai tikėtina veikiant išorinei jėgai ir lūpai atsitrenkiant į savus dantis. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nuodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas (1 t., b. l. 80–81).
Kaltinamojo kaltę ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2023 m. spalio 23 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų kūno kameros užfiksuoti vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji A. M. pasakoja policijos pareigūnams, jog jos sugyventinis D. B. ją sužalojo, trankė jos galvą į medinę palangę, paėmęs virtuvinį peilį, užlenkęs jos galvą ir pridėjęs peilį jai prie kaklo grasino, kad papjaus ją ir išpjaus visą jos giminę. Nurodė, kad vyras yra agresyvus, yra ir anksčiau prieš ją smurtavęs (1 t., b. l. 119–123).
Taip pat 2023 m. spalio 9 d. apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame girdima, kad A. M. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą pranešdama apie tai, kad prieš pusvalandį namuose ją sumušė girtas sugyventinis, nurodo namų adresą. Sako, kad jai praskelta lūpa, sumušta galva, kad sugyventinis agresyvus, grasino peiliu, sakė kad nužudys ją ir jos šeimą (1 t., b. l. 115–118).
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo D. B. pagrįstumu. Kaip matyti, nukentėjusioji A. M. įvykio aplinkybes analogiškai nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat į iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą. Jos parodymai yra logiški, nuoseklūs, sutampantys su kita bylos medžiaga, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesiremti. Pažymėtina, kad nukentėjusioji netrukus po įvykusių jos atžvilgiu smurtinių veiksmų ir grasinimų skambino bendruoju pagalbos numeriu kviesdama pagalbą, kas rodo, kad toks D. B. elgesys turėjo neabejotinai stiprų poveikį nukentėjusiosios psichikai, kad ji tokio D. B. elgesio nesitikėjo, todėl, būdama šokiruota tokių veiksmų, iš karto pasišalino iš namų ir skambino pagalbos telefonu bei nupasakojo tikrąją įvykio versiją, tai yra, kad sugyventinis jai praskėlė lūpą, sumušė galvą, grasino peiliu nužudysiąs ją ir jos šeimą. Akivaizdu, kad skambindama po įvykio nukentėjusioji, dar įtakojama buvusio įvykio emocijų, neturėjo laiko apmastyti ir susigalvoti nebūtas įvykio aplinkybes, kad taip apkalbėtų kaltinamąjį.
Nukentėjusiosios stresinę būseną, jos patirtą šoką, išgąstį, sumuštą lūpą patvirtino matęs ir liudytojas – policijos pareigūnas N. A., kas taip pat patvirtina nukentėjusiąją tikrai patyrus kaltinamojo fizinį smurtą bei grasinimus ją nužudyti.
Tuo tarpu kaltinamasis D. B. neneigia, kad tarp jo ir A. M. vyko konfliktas, tačiau pasakodamas apie savo veiksmus, vis teigia, kad jis prarasdavo atmintį, kad įvykio ištisi intervalai iš jo minties išsitrynę, kad galimai kažką darė to net nesuvokdamas, dėl savo pykčio, agresijos vis kaltindamas nukentėjusiąją. Todėl paties kaltinamojo D. B. pateiktą įvykio versiją teismas laiko jo gynybos priemone, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Teismas konstatuoja, kad D. B. suprato savo veiksmus – tyčinį nukentėjusiosios galvos trankymą į palangę, trenkimą nukentėjusiajai į veidą, suvokė, kad tokiais veiksmais sužalos žmogų, taigi ir numatė galimybę atsirasti įvairiems tokios veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo. Kadangi tarp kaltinamojo D. B. atliktų smurtinių veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius – nežymų A. M. sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką, grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkių neigiamų padarinių. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.
Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013).
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad A. M. turėjo pakankamo pagrindo manyti, kad D. B. grasinimas nužudyti ją ir jos šeimą gali būti įvykdytas – D. B. nukentėjusiajai grasino konflikto metu, po ką tik jos atžvilgiu įvykdytų smurtinių veiksmų, grasino pridėjęs peilį jai prie kaklo, be to kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo agresyviai nusiteikęs.
Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, kad D. B., 2023 m. spalio 8 d., apie 13 val. 30 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios - sugyventinės A. M., sveikatą. Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, D. B., iškarto po to, kai 2023 m. spalio 8 d. po 13 val. 30 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, panaudojo nukentėjusiosios - sugyventinės A. M. atžvilgiu fizinį smurtą, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pagrasino nužudyti ją ir jos artimuosius, tai yra, viena ranka suėmė A. M. už plaukų, užvertė jos galvą, o kitoje rankoje laikydamas peilį, prikišo jį nukentėjusiajai prie kaklo ir pagrasino papjauti ją ir jos šeimą, kas leido A. M. pagrįstai manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis teistas (2 t., b. l. 22–25), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 39), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 6), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 9), VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ir priklausomybės ligų kabineto žinioje nuo 2020 m. liepos 24 d. (2 t., b. l. 12), 2023 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1150/2023 nurodyta, kad D. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 16).
D. B. kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, praeityje jis teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo tai pačiai nukentėjusiajai – savo sugyventinei A. M., teistumas neišnykęs. 2021 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu D. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi šis ir vėl smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė A. M. atžvilgiu ir jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam D. B. skirtinos griežčiausiosios straipsnių sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai kad kaltinamajam jau nemažai laiko taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas kardomajame kalinime išbūtam laikui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už kiekvieną nusikalstamą veiką, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes šiuo atveju yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas D. B. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 331,07 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 94–98). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad visų pirma 2023 m. spalio 8 d. buvo nepataisomai sugadintos kambario durys, kurias pagal dabartinę rinkos kainą vertina 300 eurų (tai patvirtinantys duomenys yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje prie 2023 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo). Visų antra, nukentėjusioji A. M. 2023 m. spalio 10 d. kreipėsi į Garliavos medicinos centrą dėl atsiradusio nerimo, įtampos, galvos skausmų ir aukšto spaudimo, bei sutrikusio miego. 2023 m. spalio 16 d. gydymas koreguotas ir skirti papildomi medikamentai. Būklei ir toliau negerėjant, 2023 m. spalio 18 d. vėl koreguotas vaistų vartojimas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 20 d. (Išrašas iš medicininių dokumentų pridedamas). Gydymas buvo tęsiamas laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 20 d., tai medicininės išlaidos vaistams sudaro 31,07 Eur (tai patvirtinantys kvitai pridedami).
Dėl įvykusio įvykio viso patirta turtinė žala yra 331 euras 7 centai.
Visos aukščiau nurodytos išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykusiu įvykiu, todėl turėtų būti jai priteistos iš civilinio atsakovo D. B..
Taip pat civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykusio įvykio sukeltų neigiamų padarinių, nukentėjusiajai A. M. turėtų būti atlyginta ir neturtinė žala, kurią ji vertina 6 000 eurų. Pažymima, kad dėl sveikatos sutrikdymo padarinių ji patyrė ne tik kūno sužalojimus: ekchimozę (kraujosruva) viršutinės lūpos gleivinėje, bet ir buvo konstatuoti kiti sveikatos sutrikimai - nerimas, įtampa, galvos skausmai ir aukštas kraujospūdis, taip pat nustatyti miego sutrikimai. Po įvykio buvo nedarbinga nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 20 d. Iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, tęsia gydymą. Pažymima, kad A. M. buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba (duomenys neskelbtini) dėl 2023 m. spalio 8 d. patirto fizinio, psichologinio smurto. Pažymoje nurodyta, jog A. M. jautėsi emociškai išsekusi, palūžusi. Dėl patirto sisteminio smurto A. M. neabejotinai patyrė fizinį skausmą bei moralinę žalą, kurie yra tęstinio pobūdžio. (Pažyma pridedama).
Traumos pasekmes A. M. jaučia iki šiol, ilgą laiką vartojo vaistus, svaigo galva, kankino nemiga, padidėjo kraujospūdis. Taigi po įvykusio įvykio nukentėjusiajai A. M. teko ne tik iškęsti didelius skausmus, bet ir išgyventi didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresą, smuko savivertė, patyrė dvasinius skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą.
Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl šių ir dar daugelio priežasčių, nukentėjusioji yra emociškai palūžusi, jaučia baimę ir pagal specialistų prognozes šie reiškiniai gali išlikti visą likusį laiką, nes tai būdinga patyrus būtent tokio pobūdžio išgyvenimus. Kad ir kaip būtų sunku ar neįmanoma įvertinti padarytos žalos pinigine išraiška, vis tik nukentėjusioji ir civilinė ieškovė mano, kad vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajai iš D. B. turėtų būti priteista 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Dėl turtinės žalos
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jos patirtą turtinę žalą sudaro 300 Eur už kaltinamojo sulaužytas duris ir 31,07 Eur medicininės išlaidos vaistams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso A. M. ir D. B. lygiomis dalimis, turtas nėra atidalintas, t. y. nėra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (2 t., b. l. 53–64). Todėl atsižvelgiant į tai, 300 Eur turtinės žalos už sulaužytas duris nepriteistina A. M., kadangi sulaužytos durys nėra vien tik A. M. turtas.
Teismas iš esmės sutinka, kad A. M. dėl jos atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų patyrė neigiamus išgyvenimus, nemigą, įtampą, galvos skausmą, dėl ko jai priteikė vartoti medikamentus. A. M. patirtos išlaidos medikamentams yra pagrįstos ir pilnai įrodytos, todėl priteistinos iš kaltinamojo D. B..
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. patirtą neturtinę žalą vertina 6 000 Eur ir prašo priteisti iš kaltinamojo D. B..
Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.), o bylose dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo nukentėjusiesiems priteistinos žalos dydis yra nuo 1 000 Eur iki 2 900 Eur (žr., pvz., 2K-269-303/2020, Nr. 2K-346-942/2018, Nr. 2K-346-303/2017, Nr. 2K-327-326/2016, Nr. 2K-65-648/2016, Nr. 2K-553-942/2015, Nr. 2K–347/2014, Nr. 2K-6147/2012 ir kt.).
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai A. M. dėl jai padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu ir po jo nukentėjusioji patyrė didelius psichologinius išgyvenimus ne tik dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto, tačiau ir dėl grasinimo nužudyti ją ir jos šeimą, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusioji ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jos emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui. Pateiktas 2024 m. sausio 17 d. ambulatorinio apsilankymo išrašas (3 t., b. l. 66) nepatvirtina, kad A. M. diagnozuota hipertenzinė širdies liga ir širdies perplakimai yra atsiradę būtent dėl byloje nagrinėjamo įvykio. Todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 1 150 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).
Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. M. atmestina.
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. civiliniu ieškiniu taip pat prašo iš kaltinamojo D. B. priteisti jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai Nr. 943594, Nr. 943592, Nr. 943591 (1 t., b. l. 99, 3 t., b. l. 63–64), kurie patvirtina, kad A. M. sumokėjo advokato padėjėjai R. V. 2 500 Eur už teisines paslaugas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėja R. V. atstovavo nukentėjusią tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, parengė civilinį ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 1 500 eurų suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltinamasis yra dirbantis, todėl nukentėjusiosios turėtos 1 500 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamojo D. B..
Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki skiriamos bausmės atlikimo pabaigos.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. Peilis, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 127–131), sunaikintinas;
2. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas CD laikmenoje (1 t., b. l. 118), paliktinas saugoti byloje;
3. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, esantys CD laikmenoje (1 t., b. l. 123), paliktini saugoti byloje;
4. Posėdžio dėl suėmimo paskyrimo įrašas CD laikmenoje (2 t., b. l. 120), paliktinas saugoti byloje;
5. Daiktas panašus į šaunamąjį ginklą ,,P. B.“, tabletės ,,Sildenafil Sandoz“, tabletės ,,Coaxil“, peilis, guminė pilnavidurė lazda, peilis, daiktas panašus į durklą, daiktas panašus į šaunamąjį ginklą su optika, daiktas panašus į kardą (supakuoti dvejose dėžėse ir popierinėse pakuotėse prie bylos), grąžintini D. B.;
6. D. B. asmens kratos metu paimti: „Oukitel“ firmos mobiliojo ryšio telefonas; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėjimas (baltos spalvos kortelė); vairuotojo kortelė; 6 vnt. raktų ir 1 pakabukas, bendrai sukabinti ant metalinio žiedo; 20 eurų vertės kupiūra (2 t., b. l. 99–108), grąžintini D. B. jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos dieną.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už kiekvieną nusikalstamą veiką D. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti D. B. 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. B. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. B. 31,07 Eur (trisdešimt vieną eurą 7 centus) turtinės žalos atlyginimo, 1 150 Eur (tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, viso 1 181,07 Eur ir 1 500 (tūkstantį penkis šimtus) Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų A. M. naudai.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės atlikimo pabaigos.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. Peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 127–131), sunaikinti;
2. Bendrojo pagalbos centro garso įrašą CD laikmenoje (1 t., b. l. 118), palikti saugoti byloje;
3. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, esančius CD laikmenoje (1 t., b. l. 123), palikti saugoti byloje;
4. Posėdžio dėl suėmimo paskyrimo įrašą CD laikmenoje (2 t., b. l. 120), palikti saugoti byloje;
5. Daiktą panašų į šaunamąjį ginklą ,,P. B.“, tabletes ,,Sildenafil Sandoz“, tabletes ,,Coaxil“, peilį, guminę pilnavidurę lazdą, peilį, daiktą panašų į durklą, daiktą panašų į šaunamąjį ginklą su optika, daiktą panašų į kardą (supakuotus dvejose dėžėse ir popierinėse pakuotėse prie bylos), grąžinti D. B.;
6. D. B. asmens kratos metu paimtus: „Oukitel“ firmos mobiliojo ryšio telefoną; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėjimą (baltos spalvos kortelė); vairuotojo kortelę; 6 vnt. raktų ir 1 pakabuką, bendrai sukabintus ant metalinio žiedo; 20 eurų vertės kupiūrą (2 t., b. l. 99–108), grąžinti D. B. jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos dieną.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.