- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1331-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09611-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“
- Ieškovas
- L. V., T. V.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1331-538/2011
Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09611-2012-3)
2013 m. spalio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. V. (L. V.), T. V. ieškinį atsakovei UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija”, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų N. T. (N. T.), „BTA Insurance Company“ SE, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3900 Lt piniginę kompensaciją už prarastą keleivio bagažą (turtinės žalos) bei 480 Lt neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus bei nepatogumus netekus asmeninių daiktų ir teisėtų lūkesčių nuvylimą ieškovų naudai po ½ nuo priteistos sumos, advokatės atstovavimo išlaidas ieškovų naudai po ½ dalį . Nurodė, kad ieškovai nusipirko 2 kelionės bilietus maršrutu Minskas-Klaipėda 2012-05-25 ir iš pradinės stotelės sumokėjo už priimamą į bagažo skyrių bagažą nuo kiekvieno keleivio, kas pažymėta priklijuotais lipdukais prie bilietų. Kelionė vyko per Vilniaus miestą, kur bagažas buvo perkeltas j kitą autobusą, vežantį į Klaipėdą. Atvykus į galutinį kelionės tašką, Klaipėdos autobusų stotyje, buvo pasigesta lagamino, priklaususio ieškovės sūnui L. V.. Autobuso vairuotojas pareiškė, kad jokių lagaminų autobuse nebėra, nepaaiškino, kur ieškovams derėtų kreiptis su pretenzijomis. Nedelsiant taksi vairuotojo patarimu buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto policiją su pareiškimu dėl pavogto bagažo. Dėl prarasto bagažo ieškovai patyrė 3900 Lt nuostolį už prarastus daiktus. Jie taip pat turės vėl grįžti į Baltarusiją, tai vėl naujos išlaidos, nes prarastame bagaže jie turėjo Baltarusijos notaro patvirtintus nekilnojamojo turto Baltarusijoje dokumentus, kurių dublikatus jie priversti pakartotinai prašyti bei mokėti už tai pinigus. Prarasti daiktai yra: sportinė striukė „Puma“ baltai juoda – 250 Lt; bliuzonas su užtrauktuku juodai žydra „Nike inter Milano“- I50 Lt; „Nike" juodas sportinis bliuzonas – 350 Lt; „Primo emporto“ bliuzonas juodas - 250Lt; mėlynas dryžuotas bliuzonas – 50 Lt; pilkas dryžuotas bliuzonas- 50 Lt; balti marškinėliai su sagomis ir atverčiama apykakle ,Primo emporio" - 200Lt; „Armani jeans" marškiniai su tigru - 250Lt; apatiniai marškinėliai „Nike" rožinės spalvos – 200 Lt; apatiniai marškinėliai „Nike" juodos spalvos-150 Lt; apatiniai marškinėliai „Badda blink“-100 Lt; apatiniai marškinėliai „Nike" juodos spalvos su sagomis- 150 Lt; „Armani jeans“ pilkas bliuzonas su atverčiama apykakle - 150Lt; juodos džinsinės kelnės 150 Lt; „Puma“ sportinis kostiumas 150 Lt; „Adidas“ sportinis kostiumas – 150 Lt; vyriški kvepalai „Channel allure“ 100 ml - 200Lt; vyr. kvepalai „Givency blue label“ 50 ml - 150Lt; vyr. kvepalai Jil sander for man" 75 ml -150 Lt; fotografija- 10 Lt; pinigai 100 JAV dolerių sumoje – 300 Lt; sportinė „Adidas„ kuprinė- 140 Lt; lagaminas, kuriame buvo aukščiau išvardinti daiktai - 200Lt; dokumentų segtuvas su dokumentais (pasų vertimai į rusų kalbą 2 vnt., sutartis dėl namo dovanojimo ir namo bei žemės sklypo nuosavybės dokumentai)- žala, neįvertinta pinigais, suma iki galo nežinoma, be to, tai yra neturtinė žala, kuri jau išreikšta. Kad tokius daiktus ieškovas L. V. turėjo, įrodinėja fotografijomis, pridėtomis kompaktiniame diske. Jų aukščiau nurodytai vertei pagrįsti ieškovas L. V. apsilankė prekybos centruose ir nufotografavo, kiek analogiški daiktai verti, norint atgal į prarastųjų vietą juos įsigyti. Kaip žinoma, prekių kainos nuolat auga, o ne mažėja, kas matyti ir iš pateiktos vaizdinės medžiagos (kompakto ir popierinių kopijų iš pateikiamo kompakto). 480 Lt vertina neturtinę žalą,- ieškovai patyrė daug neigiamų išgyvenimų dėl prarasto bagažo. L. V. neteko didelės dalies savo rūbų ir kitų asmeninių daiktų, be to, jie turės vėl vykti į tolimą kelionę, kad galėtų pas Baltarusijos notarą gauti jų vežtų dokumentų dublikatus, mano, kad 480 Lt neturtinė žala yra pagrįsta bei tinkamai kompensuotų ieškovų patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-09 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui L. V. iš atsakovės UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ 2700 Lt (du tūkstančius septynis šimtus Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt Lt) neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 2940 Lt (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt Lt) žalos atlyginimo ir 770,50 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo L. V. 30 Lt (trisdešimt Lt), iš atsakovės UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ 61 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad remiantis nurodytomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tarp ieškovų ir atsakovės 2012-05-25 buvo sudaryta keleivio ir bagažo vežimo sutartys (Lietuvos Respublikos CK 6.809 straipsnis, Kelių transporto kodekso 19-20, 23 straipsniai), kurios kvalifikuotinos kaip vartojimo sutartys. Bagažo praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą (Kelių transporto kodekso 45 straipsnio 4 dalis). Bagažo priėmimą vežti patvirtina arba bagažo kvitas, arba keleivio bilietas, kuriuos išduoda vežėjas, šiuo atveju atsakovas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovams Vilniuje, persėdant į autobusą, važiuojantį maršrutu Vilnius – Palanga, bagažo kvitų neišdavė. Ieškovai turėjo du keleivio bilietus, todėl teismas pripažino nustatytą aplinkybę, kad atsakovas pagal bagažo vežimo sutartį iš ieškovų priėmė vežti du vienetus bagažo, kurie buvo sudėti ieškovų Vilniuje į autobuso bagažo skyrių. Teismas laikė, jog atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė aplinkybės, kad ieškovai su savimi turėjo rankinę, kaip rankinį bagažą, kurį prarado (už keleivio rankinio bagažo praradimą vežėjas neatsako, išskyrus įvykus avarijai, Kelių transporto kodekso 46 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bagažas buvo prarastas ne dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklausė, todėl pripažino, kad atsakovei atlikus neteisėtus veiksmus yra atsakovės kaltė, kuri pasireiškė aplaidumu. Pirmosios instancijos teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, nebūtina į dešimties dienų kelionę pasiimti du sportinius kostiumus, trejus kvepalus, šešis tos pačios rūšies bliuzonus. Nustatydamas priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į šių daiktų vidutinę vertę ir kiekį (vienas sportinis kostiumas 150 Lt, vieneri kvepalai 170 Lt (150+200+150:3), trys bliuzonai (150+350+250+50+50+150:6x3). Neatitinka protingo žmogaus standartų pinigų laikymas, nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų laikymas bagaže, priduodamame į bagažo skyrių. Įrodymų, kada tokie daiktai dingusiame bagaže buvo, byloje nėra (pvz. dingusių dokumentų kopijos ir pan.), ieškovai neprašo žalos atlyginimo už prarastus dokumentus. Neįskaičiavo į priteistinos žalos dydį 300 Lt sumą, t. y. 100 JAV dolerių, ir teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad priduotame į bagažo skyrių bagaže buvo nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai. Nustatant priteistinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, jog teismo nuomone, pats ieškovas L. V. nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek tokiomis aplinkybėmis, vertinant protingo žmogaus požiūriu buvo būtina, tokius vertingus rūbus ar dalį jų nepaimant į rankinį bagažą bei nustatė žalos dydį – 2700 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių išskirtines aplinkybes, dėl kurių buvo patirti ypatingi išgyvenimai, nepatogumai. Tačiau ieškovas dėl atsakovės sutarties netinkamo vykdymo patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei teismas žalą įvertino 240 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žalos dydį teismas nustato tik įsitikinęs, kad žala realiai buvo patirta, nagrinėjamu atveju, – kad ieškovų nurodamas lagaminas buvo pamestas. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė galimai dingusių daiktų vertės, asortimento, kokybės, kiekio, tačiau apskaičiuodamas ieškovų galimai patirtos žalos dydį, teismas vadovavosi būtent ieškovų pateiktais skaičiavimais. Teismas taip pat neįvertino galimai prarasto bagažo priėmimo saugoti metu buvusios rinkos kainos, nusidėvėjimo, nenustatė galimai prarastų daiktų įsigijimo momento ir kt. Taip pat nepagrįstai priteisė L. V. 240 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jis neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Taip pat nurodė, kad ieškovai sieke prisiteisti po ½ nuo 3900 Lt sumos, t. y. kiekvieno iš ieškovų reikalavimo ribos buvo 1950 Lt (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir teismas negalėjo jų peržengti (CPK 265 str. 2 d.). Tačiau Skundžiamu sprendimu teismas priteisė L. V. 2700 Lt turtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 str. Ieškovų nurodytos aplinkybės yra nenuoseklios ir prieštaringos bei pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė, nors ieškinys iš esmės yra grindžiamas ieškovų paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai įgijo kelionės autobusu bilietus vykimui 2012-05-25 maršrutu Minskas – Klaipėda, vežėju buvo atsakovė (t. 1, b. l. 17, 38–40). Ieškovai Minske savo bagažą prieš kelionę sudėjo į bagažo skyrių. Autobusui atvykus į Vilnių, ieškovai, važiuojantys maršrutu Minskas – Klaipėda, persėdo į kitą autobusą, važiuojantį Vilnius – Palanga bei patys sudėjo jiems priklausantį bagažą į autobuso bagažinę. Atvykus į Klaipėdą, ieškovai informavo autobuso vairuotojus, jog dingo bagažas.
Teisėjų kolegija surinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp ieškovų ir atsakovo 2012-05-25 buvo sudaryta keleivio ir bagažo vežimo sutartys (Lietuvos Respublikos CK 6.809 straipsnis, Kelių transporto kodekso 19-20, 23 straipsniai), kuri kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos CK 1.39 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies. Atsakovė nesutinka bei prašo ieškinį atmesti, kadangi neįrodyta žala. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.
Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl atsakovo vežto bagažo kiekio, rūšies, vertės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai.
Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje B. Z. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-493/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtos turtinės žalos (atsakovės atsakomybės) dydis buvo nustatinėjamas pagal netektų daiktų vertę. Apeliantė teigia, kad ieškovai privalėjo pateikti, o teismas įvertinti prarastų daiktų vertę patvirtinančius įrodymus. Spręsdamas dėl kelionės metu prarastų ieškovo daiktų vertės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais, kelionėn imtinų daiktų kiekį, jų būtinumą bei vertės racionalumą, vadovavosi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir nuostolių realumo kriterijumi. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovų teiktuose įrodymuose nurodytas daiktų vertes. Taip pat pažymėtina tai, jog nors ieškovas neišsaugojo kelionės metu prarastų daiktų įsigijimo dokumentų, nepraranda teisės patirtą žalą įrodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias įvertinęs pirmosios instancijos teismas nustatė atlygintinos žalos dydį.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovams padarytos turtinės žalos dydį, vertino visus byloje pateiktus įrodymus, o atsakovei priešingų įrodymų nepateikus, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas CPK 12 straipsnyje reglamentuotas rungimo principas ir kad priimtas sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Apeliantė taip pat nesutinka su neturtinės žalos priteisimu.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje P. R. B., N. B. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008). Neturtinės žalos atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-371/2003 N. Ž., v. UAB „Vilniaus troleibusai“, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. O. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-560/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustačius netinkamos bagažo vežimo sutarties įvykdymo faktą, už kurį atsako atsakovė, dėl to ieškovo pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildė, jis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tinkamai įvertino šalių ginčui išspręsti visas reikšmingas bylos aplinkybes, pagal kurias apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), teismų praktikoje suformuluotus šios žalos nustatymo kriterijus.
Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs visas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių išskirtines aplinkybes, dėl kurių buvo patirti ypatingi išgyvenimai, nepatogumai. Tačiau, teismo nuomone, ieškovas dėl atsakovo sutarties netinkamo vykdymo patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kadangi akivaizdu, jog kiekvienam žmogui asmeniniai daiktai yra brangūs, praradus daiktus, ieškovas negalėjo tinkamai pagal savo norą įgyvendinti savo poreikių, turi skirti laiko papildomai kitiems asmeniniams daiktams įsigyti. Įvertinęs patirtų nepatogumų ir išgyvenimų pobūdį, į tai, jog atsakovė nesiėmė priemonių neturtinės žalos dydžiui sumažinti, t. y. nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nurodytas ieškovų atstovės pranešime 2012-08-14, ir spręsti dėl žalos atlyginimo, 2012-08-20 formaliai atsakydamas, jog ieškovai pateikė nepakankamai konkrečios informacijos (t. 1, b. l. 26, 41), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų patirtą neturtinę žalą įvertino 240 Lt.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priteisė L. V. 2700 Lt turtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 str., t. y. peržengdamas ieškinio ribas. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinys buvo dėl 3900 Lt priteisimo abiem ieškovams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 2700 Lt turtinės žalos atlyginimo, neperžengė ieškinio ribų, kadangi nustatė, kad minėti daiktai priklausė atsakovui bei priteista turtinės žalos suma neviršija prašomos priteisti ieškinio sumos (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantė skunde tai pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, kurias nėra pagrindo keisti (CPK 93 str. 1 d., 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.