Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-10-11 · Civilinė byla Nr. 2S-760-252/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
2S-760-252/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01059-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
M. M.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-760-252-2017

Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01059-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.11.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.17.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1560-504/2017 pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė O. N., Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. M. pateiktu skundu prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.Nurodė, kad antstolė nepagrįstai vykdo išieškojimą iš jo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA), todėl nelieka jokių lėšų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms.Antstolė atsisakė tenkinti M. M. skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartimi skundo netenkino. Pareiškėjui išaiškino, kad dėl piniginių lėšų grąžinimo jis turi teisę pateikti teismui ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas pasisakė, kad 2017 m. birželio 8 d. antstolės kontoroje buvo gautas M. M. prašymas panaikinti areštą lėšoms jo sąskaitoje, esančioje (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jis pateikė nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodoma, kad 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija į skolininko sąskaitą žalos atlyginimui pervedė 824,99 Eur. Remiantis skolininko prašymu antstolė 2017 m. birželio 9 d. priėmė patikslintą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaujantis CPK 688 straipsniu areštavo iš viso 1751,36 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų sumos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir į šią lėšų dalį nukreipti išieškojimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškinimu, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, jis negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pažymėjo, kad paminėtu patikslintu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė vykdant išieškojimą nustatė ribojimus, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA ir pareiškėjo 2017 m. birželio 22 d. skundžiamas antstolės veiksmas buvo išspręstas gavus jo prašymą 2017 m. birželio 8 d. tinkamai. Teismas sprendė, kad skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti, vykdomojoje byloje įstatymų pažeidimų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimą, nenustatyta.Teismas pasisakė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl išieškotų lėšų grąžinimo turi būti sprendžiamas pagal ginčo teiseną, todėl nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. M. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d nutartį ir įpareigoti antstolę O. N. grąžinti į jo sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nurašytas 2017 m. birželio 20 d. lėšas - neturtinės žalos atlyginimą - 444,99 Eur.Nurodo, kad 2017 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija į jo sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pervedė neturtinės žalos atlyginimą - 824,99 Eur, priteistą jo naudai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. 2017 m. birželio 20 d. antstolė nuo jo sąskaitos į savo depozitinę sąskaitą nurašė 444,99 Eur sumą. Mano, kad antstolė neturėjo teisės nukreipti išieškojimo į teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos sumą. Tokie veiksmai apelianto vertinimu prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai, žemina jo garbę ir orumą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 31 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolė areštavo 1357,74 Eur skolos ir 393,62 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1751,36 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų esančių įstaigos (duomenys neskelbtini) pataisos namai sąskaitoje.M. M. 2017 m. birželio 6 d. kreipėsi į antstolę prašydamas panaikinti areštą jo sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms, priimti naują patvarkymą ir išskaičiuoti skolą dalimis iš darbo užmokesčio, o ne iš patirtos žalos atlyginimo ir kitų lėšų esančių jo sąskaitoje. Antstolė 2017 m. birželio 9 d. priėmė patikslintą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštuoja 1357, 74 Eur skolos padengimui ir 393,62 Eur vykdymo išlaidoms, iš viso 1751,36 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų sumos, esančios įstaigos (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, viršijančios vieną MMA ir į šią lėšų dalį nukreipia išieškojimą. Iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio 2017 m. balandžio 1 d. – 2017 m. gegužės 31 d. duomenų matyti, kad į M. M. sąskaitą 2017 m. gegužės 9 d. buvo pervestos 824,99 Eur, skirtos iš valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje atlyginimui išmokėti. (duomenys neskelbtini) pataisos namai, patikslinto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2017 m. birželio 20 d. nuo skolininko M. M. sąskaitos nurašė ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 444,99 Eur sumą.Apelianto argumentai, kad antstolė neturėjo teisės apskritai nukreipti išieškojimą į iš Lietuvos valstybės priteistą neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįsti. CPK 739 straipsnyje yra konkrečiai nurodytos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti, šis sąrašas yra baigtinis, o jame lėšos, kurios skirtos neturtinei žalai atlyginti, nenurodytos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žalos atlyginimas ir iš fizinių asmenų gaunamos lėšos nėra prilygintos darbo užmokesčiui, šios lėšos taip pat nelaikytinos daviniais (CPK 733 straipsnis, 736 straipsnis, 737 straipsnis), todėl šioje situacijoje taikytinos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės, t. y. CPK 668 straipsnio 1 dalis, kuri numato draudimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą viršijančią 1 MMA. Pareiškėjui, kaip valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje atlyginimas buvo pervesta 824,99 Eur suma. Įvertinus tai, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. 1 MMA buvo 380 Eur, todėl antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą tik į 444,99 Eur (824,99-380=444,99 Eur). Būtent tokia suma, viršijanti 1 MMA (CPK 668 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas) ir buvo pervesta iš pareiškėjo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje į antstolės depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolė būtų pažeidusi CPK normas dėl išieškojimo nukreipimo į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Priešingai, patikslintame 2017 m. birželio 9 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje antstolė areštavusi iš viso 1751,36 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, sumos, nustatė aiškius ir galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančius ribojimus, jog išieškojimas gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA, kas paneigia apelianto argumentus dėl antstolės veiksmų neteisėtumo. Taigi, nesant draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, priteistą neturtinei žalai atlyginti, antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į M. M. turtines teises, t.y. į pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje išmokėti.Pirmos instancijos teismas dėl nurašytų lėšų grąžinimo pasisakė, kad jas apeliantas turėtų išsiieškoti ieškininės ginčo teisenos tvarka, pareikšdamas ieškinį antstoliui dėl žalos atlyginimo. Apeliantas atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo nutartį toje dalyje ir grąžinti nurašytas lėšas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad šias lėšas apeliantas turėtų išsiieškoti ginčo teisenos tvarka, reikšdamas ieškinį antstoliui. Skundas yra paduotas dėl antstolio veiksmų ir teismui nustačius, kad antstolis nepagrįstai nurašė lėšas, teismas įpareigoja antstolį grąžinti lėšas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų. Tokia yra suformuota teismų praktika ir teismai nagrinėdami skundus dėl antstolio veiksmų, ne tik kad panaikinta neteisėtus patvarkymus, bet ir įpareigoja grąžinti lėšas ar atlikti kitus veiksmus. Tai nėra žala, kurią asmuo turėtų prisiteisti ieškininės teisenos tvarka. Todėl nepagrįstas ir teismo išaiškinimas dėl teisės kreiptis į teismą dėl nurašytų lėšų grąžinimo ieškininės teisenos tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikslina pirmos instancijos nutarties motyvus dėl nurašytų lėšų grąžinimo. Kaip nurodyta 22-25 punktuose, antstolė priimdama patvarkymą dėl lėšų nurašymo, kurios viršija vieną MMA nepažeidė teisės aktų reikalavimų, lėšas nurašė teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo grąžinti nurašytas lėšas, kurios viršijo vieną MMA nėra ir apelianto reikalavimas toje dalyje nepagrįstas, todėl atmestinas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, pašalinant iš nutarties rezoliucinės dalies antrą jos dalį “ Pareiškėjui išaiškinti, kad dėl piniginių lėšų grąžinimo jis turi teisę pateikti teismui ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykle“.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė