- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- I-10078-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03670-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, G. I., A. I., V. S.
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 56.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą Eidivaldai Meškienei, atsakovo atstovei Lilijai Krezub, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui adv. Tomui Lukoševičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, G. I., A. I., V. S. dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškimu (t. 1, b. l. 1-7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1581 „Dėl G. I., A. I. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu Nr. 2.3-12412-41 „Dėl Bezdonių kadastro vietovės žemės reformos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-20 įsakymu Nr. 2.3-6286-41 dalinio patikslinimo Vilniaus rajone“ buvo patvirtintas žemės ūkio paskirties (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir ribos. Vilniaus apskrities viršininko 2006-01-05 sprendimu Nr. 2.5-41-21677 šis žemės sklypas grąžintas neatlygintinai nuosavybėn V. A. A.. S. L. individuali įmonė 2006-06-15 atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, žemės sklypo plane nurodant, kad žemės sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m., o visame žemės sklypo plote pažymint mišką. Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-26 įsakymu Nr. 2.3-11533-(41) „Dėl V. A. A. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone“ buvo nustatyta, kad atlikus V. A. A. (duomenys neskelbtini) ha privataus miškų ūkio paskirties (ūkinių miškų sklypai) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m. Šiuo įsakymu patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, užfiksuoti atlikus kadastrinius matavimus. 2012-02-17 pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko A. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu G. I.. UAB „JTG projektai“ 2012-02-27 NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo pakartotinai atlikus kadastrinius matavimus ir dviejų atskirų žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) suformavimo. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012-03-14 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1581 patikslino (duomenys neskelbtini) kv. m. (buvo (duomenys neskelbtini) kv. m.) ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdomo G. I. ir A. I. kadastro duomenis, nustatydamas, kad šį žemės sklypą sudaro du žemės sklypai: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-14 įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruoti du padalijimo būdu naujai suformuoti žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-04-04 buvo sudaryta pastarojo žemės sklypo panaudos sutartis, panaudos gavėjas – V. S.. NŽT 2012-10-22 raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, siekiant nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų atitikimą Miškų valstybės kadastro duomenims. Valstybinė miškų tarnyba 2012-11-19 raštu informavo, kad į žemės sklypą patenka Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 193 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis miško žemės sklypas, kuris Miškų valstybės kadastre registruotas 2003-10-16. Šiame rašte Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad prieš padalinant žemės sklypą, miško naudmenos užėmė visą plotą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013-03-25 raštu G. I., A. I. ir UAB „JTG projektai“ pasiūlė iki 2013-04-25 patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis administracine tvarka. 2013-04-25 buvo gautas UAB „JTG projektai“ ir G. I. raštas, kuriuo jie pateikto pasiūlymo atsisakė. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013-07-24 raštu G. I., A. I. ir UAB „JTG projektai“ pasiūlė atvykti į skyrių susidariusiai situacijai aptarti. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013-09-03 raštu pakartotinai suteikė informaciją apie žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir padalijimo procedūras, pasiūlė patikslinti iki 2013-11-30, tačiau nei G. I., nei A. I. į NŽT nesikreipė. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2014-01-01) 24 straipsnio 1 dalimi pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Sutinkamai su šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-07-01 iki 2014-02-01) 11 straipsnio 1 dalis numatė, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad visais atvejais miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose. Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2011-01-21 iki 2013-01-17) 10 punkte buvo numatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos, kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad visa žemės sklypo teritorija buvo priskiriama miško žemės plotams, darytina išvada, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-14 įsakymo priėmimo metu šiame žemės sklype apskritai negalėjo būti sprendžiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis klausimas. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kuomet miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, tačiau ginčijamas įsakymas nebuvo grindžiamas jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būtinybę miško žemę paversti žemės ūkio paskirties žeme. Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista ne pagal detaliuosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Todėl pareiškėjas mano, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-14 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1581 buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-07-01 iki 2014-01-01) 24 straipsnio 1 dalies, Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-07-01 iki 2014-02-01) 4 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas bei Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2011-01-21 iki 2013-01-17) 10 punkto reikalavimus, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Miškas yra išimtinę reikšmę turinti nacionalinė vertybė, be to, viešasis interesas yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT su pareiškimu sutinka (t. 2, b. l. 44-49). Teigia, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliekant tik kadastrinius matavimus, t. y. nerengiant teritorijų planavimo dokumento, negalėjo būti dalijamas į du žemės sklypus dėl jį skiriančio kelio, kadangi žemės sklype esantis kelias negalėjo būti vertinamas kaip kelias, neįskaitytas į žemės sklypo bendrą plotą, taip pat be teritorijų planavimo dokumento buvo pakeista žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba prašo tenkinti pareiškimą (t. 1, b. l. 169-171). Nurodo, kad į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas padalinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 193 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis miško žemės sklypas, kuris Miškų valstybės kadastre registruotas 2003-10-16, įsigaliojus Vyriausybės 2003-10-09 nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal 2000 metų miškų inventorizacijos duomenis. Prieš padalinant žemės sklypą miško žemės naudmenos užėmė visą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotą. Ginčo žemės sklypo padalijimas į du sklypus ir vieno iš jų naudmenų pakeitimas nepriskiriamas nei vienam iš atvejų, nurodytų Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudmenos buvo įvertintos klaidingai. Priimant ginčijamą įsakymą buvo pažeista Miškų įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 9 dalys, 4 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1, 5 dalys. Žemė kitomis naudmenomis buvo paversta neatlikus nustatytų procedūrų, nepagrįstai atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. I. ir A. I. prašo atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 172-179). Nurodo, kad norint konstatuoti kėsinimąsi į tinkamą, racionalų miško kaip nacionalinės vertybės naudojimą ir apsaugą, gamtinės aplinkos bloginimą, būtina iš pradžių nustatyti, ar esamoje situacijoje ši vertybė buvo pažeista. Tuo tikslu būtina vadovautis ne tik faktiniais duomenimis apie tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Bezdonių k. v., kuris yra suformuotas patikslinus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, patenka į Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 193 kvartalą, tačiau ir realiais duomenimis, t. y. faktu, ar minėtame žemės sklype iš tikrųjų auga miškas. Nors pareiškime nurodoma, kad prieš padalinant žemės sklypą miško žemės naudmenos užėmė visą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotą, tačiau šis teiginys neatitinka realiai egzistavusių faktinių situacijos aplinkybių. Valstybinės miškų tarnybos 2012-11-19 rašte aiškiai nurodyta, kad žemės sklypas į miško plotus buvo įtrauktas pagal 2000 metų miškų inventorizacijos duomenis. Tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklypą įsigijo 2012-02-17 ir iki šiol neužsiima jokia ūkine veikla. Tuo metu, kaip ir dabar visą žemės sklypo plotą sudarė sulaukėjusi pieva. Vien aplinkybė, kad 2000 metais žemės sklypas buvo priskirtas miško plotui, pati savaime neįrodo, kad šiame žemės sklype iš tiesų augo miškas. Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkininko sodybos vietai parinkti) žemėtvarkos projektas, kurio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patikrintas Valstybinės miškų tarnybos, kurios pareigūno ranka yra padarytas įrašas, kad sklype medžių nėra. Teigia, kad akivaizdu, jog žemės sklypo įsigijimo metu žemės sklype miškų ūkio naudmenų nebuvo, šį faktą patvirtina UAB „JTG Projektai“ matininko A. Ž. 2013-04-20 paaiškinimas. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad žemės sklype esančios naudmenos niekaip negali vadintis mišku, kaip jis suprantamas Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies požiūriu. Tokiu būdu žemės sklype augant ne miškui, o sulaukėjusiai pievai, nėra pagrindo kalbėti apie nepagrįstą žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimą ir šiame sklype nesančio objekto – miško – išsaugojimą. Mano, kad deklaratyvūs pareiškimo teiginiai negali būti laikomi įrodymu, jog esamoje situacijoje buvo pažeistas viešasis interesas. Teigia, kad esamoje situacijoje viešuoju interesu laikytinas ne tik miško kaip išimtinę reikšmę turinčios vertybės saugojimas, bet ir žemės kaip gamtos ištekliaus racionalus naudojimas. Esamoje situacijoje po padalinimo suformavus žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tretieji suinteresuoti asmenys ateityje pagrįstai tikėjosi šiame žemės sklype vystyti ūkininko ūkio veiklą. 2012-08-17 pateikus Žemės sklypo kaimo plėtros (ūkininko sodybos vietai parinkti) žemėtvarkos projektą viešam svarstymui, nebuvo gauta jokių bendruomenės atstovų skundų dėl projekto. Be to, šalia tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo miško teritorijoje esantiems žemės sklypams jau yra pakeista žemės sklypo paskirtis į kitos paskirties žemes. Šių gretimų žemės sklypų plotas yra kelis kartus didesnis, nei tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas. Tretieji asmenys nurodo, kad elgėsi sąžiningai, teisėtai ir atvirai, NŽT Vilniaus rajono skyriaus sudaryta komisija nustatė, kad matininko A. Ž. parengtos kadastrinių matavimų bylos parengtos teisingai, tretieji suinteresuoti asmenys pagrįstai tikėjosi, kad visą laiką galės naudotis žemės sklypu. Kadangi galimus teisės aktų pažeidimus padarė ne tretieji asmenys, o valstybės tarnautojai, kyla kolizija tarp viešojo intereso, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas, ir viešojo intereso, susijusio su teisinių santykių stabilumu ir individų teisėtais lūkesčiais. Net ir nustačius, kad NŽT tarnautojai, priimdami ginčijamą įsakymą, padarė teisės aktų pažeidimus, dėl šių pažeidimų nenukentėjo jokie visuomenės interesai. Tretieji asmenys taip pat nurodo, kad atsakovas, nustatęs pažeidimus, į prokuratūrą kreipėsi tik praėjus daugiau nei dviejų metų terminui. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti tai, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras vieno mėnesio termino kreiptis į teismą nepraleido. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad esamoje situacijoje egzistuoja pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą, kadangi pats atsakovas, būdamas atsakingu už tinkamą žemės naudojimą pagal paskirtį, nepagrįstai ilgai nesikreipdamas į prokuratūrą, pažeidė teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principus, kurie yra neatskiriama viešojo intereso dalis. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat nurodo, kad Miško įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, kalbant apie žemės sklypo suformavimą atskiru nekilnojamojo turto objektu, šiuo atveju netaikytinos, nes ginčo sklypas buvo suformuotas iš tos buvusio sklypo dalies, kurioje faktiškai neaugo miškas. Minėto žemės sklypo dalyje nebuvo keičiama miško žemės paskirtis, o tik buvo tikslinami duomenys apie jame esančias naudmenas pagal realiai egzistuojančius faktus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 25-26). Nurodo, kad žemės sklypo paskirtis nurodyta tinkamai, nes šiame žemės sklype nuo pat pradžių augo laukinė pieva, o ne miško žemės naudmenos.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovė su pareiškimu sutiko. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas prašė pareiškimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu Nr. 2.3-12412-41 buvo patvirtintas miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Bezdonių kadastro vietovėje, plotas ((duomenys neskelbtini) ha) ir ribos (t. 1, b. l. 47-48). Vilniaus apskrities viršininko 2006-01-05 sprendimu Nr. 2.5-41-21677 šis miškų ūkio paskirties žemės sklypas grąžintas neatlygintinai nuosavybėn V. A. A. (t. 1, b. l. 52-54). S. L. individuali įmonė 2006-10-15 atliko šio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 64), o Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-26 įsakymu Nr. 2.3-11533-(41) (t. 1, b. l. 73-74) buvo nustatyta, kad atlikus V. A. A. (duomenys neskelbtini) ha privataus miškų ūkio paskirties (ūkinių miškų sklypai) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jo plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m.
2012-02-17 A. I. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią kartu su sutuoktiniu G. I. įgijo nuosavybės teisę į aptariamą žemės sklypą (t. 1, b. l. 82-84). 2012-02-27 UAB „JTG Projektai“ kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama suderinti žemės sklypų kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 57), pateikė kadastrinių matavimų bylą (t. 1, b. l. 61-89), pagal kurią vietoje buvusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti du sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha. Pastarojo žemės sklypo kadastro duomenyse buvo užfiksuota, kad jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio (t. 1, b. l. 67). NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012-03-14 įsakymu, tenkindamas UAB „JTG projektai“ prašymą, patikslino žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ir nustatė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., naudojimo paskirtis – miškų ūkio, o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., naudojimo paskirtis – žemės ūkio (t. 1, b. l. 58-59). Šio įsakymo pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys tretiesiems suinteresuotiems asmenims (t. 1, b. l. 121-122).
Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-14 įsakymu patikslintų kadastrinių duomenų pagrindu 1) padalintas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į du žemės sklypus ir 2) pakeista vieno iš padalintų žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis iš miškų ūkio į žemės ūkio.
Teisinius santykius, susijusius su žemės pagrindinės naudojimo paskirties nustatymu ir keitimu, reglamentuoja Žemės įstatymas, Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašas, o miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis teisiniai santykiai reglamentuoti ir Miškų įstatyme.
Ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numatė, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į: 1) žemės ūkio paskirties žemę; 2) miškų ūkio paskirties žemę; 3) vandens ūkio paskirties žemę; 4) konservacinės paskirties žemę; 5) kitos paskirties žemę. Pagal šio įstatymo 26 straipsnį miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
Žemės įstatymo 24 straipsnis nustatė, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo tvarką nustato Vyriausybė.
Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo redakcijos, galiojusios skundžiamo įsakymo priėmimo metu, 10 punktas numatė, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos, kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą.
Kaip minėta, miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu Nr. 2.3-12412-41, patikslinant Bezdonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (t. 1, b. l. 47). Šiuo įsakymu nustatyta žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pagal skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusį aptartą teisinį reglamentavimą šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis galėjo būti keičiama pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, o konkrečiai – pagal parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos, kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus. Vadinasi, NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012-03-14 įsakymu, remdamasis tik patikslintais kadastriniais matavimais, tačiau nesant parengtų minėtų teritorijų planavimo dokumentų, neturėjo teisės pakeisti aptariamo žemės sklypo (jo dalies) pagrindinės naudojimo paskirties, o tai atlikęs, pažeidė Žemės įstatymo 24 straipsnį ir Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo 10 punktą. Toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes nesilaikant reikalavimo rengti minėtus teritorijų planavimo dokumentus, buvo išvengta būtinų ir imperatyviai reglamentuotų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, viešinimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrų, pažeistos turinčių teisę dalyvauti šiose procedūrose asmenų teisės ir teisėti interesai, kt. (pvz., ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, kt.).
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis teisiniai santykiai reglamentuoti Miškų įstatyme. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį (redakcija, galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu) miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 1) valstybinės svarbos objektams įrengti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje; 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje.
Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu) nustatė, kad miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.
Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis nustatė, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę.
Nagrinėjamu atveju pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte dokumentus (t. 1, b. l. 54), S. L. individualios įmonės 2006-10-15 atlikus kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 64) matyti, kad visą šio (duomenys neskelbtini) ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotą sudarė būtent miško žemė, kitų naudmenų (pvz., žemės ūkio naudmenų) jame nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir Miškų valstybės kadastro duomenys, iš kurių matyti, kad visą žemės sklypo plotą (ir visą vėliau padalinto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotą) užėmė Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 193 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis miško žemės sklypas (t. 1, b. l. 143-144, 148-151). Iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 193 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis miško žemės sklypas miškų valstybės kadastre įregistruotas 2003-10-16, įsigaliojus Vyriausybės 2003-10-09 nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, pagal 2000 metų miškų inventorizacijos duomenis. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atliktų kadastrinių matavimų pagrindu pakeičiant dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į žemės ūkio, kadastro duomenyse nurodant, kad visą padalinto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą sudaro ariama žemė (t. 1, b. l. 135), faktiškai miško žemė buvo paverta kitomis naudmenomis, nors tam nebuvo teisėto pagrindo, įtvirtinto galiojusio Miškų įstatymo 11 straipsnyje. Pastebėtina, kad Miškų įstatymo 11 straipsnyje buvo numatytas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kada miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis, tačiau nagrinėjama situacija nepatenka nė į vieną iš nurodytų atvejų. Todėl vertintina, kad skundžiamu įsakymu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, įtvirtintos Miškų įstatyme.
Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad žemės sklypo įsigijimo metu ir šiuo metu visą padalinto žemės sklypo plotą sudaro sulaukėjusi pieva, o ne miškas, todėl nesutinka su teiginiu, kad prieš padalinant žemės sklypą miško žemės naudmenos užėmė visą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo plotą. Iš 2015-08-06 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kitos byloje surinktos medžiagos matyti, kad iš tiesų padalintame žemės sklype (ar didesnėje jo dalyje) nėra medžių. Tačiau šis faktas pats savaime nereiškia, kad tokia žemė nepriskirtina miško žemei. Teismui pateikti duomenys, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-06-19 buvo patvirtintas individualus miškotvarkos projektas, registracijos Nr. 37490, galiojantis iki 2029 metų, remiantis kuriuo tuometiniam miško savininkui V. A. A. 2010-06-29 buvo išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 068657 (t. 1, b. l. 141-160). Iš Miškų valstybės kadastro duomenų (taksoraščio ištraukos) matyti, kad 2010 m. aptariamame Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 193 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame miško žemės sklype buvo atliktas plynas kirtimas ir nuo 2010 m. šioje vietoje yra kirtavietė (t. 1, b. l. 149). Pastebėtina, kad minėtame miškotvarkos projekte numatytas ne tik plynas kirtimas, bet ir miško atkūrimo darbai, t. y. želdinimas, numatant pasodinti 9600 vnt. pušų sodinukų (t. 1, b. l. 158). Pagal Miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Kaip minėta, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miško žemei priskiriama ne tik apaugusi mišku žemė (medynai), bet ir neapaugęs mišku plotas, be kita ko, kirtavietės, žemė, skirta miškui įveisti. Valstybinė miškų tarnyba 2015-07-03 atlikusi patikrinimą vietoje padarė išvadą, kad Miškų valstybės kadastre įregistruoti duomenys yra teisingi (t. 1, b. l. 160-165). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, jog žemės sklypo įsigijimo metu ir šiuo metu visą padalinto žemės sklypo plotą sudaro sulaukėjusi pieva, o ne miškas, atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004;2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184–229, 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009, kt.).
Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai. Miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų; jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę; miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti; neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, gamybos ekologizavimas, gamtos išteklių racionalus ir kompleksiškas naudojimas; miško savininkams, valdytojams ir naudotojams galiojančiuose teisės aktuose yra nustatytos specialios pareigos, kaip antai: saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje, išsaugoti biologinę įvairovę ir pan. Miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad miškai yra vienas iš gamtoje funkcionuojančių tarpusavyje susijusių aplinkos elementų, vienas iš gamtos išteklių, kuriuo savo reikmėms (turizmui, sportui, poilsiui, kt.) naudojasi visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, taigi dėl miškų išsaugojimo egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1334-858/2015, kt.).
Nagrinėjamu atveju pažeidžiant imperatyvias teisės normas pakeista miškų ūkio žemės sklypo naudojimo paskirtis, miškų naudmenos paverstos kitomis, tuo pažeistas tinkamo, racionalaus miškų naudojimo ir apsaugos viešasis interesas. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, viešasis interesas yra ir tinkamas viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, kt.), kuris skundžiamo įsakymo priėmimu akivaizdžiai buvo pažeistas.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo, kuriam įstatymais suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 19 straipsnis), pareiškimas tenkintinas ir viešasis interesas apgintinas, panaikinant NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2012-03-14 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1581.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai dėl šalia esančių žemės sklypų paskirties bylai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo, o ne kitų žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties nustatymo teisėtumo.
Kartu pastebėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyto termino: pareiškėjas iš NŽT informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gavo 2015-06-09 (t. 1, b. l. 8), o iš AB „Lietuvos paštas“ skelbiamų interneto tinklapyje www.post.lt duomenų matyti, kad siuntą, kuria buvo siunčiamas pareiškimas teismui, perdavė pašto įstaigai 2015-07-09 (t. 1, b. l. 124).
Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad esamoje situacijoje egzistuoja pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą, kadangi atsakovas, būdamas atsakingu už tinkamą žemės naudojimą pagal paskirtį, nepagrįstai ilgai nesikreipdamas į prokuratūrą, pažeidė teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo principus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-335-08 išaiškino, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.
Iš bylos medžiagos matyti, kad po skundžiamo įsakymo priėmimo ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo, UAB „JTG projektai“ parengė žemės sklypo kaimo plėtros (ūkininko sodybos vietai parinkti) žemėtvarkos projektą (t. 1, b. l. 181-200, t. 2, b. l. 1-20). NŽT, tikrindama projektą, 2012-10-22 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama pateikti nuomonę dėl projekte nurodytų žemės naudmenų teisingumo (t. 1, b. l. 108). NŽT 2012-11-22 gavo Valstybinės miškų tarnybos raštą, kuriame ši tarnyba išdėstė nuomonę, kad žemės sklype žemės naudmenos įvertintos klaidingai (t. 1, b. l. 109). NŽT vyr. specialistė, nustačiusi, kad žemės sklypas galimai suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl šio fakto 2013-01-03 surašė tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 90-93), kurio pagrindu vyko valstybės tarnautojų tarnybinių pažeidimų tyrimas, baigtas NŽT 2013-02-26 įsakymais (t. 1, b. l. 104-107). NŽT direktorius 2013-02-26 įsakyme „Dėl L. D. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ įpareigojo Vilniaus rajono skyriaus vedėją iki 2013-03-08 pakviesti žemės sklypo savininkus ir informuoti juos apie nustatytus pažeidimus ir galimybę patikslinti kadastro duomenis administracine tvarka, o savininkams nesutikus patikslinti duomenis, iki 2013-03-25 parengti dokumentus dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo teismine tvarka (t. 1, b. l. 106-107). Matyti, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius dalinai nesilaikė minėtame NŽT direktoriaus įsakyme įtvirtintų įpareigojimų ir savininkus (trečiuosius suinteresuotus asmenis) apie galimybę patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis administracine tvarka informavo 2013-03-25 raštu (t. 1, b. l. 110). Matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2013-04-25 raštu nesutiko patiksinti kadastro duomenų, prašė sudaryti komisiją, kuri dar kartą patikrintų sklypo faktinę padėtį (t. 1, b. l. 111). 2013-07-24 raštu NŽT Vilniaus rajono skyrius įpareigojo trečiuosius suinteresuotus asmenis 2013-08-08 atvykti į susitikimą su NŽT specialistais (t. 1, b. l. 114). Susitikime buvo išaiškinta situacija apie nustatytus pažeidimus ir galimybę patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013-09-03 raštu (t. 1, b. l. 115-117) dar kartą kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis, pateikdamas išsamią informaciją apie nustatytus pažeidimus ir pakartotinai pasiūlė iki 2013-11-30 klaidos ištaisymą spręsti administracine tvarka. Pastebėtina, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nepareiškus pageidavimo patikslinti kadastro duomenų administracine tvarka, NŽT jokių kitų veiksmų iki 2015-06-03 kreipimosi prokuratūrai surašymo neatliko.
Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo veiksmų priimant 2012-03-14 įsakymą neteisėtumas buvo nustatytas pakankamai operatyviai, tikrinant UAB „JTG projektai“ parengtą žemės sklypo kaimo plėtros (ūkininko sodybos vietai parinkti) žemėtvarkos projektą. Apie atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumą tretieji suinteresuoti asmenys buvo informuoti 2013 m. kovo mėn. Matyti, kad NŽT aktyviai siekė, kad nustatyti pažeidimai būtų ištaisyti administracine tvarka, tuo tikslu tretiesiems suinteresuotiems asmenims rašė raštus, organizavo susitikimą. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškimą pripažino, kad įsigytame žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdė. Nors pripažintina, kad NŽT neveikė pakankamai operatyviai, kadangi tretiesiems suinteresuotiems asmenims iki 2013-11-30 nesutikus taisyti klaidos administracine tvarka apie nustatytą viešojo intereso pažeidimą prokuratūrą informavo tik 2015-06-03 raštu, tačiau, teismo vertinimu, šis delsimas nesudaro pagrindo nagrinėjamoje situacijoje atsisakyti ginti pažeistą viešąjį interesą. Teismas, įvertinęs praėjusį santykinai neilgą laikotarpį nuo skundžiamo įsakymo priėmimo, trečiųjų suinteresuotų asmenų operatyvų informavimą apie nustatytus pažeidimus, NŽT aktyvius veiksmus spręsti susidariusią situaciją administracine tvarka, realios žemės ūkio veiklos žemės sklype nevykdymą, tolesnių teisinių santykių, susijusių su pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtimi, nesusiformavimą, sprendžia, kad prioritetas šiuo atveju teiktinas viešojo intereso gynimui.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas tenkintinas ir skundžiamas teisės aktas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1581 „Dėl G. I., A. I. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.