Utenos apylinkės teismo nuosprendis, 1-245-477/2021

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-18
Bylos Nr.: 1-245-477/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-06-6-00019-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rimvydas Žukauskas
Kaltinamasis: D. S.
Advokatai: Kęstutis Jonaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-245-477/2021Proceso Nr. 1-06-6-00019-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2.1; 2.1.10.1(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 18 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Pocienei,kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – aukštasis, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017-10-09 iki 2018-05-23 Zarasuose ir kituose Lietuvos Respublikos miestuose, pasitelkęs asmenis, kurie dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra kalti, tyčia, apgaulės būdu, M. K. naudai, neteisėtai įgijo teisę į svetimą – Lietuvos valstybei priklausantį didelės 16 602 Eur vertės turtą – 15, 5317 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). D. S., veikdamas pagal 2016-03-24 perįgaliojimą, suteiktą jam G. S., atstovaujančio įgaliotojui J. T., J. T. vardu rašyti pareiškimus, atstovauti visose įstaigose ir organizacijose, gauti visus byloms vesti reikalingus dokumentus, išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, gauti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus, išvadas ir kitus dokumentus, užregistruoti nuosavybės teises VĮ Registrų centras, gauti VĮ Registrų centras pažymas, pažymėjimus, išrašus, 2017-10-09 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui pateikė prašymą nukreipti J. T. 2011-08-18 išvadą Nr. 46IP-12 dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo į Antalieptės kadastrinę vietovę. Po to, jis 2017-11-21 Zarasų rajono Antalieptės, Dusetų Degučių seniūnijų Antalieptės kadastro vietovės teritorijoje 2017 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkime pasirinko (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 3,0698 ha miškų ūkio, ūkinių miškų žemės sklypą iš bendro 18,6615 ha sklypo, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, ir pasirašė ant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus Zarasų rajono Antalieptės, Dusetų Degučių seniūnijų Antalieptės kadastro vietovės teritorijoje 2017 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkime protokolo, taip sutikdamas su nustatyta 3,0698 ha dydžio žemės sklypo ploto dalimi. Toliau 2017-12-20 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 42S-55-(14.42.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę turėtajam 3,0698 ha žemės sklypo dalį, esančią 18,6615 ha miškų ūkio, ūkinių miškų sklypo, patikėjimo teise valdomame kartu su Nacionaline žemės tarnyba, kurį jis (D. S.) 2017-12-27 pateikė VĮ „Registrų centras“ Utenos filialo Zarasų skyriui. Po to, 2018-01-16 sprendimu registratorė A. N. per neapsižiūrėjimą Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo klaidingus duomenis, t. y. įregistravo J. T. nuosavybės teisę į visą sprendime Nr. 42S-55-(14.42.3.) nurodytą žemės sklypą – 18,6615 ha, nors J. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį sklypo – 3,0968 ha. Po to, jis, žinodamas ir suprasdamas, kad pagal 2017-12-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 42S-55-( 14.42.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T. nuosavybės teise priklauso ne 18,6615 ha, o 3,0698 ha dydžio sklypas, 2018-03-20 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti 18,6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 5 400 Eur ir, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2018-04-24 pažymą Nr. 42 PAŽ-107-(14.42.33) dėl leidimo parduoti pasirinktiems asmenims miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis pasiūlė M. K. įsigyti virš nurodytą 18,6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, ko pasėkoje M. K. 2018-05-16 Palangoje esančiame notarų biure sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš J. T., kuriam atstovavo F. U., įsigijo 18,6615 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 5 400 Eur, kurį 2018-05-23 Kaune pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam atstovavo atstovas I. V. ir atstovė J. G., už 75 000 Eur, tokiu būdu jis (D. S.) neteisėtai, nutylėdamas apie VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotus klaidingus duomenis, tyčia įrašydamas į pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žinomai neteisingus duomenis apie parduodamą sklypo dydį 18, 6615 ha ir taip iš esmės suklaidindamas Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyrių, apgaule M. K. naudai įgijo teisę į svetimą turtą – 15, 5647 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą.

Kaltinamasis D. S. kaltu teisiamajame posėdyje neprisipažino. D. S. parodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikdamas pagal 2016-03-24 perįgaliojimą, suteiktą jam G. S., atstovaujančio įgaliotojui J. T. (J. T.). Neteisingus duomenis apie J. T. atkuriamos nuosavybės teisės apimtį, įrašė VĮ „Registrų centras“ Utenos filialo Zarasų skyriaus registratorė A. N.. Nuosavybės teisės atkūrimo į miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) proceso metu, D. S. nedarė jokios įtakos valstybės pareigūnams. Be to, viso nuosavybės teisės atkūrimo proceso metu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip apgaulę. Klaidingus duomenis apie atkuriamo žemės sklypo dydį, įrašė registratorė A. N., kaip nurodyta kaltinamajame akte, klaidos pasekmėje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.

Liudytoja A. B. – notarė, palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad ji patvirtino žemės pardavimo sandorį, kurį sudarė F. U. ir M. K.. Sudarant nurodytą sandorį, D. S. nedalyvavo.

Liudytoja A. N. VĮ „Registrų centras“ Utenos filialo Zarasų skyriaus registratorė. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo. Liudytoja patvirtino, kad ji per neapsižiūrėjimą įrašė į registrą neteisingus duomenis apie žemės sklypo dydį, į kurį buvo atkurta J. T. nuosavybės teisė. Atliekant nurodyto žemės sklypo registraciją, D. S. jai nedarė jokios įtakos ar poveikio, jos neapgaudinėjo ir neklaidino. Klaidingus duomenis įrašė todėl, kad tuo metu buvo didelis darbo krūvis.

Liudytoja V. K. – Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėja, palai-

kė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad D. S. negalėjo daryti jokios įtakos priimant sprendimus dėl J. T. atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Liudytojai nėra žinoma, kad D. S. būtų mėginęs atlikti ar atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriais buvo suklaidinta registratorė A. N.. Dėl padarytos klaidos, A, N. buvo išteisinta. Teismas nustatė, kad A. N. neteisingus duomenis apie žemės sklypo dydį, į kurį J. T. buvo atkurta nuosavybės teisė, įrašė per neapsižiūrėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja I. M. – žemėtvarkininkė, palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja posėdžio metu parodė, formuojant J. T. atkurtinos nuosavybės teisės žemės sklypą, D. S. nedarė jai jokios įtakos. Nurodytą žemės sklypą suformavo pagal pateiktus dokumentus.

Liudytojai F. U., G. S., M. K., M. P., I. V., teismo posėdžio metu, davė analogiškus parodymus duotiems ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai.

Liudytojas G. S.ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog D. S. pažįsta nuo 2010 m. kaip J. T. atkurtos nuosavybės pirkėją. Advokato F. U. kontora nuo 2000 m. atstovavo grafų T., konkrečiai dviejų atšakų J. ir F. T., gimines. Su šiai asmenimis buvo pasirašytos sutartys, įgaliojimai dėl teisinio atstovavimo, atkuriant nuosavybės teises Lietuvoje. Su J. T. susijęs pagrindinis objektas buvo (duomenys neskelbtini). Už valstybės išperkamus vandens telkinius (duomenys neskelbtini) ir buvo gauti miško sklypai Zarasų rajone. Kadangi, atkuriant miškų sklypus Zarasų rajone buvo sudėtinga atstovauti klientą, todėl D. S. paprašė, jog jis pagal suteiktą perįgaliojimą atliktų su miškų atkūrimu susijusius procesinius veiksmus, į kuriuos įėjo ir prašymų, skundų bei kitų veiksmų atlikimas. Dėl didelių atstumų buvo sudėtinga tinkamai atstovauti klientą, be to D. S. ten ir gyveno, todėl jis surašė perįgaliojimus D. S. 2016 m. ir 2018 metais. Sėkmingai atkūrus miškų sklypų nuosavybės teises, D. S. taip pat surado klientus šiems objektams parduoti. Realiai jis už šias suteiktas paslaugas D. S. nieko nemokėjo. Prieš objektų pardavimą su D. S. buvo aptartos galimos objektų pardavimo kainos, kurios tenkino ir J. T.. Pirkėjai, kuriems J. T., atstovaujamas jo paties, pirko objektus buvo M. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš teismo bylos žino, jog šie pirkėjai, bent jau M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuos objektus pardavė tretiesiems asmenims. Ar kaip tarpininkas D. S. gavo kokį honorarą už tarpininkavimą iš šių asmenų, jis nežino. Tiškevičiai kontorą, kurioje jis dirbo, pasirinko dėl advokato F. U. reputacijos. Iš pradžių, pats F. U., kol buvo geros sveikatos, jaunesnis pats ir atstovavo T., tačiau nuo 2000 m. jis buvo įtrauktas į T. bylas ir laikui bėgant jas perėmė. Konkrečiai perėmė visą techninį darbą – atstovavimą teismuose, dokumentų rengimą, atkurtos nuosavybės pirkėjų paieškas ir t. t. Dėl 2018-05-16 pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje J. T. atstovavo F. U. žemės sklypo pardavime (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas M. K., tuo atveju F. U. sudalyvavo atsitiktinai. Šiuo žemės sklypu ir jo pardavimo subtilybėmis, rūpinosi jis pats, tačiau sandorio dieną gavosi taip, jog jis, turėdamas tas pačias kliento atstovo teises, pasirašant sandorį pas notarą nuėjo už jį (G. S.). Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jam nebuvo skirtumo, kokie miško/sklypų plotai buvo atkurti, esmė buvo galutinė visų miškų kaina, kurią turėjo gauti klientas, todėl sandorio metu netikrino, ar visi duomenys dokumentuose yra teisingi, o duomenys, kuriuos į sutartį įrašė notarė, buvo gauti iš Registrų centro, todėl jų teisėtumu pagrindo abejoti (4 t., b. l. 10-11).

Liudytojas F. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog D. S. pažįsta nuo 2010 m. kaip J. T. atkurtos nuosavybės pirkėją – tarpininką. Su D. S. pirmas susipažino jo kontoros advokato padėjėjas G. S., kuris taip pat nuo 2000 m. atstovavo grafų T., konkrečiai dviejų atšakų J. ir F. T., gimines. Su šiais asmenimis buvo pasirašytos sutartys, įgaliojimai, dėl teisinio atstovavimo, atkuriant nuosavybės teises Lietuvoje. Šiuo metu įgaliojimai yra nutrūkę dėl kliento mirties (duomenys neskelbtini). Paskutinius penkerius metus daugumą techninių – juridinių reikalų, aptarnaujant minėtą klientą, perėmė G. S., todėl apie tai susijusius dalykus gali paaiškinti jis. Dėl 2018-05-16 pirkimo pardavimo sutarties, kurioje J. T. atstovavo žemės sklypo pardavimą (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas M. K., jis paaiškino, jog tuo atveju jis pats sandoryje sudalyvavo atsitiktinai, nes tuo metu buvo užėjęs į kontorą. Tuo metu sužinojo, jog bus pasirašomas sandoris, o kitų neatidėliotinų darbų neturėjo, todėl šiame sandoryje pas notarą, pasirašant sutartį ir sudalyvavo. Realiai tuo žemės sklypu ir jo pardavimo subtilybėmis rūpinosi ir tvarkė G. S.. Tą dieną gavosi taip, jog turėdamas tas pačias kliento atstovo teises, pas notarą už D. S. nuėjo jis. Daugiau apie šį sandorį jis nieko nežino, be to pats yra vyresnio amžiaus, šiuo metu laukia širdies operacijos, todėl į nuosavybės teisių atkūrimo procesą daug nesigilina. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) jis pasirašė tik pačią pirkimo – pardavimo sutartį, kurią pagal VĮ Registrų centro duomenis jau buvo paruošęs notaras (4 t., b. l. 15-16).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2018-05-16 jos kaip notarės patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią J. T., kuriam atstovavo F. U. (Pardavėjo atstovas), pardavė M. K. sutartyje nurodytus žemės sklypus, parengimo kreipėsi įgaliotas pardavėjo J. T. asmuo F. U.. F. U. jai pateikė šioje sutartyje nurodytą originalų išrašą iš VĮ „Registrų centras“, kuriame buvo nurodyti visi parduodamo nekilnojamojo turto duomenys (unikalūs numeriai, vietovė, registro įrašų numeriai). Taip pat šis asmuo pateikė parduodamų žemės sklypų planus bei NŽT leidimus parduoti minėtus žemės sklypus. Taip pat buvo pateiktas ir minėto pardavėjo įgaliojimas. Už kokią kainą šis turtas bus parduodamas, jai nurodė įgaliotas asmuo F. U.. Sandorio sudarymui F. U. išsirinko jam tikusią datą – 2018-05-16. Ji nepamena ar 2017-12-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 42S-55- ( 14.42.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T. buvo jai pateiktas rengiant minėtą sutartį. Rengiant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis notarai vadovaujasi Registro centre esančiais duomenimis. Rengiant tokias sutartis visi jose esantys duomenys yra automatiškai sugeneruojami iš Registro centro duomenų bazės ir notaras jų koreguoti negali. Rengiant šią sutartį ji kaip notarė negali remtis šiuo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, o turi vadovautis Registrų centro duomenimis. Todėl ji vadovavosi tik VĮ „Registrų centras“ teikiamais duomenimis. Apie faktą, jog Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti klaidingi duomenys apie J. T. atkurtos nuosavybės teise atkurtos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydį, ji sužinojo apie 2019 m., kai ją pakvietė liudyti į Zarasuose vykusį teismo posėdį, kur dėl šio dokumento buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Registrų centro darbuotojo atžvilgiu. Iki tol apie tai, kad šiame dokumente yra neteisingi duomenys, ji nežinojo. F. U. ir G. S. ji pažįsta apie 25 metus. Jie abu yra Palangoje praktikuojantys advokatai, turi bendrą advokatų kontorą. J. T. Lietuvoje buvo paveldėję labai daug įvairaus nekilnojamojo turto ir pagal jo turto buvimo vietą ji buvo paskirta tvarkyti visus su turto paveldėjimu susijusius klausimus. F. U. ir G. S. turėjo įgaliojimą tvarkyti J. T. paveldėtų turtų reikalus, todėl jie abu šiais klausimais pas ją pastoviai lankydavosi. Dėl 2018-05-16 pirkimo-pardavimo sutarties į ją kreipėsi F. U.. D. S., M. K. ji nepažįsta (6 t., 141-143).

Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. S. yra jos gyvenimo draugas, todėl parodymus, kurie tiesiogiai susiję su D., duoti atsisakė ir dėl to nieko neaiškino. Ji D. S. buvo užsiminusi, jog norėtų, pasitaikius geram objektui, gera kaina įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tai galėjo būti 2018 metais, kai D. davė kontaktinį telefoną dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Jis davė G. S. advokato padėjėjo numerį, kuris kartu su advokatu F. U., tuo metu atstovavo J. T.. Tų visų niuansų, kaip susiję nurodyti advokatai su D. S., ji nelabai žino. Dėl pačio pirkimo-pardavimo sandorio ji tarėsi su nurodytais advokatais, kurių nurodyta kaina už visus žemės sklypus tenkino ir už žemės sklypą jį sumokėjo bankiniu pavedimu į nurodytą sąskaitą. Ji sumokėjo sutartyje nurodytą sumą 13 340 Eur ir pagal sutartį įsigijo 18,6615 ha žemės. Tų visų niuansų dėl sklypo ploto dydžio ji nežino, o D. jai pasakė, jog siūloma kaina už sklypą yra gera, todėl tą sklypo plotą ji ir įsigijo. Vėliau, gerokai po sandorio, kai jau sklypą buvo pardavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, jog įvyko klaida, jog Registrų centre įsivėlė klaida, ko pasėkoje buvo suklysta žemės sklypo ploto dydžiu. Ji nežinojo, jog vietoje 18 ha žemės, turėjo būti atkurta tik 3 ha žemės sklypo. Ji į tą plotą nesigilino, ją tenkino kaina, todėl tą sklypą ir įsigijo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji sužinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pusbrolio M. P.. Ši įmonė taip pat superka nekilnojamąjį turtą. Kadangi jai buvo pasiūlyta tinkama kaina, todėl 2018-05-23 ji pardavė įsigytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 75 000 Eur. Už parduotą žemės sklypą buvo atsiskaityta bankiniu pavedimu. Visus sandorius ji deklaravo VMI, tačiau gyventojų pajamų mokesčio dar nėra sumokėjusi. VMI ji informavo, jog šiuo metu vyksta teismas dėl šio sandorio teisėtumo ir, kai tik viskas išsispręs, tuos reikalus susitvarkys (4 t., b. l. 22-23).

Liudytoja A. N.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba VĮ „Registrų centras“ klientų aptarnavimo grupės specialiste Utenos padalinyje, Zarasų skyriuje. VĮ „Registrų centras“ Zarasų skyrius yra įsikūręs Zarasų rajono savivaldybės patalpose, šiame pastate veikia ir Zarasų Žemėtvarkos skyrius. Šiuo metu jos pareigos yra susijusios su klientų aptarnavimu, t. y. klientų aptarnavimas, konsultacijos, dokumentų priėmimas, išdavimas bei konsultacijos telefonu. Šiose pareigose ji dirba tik metus, iki to laiko dirbo VĮ „Registrų centro“ Utenos filialo Zarasų skyriaus registratore. Kaip registratorės jos pareigos buvo klientų aptarnavimas, registracijos, dokumentų išdavimas, priėmimas bei dokumentų registravimas. D. S. ji pažįsta kaip klientą apie dešimt metų. Žino, jog jis veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, atkuria klientams žemės nuosavybę ir tai įregistruoja Registrų centre. Su juo jokių asmeninių santykių nepalaiko ir laisvu po darbo laiku nebendrauja. Laiko tikslaus nepamena, tačiau tai buvo 2017 m. gruodžio mėn. pabaiga, tai turi būti užfiksuota dokumentuose, kai kaip klientas į VĮ „Registrų centras“ kreipėsi D. S., kuris norėjo įregistruoti atkurtą nuosavybės teisę į klientui J. T. priklausančią žemę Zarasų rajone. Tą dieną D. S.pateikė įregistruoti dešimt tam pačiam klientui priklausančių sklypų. Padavęs šiuos juridinius dokumentus: NŽT sprendimus ir įgaliojimus, ji iš sistemos D. S. vardu suformavo vieną prašymą, prie kurio pridėjo visus D. S. pateiktus dokumentus. Tą suformuotą prašymą ji pateikė pasirašyti D. S.. Taip pat jam pateikė sąskaitą-faktūrą susimokėti, o sistema automatiškai nurodė terminą, ne skubos tvarka, kai bus įregistruoti reikiami dokumentai. Sistemos paskirtą dieną atėjo D. S., kuriam atidavė paruoštus jau įregistruotus dokumentus. Ar tą kartą D. S. vietoje susitikrino dokumentus, ar tik juos susirinko ir išėjo, ji nepamena. Apie įvykusią klaidą, jog (duomenys neskelbtini), vietoje 3,0698 ha įregistruota 18,6615 ha ji sužinojo tik tų pačių metų rugpjūčio mėnesio gale, kai į ją kreipėsi Zarasų NŽT skyriaus vedėja V. K., kuri prašė išsiaiškinti dėl D. S. neatkurtos žemės likučio. Pagal turimus duomenis buvo matyti, jog dalis žemės, kurią norėjo atkurti tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, yra dingusi, jog ji priklauso J. T. ir po to dar su šia žeme atlikti du sandoriai, t. y. žemė jau yra parduota tretiesiems asmenims. Viso atkūrimo proceso ir proceso reikalavimų ji nežino ir apie tai negali pasakyti. Jos darbas buvo tik įregistruoti nuosavybę pagal pateiktus dokumentus. D. S., pateikdamas įregistruoti nuosavybės teisę, iš dešimt sklypų jam sprendimu buvo atkurta devyniems sklypams į pilną buvusį laisvą plotą ir tik sprendimu dešimtam sklypui atkurta nuosavybės teisę ir įregistruota į dalį sklypo ir tas sklypas buvo (duomenys neskelbtini). Realiai į rankas D. S. buvo atiduoti dešimt nuosavybės registrų centro išrašų, nes kiekvienas sklypas turėjo savo unikalius numerius. (duomenys neskelbtini) registrų išraše, vietoje dviejų nuosavybės savininkų, įsivėlus techninei klaidai, buvo nurodyta tik J. T., o Valstybės nuosavybės nebeliko ir likęs buvo tik skaičius 18,6615 ha, t. y. visa žemė buvo įregistruota J. T. vardu (4 t., b. l. 36-37).

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Zarasų NŽT vedėjos pareigose. Jos pareigos yra nuosavybės teisės atkūrimas, geodezijos ir kartografijos darbų priežiūra ir t. t. Tarnyba pagal direktoriaus suteiktus įgaliojimus priima sprendimus atkurti nuosavybės teisę į žemę, mišką, vandens telkinius, pakeisti kadastro duomenis ir panašiai. D. S.ji pažįsta kažkur nuo 2012 m. kaip klientą. Su juo po darbo jokių santykių ir reikalų neturi. Kiek žino, D. S. užsiima žemės atkūrimo procesu kaip įgaliotas asmuo. Dėl atvejo (duomenys neskelbtini) kaime, susijusio su D. S., parodė, kad 2013 m. žemėtvarkos projekte buvo suformuoti ir patvirtinti aukcioniniai miškai (sklypai – miškas), kurie bus skirti pardavimams aukcione, tačiau buvo priimtas protokolinis sprendimas dėl daugiau nei 10 ha nepardavinėti ir sustabdyti privatizaciją. 2015 m. buvo pakeistas įstatymas ir vėl tie patys aukcioniniai miškai buvo sudėti į laisvą fondą ir į juos buvo suteikta galimybė atkurti nuosavybės teises. Kadangi J. T. įgaliotas atstovas D. S. pateikė prašymą projektuoti žemės sklypą Antalieptės kadastro vietovėje ir nurodė vertę už kokią galima projektuoti. 2017 m. buvo paskelbta projekto pradžia, surengtas susirinkimas 2017-11-21, kurio metu J. T. įgaliotas atstovas D. S. pasirinko lygiavertį sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendro ploto 18,6615 ha, J. T. įgaliotas atstovas D. S. pasirinko 3,0698 ha, pagal vertę, kuri buvo likusi 16 617 Eur. Šis plotas jau buvo suformuotas ir įregistruotas Registrų centre, tuo metu buvęs kaip aukcioninis plotas. J. T. įgaliotas atstovas D. S. suderino pretendentų, kurie pasirinko laisvos valstybinės žemės fondo žemei priskirtus ankščiau patvirtintame žemėtvarkos projekte ar žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane suprojektuotus žemės sklypus, ir tai patvirtino savo parašu. Šis žiniaraštis yra protokolo dalis. Šis protokolas buvo įregistruotas ir J. T. įgaliotas atstovas D. S. žinojo, jog šis sklypas atkuriamas kartu su Valstybe bendrosios nuosavybės teise. Patvirtinus projektą 2017-12-08, nes sklypas buvo registruotas Registrų centre, todėl iš karto buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises. Šis sprendimas priimtas 2017-12-20 į 3,0698 žemės sklypo dalį, kurio vertė 863 Eur, esančią 18,6615 ha ūkinių miškų sklype su Valstybe. Matavimuose J. T. įgaliotas atstovas D. S. nedalyvavo, nes ten sklypas jau buvo suformuotas ir to nereikalavo įstatymas. D. S. dalyvavo tik susirinkime, pasirenkant žemės sklypo vietą. Su šiuo sprendimu toliau D. S. įregistravo nuosavybę J. T. vardu. 2018-03-22 Žemėtvarkos skyriuje buvo užregistruotas J. T. įgalioto atstovo D. S. pranešimas dėl 18 ha pardavimo vietovėje (duomenys neskelbtini). Šis pranešimas buvo nukreiptas vykdymui vyr. specialistui R. G.. Pagal nustatytą tvarką specialistas, gavęs tokį pranešimą, patikrina, ar pranešimas sutampa su Registrų centro duomenimis, ir taip pat rengia pranešimus gretimų sklypų savininkams (miškų ūkio paskirties savininkams, jei tokie ribojasi), kad gali pirmumo teise pirkti. Kadangi aplinkui tokios paskirties nebuvo, todėl pranešimai nebuvo siunčiami, ir J. T. įgaliotas atstovas D. S. pagal Žemėtvarkos parengtą pažymą 2018-04-24, šią žemę turėjo teisę parduoti pasirinktam pirkėjui. Šios specialisto pažymos išsiuntimo buvo atliktas sandoris, ko pasėkoje, M. K. įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, dėl kurio ji 2018-05-17 surašė pranešimą, kurį adresavo NŽT, dėl sklypo pardavimo. Dėl šio pranešimo, jai buvo paruošta analogiška pažyma, kurią jau parengė kita priskirta NŽT specialistė J. E.. Pažyma buvo parengta 2018-05-21. 2018 m. rugpjūčio viduryje skyriuje vaikščiojo D. S., kuris teiravosi dėl nuosavybės teisės atkūrimo likučio realizavimo galimybės. Jis teiravosi, kurioje vietovėje jis galėtų atkurti likutį, ir D. S. pasiūlė Antalieptės kadastro vietovę, nes žinojo, jog toje vietoje jis buvo susitvarkęs ir atkūręs dalį prašomos dalies. Tada D. S. pasakė, jog Antalieptėje nieko nėra su valstybe, jis kažką kalbėjo apie Imbrado kadastro vietovę ir nutarė tai patikrinti. D. S. jau buvo išėjęs, žadėjo susitikrinti savo turimus duomenis. Pradėjus tikrinti Antalieptės kadastro vietovę, pasikėlus bylą pamatė, jog Registrų centras darydamas įrašus, padarė klaidą ir vietoje 3 ha, buvo įregistruotas visas plotas 18 ha, paliekant ne kartu su Valstybe, o vienam J. T. . Dėl šio fakto ji iš karto kreipėsi į Registrų centro specialistę A. N., kurios kabinetas tuo metu buvo greta. A. N. patvirtino, jog įsivėlė klaida. Dėl šio fakto pavedė NŽT teisininkui kreiptis į prokuratūrą. Ji taip pat susisiekė ir su D. S., jį informavo apie klaidą Registrų centre. D. S. sakė, jog nebus problemų, jog panaikins sandorius, jog niekam nepraneštume, jog viską sutvarkys. Pats D. S. atkūrimo procese buvo ne naujokas ir visą procesą puikiai išmanė, turėjo didelę patirtį, be to jis pats turėjo savo suvestinius užrašus, kuriuose viską susivesdavo (4 t., b. l. 28-29).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu ji dirba VšĮ Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centre, taip pat dalį etato dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ specialiste projektuotoja. MB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos rengia laisvus Valstybės žemės plotus, jų planus, žemėtvarkos planus ji projektuodavo ir jiems prilyginamus planus, taip pat parengdavo bylas kompensavimui pinigais gauti. Ji rengė priskirtą Žemės reformos Žemėtvarkos projekto prilyginamą planą Utenos apskrities Zarasų r., Antalieptės kadastro vietovės Degučių sen., prilyginamojo plano bylą. Šios kadastro vietovės plano byla buvo sudaryta 2017 m. Šis Valstybės žemės sklypas buvo suprojektuotas pardavimui aukcione ir pagal pavedimus pretendentai galėjo rinktis žemės sklypą ne tik iš laisvo sklypo ploto, bet ir iš jau suprojektuoto aukcioninio sklypo. D. S. ji žino kaip J. T. įgaliotą asmenį. Su juo tiesiogiai bendravo tik darbiniais reikalais. 2017 m. iš NŽT Zarasų skyriuje buvo gautas J. T. įgalioto asmens D. S. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Antalieptės kadastro vietovėje. Kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laimėjusi konkursą dėl įgyvendinimo darbų, todėl jai, kaip bendrijos projekto autorei, buvo pavesta vykdyti projektavimo darbus. Pagal išvados vertę buvo matyti, jog pasirinktas aukciono sklypas, yra didesnės vertės nei turima išvada. Buvo galimi du projektavimo variantai, t. y. vienas – asmuo pasirenka konkrečią vietą iš viso sklypo ir ji, pagal vietos miškų taksacines vertes paskaičiuoja tos išvados daliai, kiek tenka ploto, antras – kaip buvo daryta šiuo atveju – proporcingai išskaičiuojama iš sklypo nominalios vertės, kiek tenka pagal išvados vertę ploto. D. S. pasirinko antrą variantą, todėl jam iš bendros 18,6615 ha žemės sklypo, buvo priskirta 3,0698 ha. Šiuo atveju J. T. nebuvo nurodyta tikslaus pasirinkto ploto vieta, nei būtų buvę pirmu atveju. Kadangi tas sklypas jau buvo suderintas su visomis institucijomis, įregistruotas Registrų centre, todėl papildomi darbai nebuvo atliekami. Ji tik paskaičiavo plotą, pagal turėtą išvados vertę. Išvados vertė, pagal kurią D. S. pageidavo sklypo, buvo 863 Eur nors pati išvada buvo 16 617 Eur, tačiau jis šią išvadą išdalino ir atkūrinėjo nuosavybės teises, kitose kadastrų vietovėse. Pretendentas D. S. susirinkimo metu buvo supažindintas, kad jam, pagal pageidaujamą šios išvados vertę, bendrame sklype Valstybės tenka 3,0698 ha ir jis už tai pasirašė ant protokolo sutikdamas su nustatytu plotu. Ji suprojektavo ir parengė bei viską perdavė NŽT tvirtinimui. Kaip kas ten toliau kas vyko, ji nieko nežino. Ji girdėjo, jog buvo Registrų centre įregistruotas skirtinga plotas nei buvo nurodyta nuosavybės teisių atkūrimo sprendime. Kas ten vyko toliau, ji nieko nežino ir nesidomėjo. Visiems pretendentams išaiškinamos visos galimos sąlygos, pasakoma specialios naudojimo sąlygos, tolimesnė eiga, ar bus matavimai atliekami ar ne bus. D. S. viskas buvo išaiškinta, jis suprato, pasirašydamas protokole ir žiniaraštyje. Jis žinojo aiškų sklypo plotą ir su tuo sutiko (4 t., b. l. 22-23).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonės veikla iki karantino buvo prekyba nekilnojamuoju turtu, pakeitus kryptį įmonė prekiauja apsaugos priemonėmis. D. S. jis pažįsta apie 15 metų, o gal net ir daugiau. Jis taip pat dirbo ir šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki karantino D. dirbo projektų vadovu, į jo pareigas įėjo nekilnojamojo turto paieška, derybos dėl vykdomų projektų ir t.t. Šiuo metu jis daugiau orientuojasi į prekybą apsaugos priemonėmis. M. K. yra jo (liudytojo) pusseserė. M. K. ir D. S. santykiai artimi, tačiau jie realiai negyvena kartu. Didžiąją laiko dalį D. būna Zarasuose sodyboje, o M. K.. Jie gražiai draugauja, tačiau to oficialiai nėra įteisinę. M. K. yra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. S. taip pat turi įgaliojimą atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl 2018-05-23 sutarties jis paaiškino, kad tai visas derybas dėl sutartyje nurodytų objektų su taip vadinama (duomenys neskelbtini) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė D. S., o jis tik sudalyvavo pačiame sandoryje. Ši įmonė niekada nėra įsigijusi tik vieno sklypo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie pirkdavo tik visą paketą, todėl tuo pagrindu ir buvo surašyta ši jungtinė sutartis, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo objektų paketo, o kiek buvo sklypų savininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo reikšmės. Jam asmeniškai nieko nėra žinoma apie žemės sklypą, kuris buvo aprašytas 2018-05-23 sutarties 2.1.1 dalyke., jo kilmė ir kaip M. jį įsigijo. Pats D., gal 2019 metais, kai prasidėjo teisminis procesas, minėjo, jog buvo padaryta kažkokia valdininkų klaida, apskaičiuojant ar tai įregistruojant žemės plotą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ta klaida nepalietė. Ta klaida susijusi su kažkuriuo M. parduotu sklypu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su kokiu tiksliai – nežino. M. taip pat yra dirbusi su nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, tačiau sandorių ji nėra turėjusi daug. Neatsimena, ar 2018-05-23 pasirašant sutartį dalyvavo D. S. (6 t., b. l. 159-160).

Liudytojas I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016-04-01 iki 2019-09-20 jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško pirkimų vadovu. Pagal pareigas jis iš juridinių / fizinių asmenų, veikdamas pagal įgaliojimą įmonės vardu, pirkdavo mišką. Dėl skaidrumo pagal nustatytą tvarką sutartis pasirašydavo du UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys. 2018-05-23 sandoris buvo eilinis sandoris. Po jo pasirašymo kilo problemų, kurias sprendė įmonės teisininkai. Visas derybas dėl šio sandorio jis vedė su D. S., kurio anksčiau nepažinojo. Konkrečiai buvo tariamasi dėl viso sutartyje nurodytų sklypų paketo, o kas buvo jų savininkai nebuvo įdomu. Jis manė, kad tie sklypai ir miškai konkrečiai buvo kaip ir D. S., veikiančio kaip atstovo, objektai, tačiau patį sandorį dėl pardavimo pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. P. bei M. K.. Sandorio sudarymo metu pats D. S. nedalyvavo. Dalyvavo M. K. ir M. P. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Jis nežino, kaip D. S. buvo susijęs su šiais asmenimis, dalyvavusiais pasirašant 2018-05-23 sutartį , tačiau dėl šių objektų, nurodytų sutartyje 2018-05-23 derybas jis vedė tik su D. S.. Kiek M. K. vardu ar M. P. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo vardu buvo pasirašytų pirkimo sutarčių dėl miškų įsigijimo, visas derybas dėl to vesdavo D. S.. Po sandorio sudarymo D. S. jam pasakojo, jog grąžinant žemes, įsivėlus klaidai, vietoje 3 ha buvo įregistruota 18 ha, kuriuos ir įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 152-154).

Iš prie liudytojos V. K. apklausos protokolo pridėtų dokumentų matyti, kad pridėtos tyrimui reikšmingų dokumentų kopijos – M. K. ir D. S. pranešimai apie sprendimus parduoti miško ūkio paskirties žemės sklypą, bei NŽT Zarasų skyriaus specialistų pažymos, kuriomis leista parduoti prašomą žemės sklypą pasirinktiems asmenims (4 t., b. l. 31-34).

Iš 2020-05-26 ir 2020-12-09 apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus pateikti dokumentai, susiję su parduotu žemės sklypu Antaliepės sen., (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų r., bei Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus pateikti dokumentai:

1) 2011-08-18 Išvada Nr. 46IP-12 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, iš kurios matyti, kad J. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 43,0565 ha vandens telkinį (vertė 210 460 Lt), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei –43,565 ha (vertė 210 460Lt) ( 4t., b. l. 66-67),

2) 2015-11-04 Įgaliojimas, sudarytas Palangos miesto pirmame notarų biure, iš kurio matyti, kad J. T. įgalioja G. S. jo vardu atlikti visus procesinius veiksmus susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į Lietuvoje turėtą turtą (4t., b. l. 98-99),

3) 2016-03-24 , 2018-01-23 Įgaliojimai, sudaryti Palangos miesto pirmame notarų biure, iš kurio matyti, kad G. S., atstovaudamas įgaliotojui J. T. pagal 2015-11-04 Įgaliojimą, sudarytą Palangos miesto pirmame notarų biure, perįgaliojo D. S. rašyti o vardu pareiškimus, būti jo atstovu visose įstaigose ir organizacijose, gauti byloms vesti reikalingus dokumentus, išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (4 t., b. l. 79-80, b. l. 100-101),

4) 2017-10-09 D. S. prašymas dėl J. T. išvados Nr. 46IP-12 nukreipimo į Antalieptės kadastrinę vietovę už sumą 16 617 Eur (4 t., b. l. 76),

5) 2017-11-20 Zarasų rajono savivaldybės Antalieptės, Dusetų ir Degučių seniūnijų Antalieptės kadastro vietovėje rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame žemės sklypų plane visų eiliškumo grupių pretendentų, dalyvaujančių susirinkime sąrašas, kuriame nurodyta: po grafa „Pretendento arba įgalioto asmens vardas, pavardė: J. T. įgaliotas asmuo D. S.“ ir po grafa „Parašas“ neįskaitomas parašas (4 t., b. l. 45-46),

6) 2017-11-21 Nr. 42PRT-30-(14.42.6) pretendentų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad svarstytas J. T. įgalioto asmens D. S. prašymas projektuoti lygiavertį miško sklypą Antalieptės kadastro vietovėje, pagal parengtą 2011-08-18 išvadą Nr. 46IP-12. Nutarta suprojektuoti lygiaverčius miško sklypus ir pretendentui J. T. suprojektuotas 1 sklypas 3,0698/18,6615 ha ploto, bendroje dalinėje nuosavybėje su LR (4 t., b. l. 45-49),

7) 2017-12-08 Įsakymas dėl Utenos apskrities Zarasų rajono savivaldybės Antalieptės, Dusetų ir Degučių seniūnijų Antalieptės kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo, pasirašytas vedėjos V. K.. Pagal šį įsakymą tvirtinama asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus ankščiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus su pridedamu sąrašu. Sąraše nurodytas J. T., kuriam bendram plote 18,6615 perduotinas 3,0698 ha (4t. b. l. 59-61),

8) 2017-12-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimas Nr. 42S-55 -(14.42.3) , iš kurio matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atkūrė nuosavybės teises į piliečiui J. T. tenkančią nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę turėtajam 3,0698 ha žemės sklypo dalį (vertė 863 Eur), esančią 18,6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, valdomame su Lietuvos Respublika (4 t., b. l. 70-71),

9) 2018-01-16 Nekilnojamojo turto registro CDB išrašas, registro Nr. 44/1576086, iš kurio matyti, kad pagal 2017-12-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimą Nr. 42S-55 -(14.42.3) J. T. nuosavybės teise priklauso 18,6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė 19 930 Eur, vidutinė rinkos kaina – 19 948 Eur (4 t., b. l. 95-96),

10) 2018-03-20 D. S. pranešimas NŽT prie ŽŪM Zarasų skyriui apie tai, kad parduodamas 18,6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Parduodamo sklypo kaina – 5 400 Eur (4t., b. l. 93),

11) 2018-04-24 Pažyma Nr. 42 PAŽ-107-(14.42.33), adresuota D. S., kad gali parduoti žemės sklypą pasirinktiems asmenims (4 t., b. l. 91),

12) 2018-05-18 Nekilnojamojo turto registro CDB išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pagal 2018-05-16 Pirkimo-pardavimo sutartį M. K. asmenine nuosavybės teise priklauso 18,6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė 19 930 Eur, vidutinė rinkos kaina – 23 624 Eur (4 t., b. l. 87-88),

13) 2018-05-17 M. K. pranešimas NŽT prie ŽŪM Zarasų skyriui apie tai, kad parduodamas 18,6615 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime Antalieptės seniūnijoje, Zarasų rajone. Parduodamo sklypo kaina – 75 000 Eur (4 t., b. l. 84-85),

14) 2018-05-21 pažyma Nr. 42PAŽ-164-(14.42.33), adresuota M. K., kad gali parduoti žemės sklypą pasirinktiems asmenims. (4 t., b. l. 83).

Iš 2018-05-16 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp J. T. (toliau – pardavėjas), kuriam atstovauja F. U. (toliau – pardavėjo atstovas), ir M. K. (toliau – pirkėja), matyti, kad pardavėjas parduoda, o pirkėja asmeninės nuosavybės teise perka miškų ūkio paskirties žemės sklypą – 18, 6615 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Daikto kaina – 5 400 Eur. Sutartis patvirtinta Palangos m. savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės A. B. (5 t., b. l. 48-56).

Iš 2018-05-23 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp M. K. (toliau –pardavėja) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pirkėjas), kuriam atstovauja I. V. (toliau – pirkėjo atstovas), matyti, kad pardavėja parduoda, o pirkėjas teise perka miškų ūkio paskirties žemės sklypą – 18, 6615 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Daikto kaina – 75 000 Eur. Sutartis patvirtinta Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. (5 t., b. l. 57-87).

Iš 2020-09-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad, atlikus M. K. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, jog iš M. K. sąskaitos 2018-05-16 atliktas mokėjimas 13 340 Eur sumai į J. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2018-05-23 sąskaitoje fiksuotos įplaukos 110 000 Eur sumai iš „(duomenys neskelbtini)“ pagal žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, not. reg. Nr. ML-3957. Iš banko sąskaitos išrašo suvestinės matyti, jog 110 000 Eur suma, kuri buvo pervesta 2020-05-23 už parduotą žemę (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta bei atlikti įvairūs mokėjimo pavedimai (6 t., b. l. 70-71).

Iš VĮ „Registrų centras“ 2020-11-13 pateiktų duomenų matyti, kad buvo pateiktas D. S. 2017-12-27 teiktas prašymas su priedais, susijęs su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reg. r. (duomenys neskelbtini)6, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 188-196).

Iš 2020-11-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-10-09 iki 2019-11-07 atlikus D. S. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. +(duomenys neskelbtini) bei M. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonentinio Nr. +(duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių kontrolę, nustatyta, kad D. S. nuolat telefonu bendrauja su M. K. bei kad D. S. ir M. K. sieja artimas ryšys (5 t., b. l. 167).

Iš 2020-12-09 apžiūros protokolo matyti, kad papildomai buvo apžiūrėti Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus pateikti dokumentai ir prie bylos prijungta Utenos apskrities Zarasų rajono Antalieptės kadastro vietovės Antalieptės, Dusetų ir Degučių seniūnijų žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano bylos, kurią paruošė MB „(duomenys neskelbtini)“, projekto autorė I. M., kopija (4 t., b. l. 110-112, 137-180).

Iš VĮ „Registrų centras“ sistemos gauti duomenys, susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 1-87).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus, susijusius su žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018-05-23 įsigijimu (5 t., b. l. 90-132).

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Tokia apgaulė turi būti esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį.

Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.) /LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012/.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, kaltinimas D. S. iš esmės grindžiamas nekilnojamojo turto registratorės A. N. klaidingu įrašu Nekilnojamojo turto registre apie J. T. atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą dydį, bei kitų valstybės tarnautojų atliktais veiksmais, formuojant J. T. žemės sklypą, į kurį buvo jam atkuriama nuosavybės teisė.

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, liudytoja I. M. parodė, kad ji atliko žemės sklypo, į kurį buvo atkurta nuosavybės teisė J. T., formavimo darbus. Atliekant šiuos darbus, liudytoja bendravo su kaltinamuoju. Teismo posėdžio metu, ši liudytoja patvirtino, kad jai atliekant savo tarnybines pareigas susijusias su J. T. formuojamu žemės sklypu, į kurį buvo jam atkurta nuosavybės teisė, D. S. jai nedarė jokios įtakos ar poveikio, neatliko kitų kokių nors veiksmų, kurie galėjo liudytoją klaidinti ar apgauti. Šios liudytojos pateiktų faktinių duomenų pagrindu, vėliau buvo atlikta J. T. suformuoto žemės sklypo teisinė registracija.

Liudytoja A. N. - VĮ „Registrų centras“ Utenos filialo Zarasų skyriaus registratorė teisme parodė, kad neteisingus duomenis apie žemės sklypo dydį, į kurį J. T. buvo atkurta nuosavybės teisė, ji įrašė suklydusi. Kaltinamasis D. S. jai nedarė jokios įtakos ar poveikio, neatliko kitų kokių nors veiksmų, kurie galėjo liudytoją klaidinti ar apgauti ir tokiu būdu sudaryti sąlygas neteisingų duomenų įrašymui į valstybinį registrą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl liudytojos A. N. veiksmų, susijusių su aukščiau nurodytų neteisingų duomenų įrašymu į valstybės registrą, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir jai buvo pareikštas kaltinimas, Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, A. N. buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pažymių (Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-12-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-731/2019, Panevėžio apygardos 202-10-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-581/2020). Nurodytame nuosprendyje ir nutartyje nustatyta, kad A. N., neteisingus duomenis į valstybės registrą įrašė asmeninio suklydimo pasekmėje. Jokie kiti asmenys, taip pat ir kaltinamasis D. S., nesudarė sąlygų ar prielaidų, A. N. įrašyti neteisingus duomenis apie žemės sklypo į kurį J. T. buvo atkurta nuosavybės teisė, dydį. Nurodytos bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatyta, kad A. N., neteisingus duomenis į valstybės registrą įrašė kitų asmenų apgaulingų ar kitokių neteisėtų veiksmų pasekmėje.

Liudytoja V. K. - Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėja ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę J. T.. 2018 m. atlikto patikrinimo metu liudytoja nustatė, kad J. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žymai didesnį žemės sklypą, nei turėjo būti atkurta. Aiškinantis šio įvykio aplinkybes, liudytoja A. N. patvirtino, kad neteisingus duomenis į registrą ji įrašė suklydusi. Liudytoja V. K. teisme patvirtino, kad kaltinamasis D. S. jai nedarė jokios įtakos ar poveikio, neatliko kitų kokių nors veiksmų, kurie galėjo liudytoją klaidinti ar apgauti ir tokiu būdu sudaryti sąlygas neteisingų duomenų pagrindu, priimti sprendimą, kuriuo buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę J. T..

Šių liudytojų parodymai, leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis D. S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip apgaulę, kurios pagrindu jis siekė sau ar kitam asmeniui turtinės naudos.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, D. S. atliko pasitelkęs asmenis, kurie dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra kalti. Tokia formuluotė, teismo vertinimu reiškia, kad D. S. buvo sutelkęs asmenų grupę, kuri jam padėjo įvykdyti kaltinime nurodytus veiksmus. Kaip jau nustatyta, nuosavybės teisės į žemę atkūrimo J. T. procese, dalyvavo liudytojos I. M., A. N. ir V. K.. Šios liudytojos tiek ikiteisminio tyrimo, teik bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad nuosavybės teisės atkūrimo į žemę J. T. proceso metu, D. S. jų atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip tyčinius ir apgaulingus. Tokia kaltinimo formuluotė, savo turiniu nepagrįsta ir neįrodyta, o iš esmės ydinga. D. S. kaip jo kalti veiksmai, yra inkriminuojami valstybės tarnautojų atlikti klaidingi ir kiti su tarnybinėmis pareigomis susiję veiksmai, kuriuose D., S. nedalyvavo ir jiems nedarė jokios įtakos.

Be to, byloje nustatyta, kad liudytojos A. N. pateiktus duomenis apie J. T. atkuriamą nuosavybės teisę į žemę, tikrino liudytoja V. K. – Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vedėja ir jų pagrindu priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo J. T.. Liudytoja V. K. teisme patvirtino, kad D. S., kaip J. T. atstovas, buvo pateikęs prašymą dėl J. T. priklausančios žemės pardavimo M. K., ir Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaravo tokiam sandoriui. Liudytoja M. K. taip pat buvo pateikusi analogišką prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl jai priklausančios žemės, kurią įsigijo iš J. T. pardavimo ir Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaravo tokiam sando-

riui. Tai rodo, kad buvo atlikta nemažai teisiškai reikšmingų veiksmų, susijusių su žemės sklypu į kurį nuosavybės teisė buvo atkurta J. T., tačiau šio proceso metu, nebuvo atlikta jokių veiksmų, susijusių su galimų neteisingų duomenų apie nurodyto žemės sklypo dydį, nustatymu. Šios aplinkybės rodo, kad valstybės tarnautojai, atlikdami tarnybines pareigas, nekreipė dėmesio į galimus duomenų netikslumus, nepakankamai ir paviršutiniškai kontroliavo duomenų, kurių pagrindu buvo sudaryti žemės perleidimo sandoriai, teisingumą.

Šios faktinės bylos aplinkybės, paneigia kaltinimo dalį, kurioje D. S. kaltinamas neteisėtai, nutylėdamas apie VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotus klaidingus duomenis, tyčia įrašydamas į pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žinomai neteisingus duomenis apie parduodamą sklypo dydį 18, 6615 ha ir taip iš esmės suklaidindamas Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyrių, apgaule M. K. naudai įgijo teisę į svetimą turtą – 15, 5647 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą.

Pagal D. S. pareikštą kaltinimą, atsakomybė už valstybės tarnautojų veiksmus, jiems atliekant tarnybines pareigas, perkeliama D. S., tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad jis dėl tokių veiksmų yra atsakingas.

Neteisėtais D. S. veiksmais, sudarančiais sukčiavimo turinį, kaltinamajame akte yra nurodyti du žemės pirkimo – pardavimo sandoriai. Atkūrus J. T. nuosavybės teisę į visą žemės sklypą - 18,6615 ha, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šis žemės sklypas 2018-05-16 buvo parduotas liudytojai M. K.. J. T. sudarant šį sandorį atstovavo jo atstovas, liudytojas F. U.. 2018-05-23 M. K. šį žemės sklypą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojai F. U., G. S., M. K., M. P., I. V., apklausti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu parodė, kad sudarant aukščiau nurodytus žemės perleidimo sandorius, kaltinamasis D. S. nedalyvavo, jokių veiksmų susijusių su nurodytų sandorių sudarymu neatliko.

Vertindamas šių sandorių sudarymo aplinkybes, liudytojų parodymus ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad šioje kaltinimo dalyje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių D. S. veiksmus, sudarančius sukčiavimo nusikalstamos veikos požymius.

Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo)1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011)/LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013/.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-7-388/2007 yra pasisakęs, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. /LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2-570-2010/.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas laiko, kad kaltinime nurodyti veiksmai, kurie inkriminuojami D. S., yra civilinių teisinių santykių dalykas.

Šią teismo išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad šiuo metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-115-252-2020 pagal Panevėžio apygardos prokuroro ieškinį J. T., M. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai, D. S. ir A. N. dėl žemės sklypo į kurį J. T. nepa-

grįstai buvo atkurta nuosavybės teisė, dalinio sandorių panaikinimo, bei restitucijos taikymo (6 t., b. l. 32-42).

Kaip matyti, prokuroro ieškinys teisme gautas 2019-01-15. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2019-09-30, praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po ieškinio pateikimo teismui. Ši aplinkybė patvirtina, kad ir prokuroras, pateikdamas ieškinį laikė, jog šioje byloje pareikštame kaltinime nurodyti tiek D. S., tiek kitų asmenų veiksmai yra civilinių teisnių santykių dalykas ir turi būti spendžiami civilinio proceso tvarka. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos kaltinamajame akte. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytoje civilinėje byloje, D. S. yra trečiuoju asmeniu. Tai reiškia, kad civilinėje byloje, prokuroras nereiškia jokių reikalavimų D. S.. Šioje byloje D. S. taip nėra pareikštas civilinis ieškinys. Šiuo atveju susidaro dviprasmiška situacija dėl D. S. nepatraukimo civilinėn atsakomybėn ir jam pareikšto kaltinimo.

Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad prokuroras neįžvelgia D. S. civilinės atsakomybės pagal jam inkriminuojamą veiką, kas iš esmės reiškia, kad jis nėra atsakingas dėl galimai valstybei padarytos žalos.

Tokia situacija taip pat patvirtina, kad D. S. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Visuma byloje nustatytų aplinkybių, leidžia teismui padaryti išvadą, kad šiuo atveju nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamo nusižengimo požymių, todėl D. S., pagal pareikštą kaltinimą išteisintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Išteisinti D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas