Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pakeistas Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 nutarimas Nr. TK 16-33 dalyje dėl baudos skyrimo, taikytas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., ir J. J. paskirtas įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinė komisija prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 priėmė nutarimą Nr. TK 16-33 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK 13 33 pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-58, surašytą 2012-04-02, dėl J. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo, kad: 2012-04-02 Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime patikrinimo metu nustatyta, kad J. J. priklausantis šuo yra netinkamai aptvertame voljere, tokiu būdu gadina bendra nuosavybės teise H. Š. kartu su J. J. priklausančio ūkinio pastato medines dalis. J. J. priklausantis šuo nėra skiepytas, šuns šeimininkė privalo turėti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą. Todėl J. J. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 36 p., 99 p. reikalavimus bei pažeidė ATPK 110 str. 5 d. Bylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad J. J. laiko šunį, neturėdama bendrasavininkių sutikimo, todėl atsako pagal ATPK 110 str. 4 d. Vadovaudamasi ATPK 284 str. 2 d., 110 str. 4 d., 21 str. 1 d. 3 p., komisija nutarė skirti J. J. 400 Lt baudą, J. J. laikomą šunį (beveislį, vidutinio dydžio, juodai rudos spalvos) konfiskuoti.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta J. J. Vilniaus rajono apylinkės teismui padavė skundą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi pakeitė Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 nutarimą Nr. TK 16-33 dalyje dėl baudos skyrimo, taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., ir J. J. paskyrė įspėjimą, kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei posėdžio metu duotus institucijos atstovės paaiškinimus, kad jau nagrinėjant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą ir sprendžiant veikos kvalifikavimą paaiškėjo, kad nenustatyta žalos turtui padarymo faktas ir nepaneigtas šuns vakcinavimo dokumento tikrumas. Teismas konstatavo, kad nors tiek 2012-09-18 administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 nutarimas yra surašyti ydingai, t. y. J. J. veikos kvalifikavimas nurodytas ir pagal ATPK 110 str. 4 dalį, ir pagal 5 dalį, surašytos ir minėtos nepasitvirtinusios faktinės veikos aplinkybės, tačiau pateiktų įrodymų ir duotų paaiškinimų visuma leidžia spręsti, kad J. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 4 d., už tai, kad jai priklausantį šunį laiko netinkamai (netinkamai įrengtame voljere) bei už tai, kad šunį laiko neturėdama bendrasavininkio sutikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju nereikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir grąžinti bylą nutarimą surašiusiai institucijai, skundą nagrinėjo dėl J. J. paskirtos nuobaudos už gyvūno netinkamą laikymą ir gyvūno laikymą neturint bendrasavininkio sutikimo ribose.

ATPK 110 str. 4 d. numatyta atsakomybė už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, padarytą asmens, bausto už šio straipsnio 1-3 dalyse numatytus pažeidimus. Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone Taisyklių 36 punktą savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Pagal Taisyklių 39 punktą laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Analogiškas reglamentavimas nustatytas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 2001-11-08 įstatymo Nr. IX-587 red.) 5 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje (Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui).

Dėl Taisyklių 36 p.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., netinkamai laiko šunį, t. y. aptvertame voljere, kuris nėra sandarus, turi tarpų, todėl yra galimybė šuniui pro atsiradusias ertmes patekti į už voljero esančias teritorijas. Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos atstovė J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad šuo yra laikomas netinkamai, tai galima pamatyti nuotraukose. J. J. yra šuns prižiūrėtoja. Nurodė, kad šuo gali pakenkti kitų asmenų sveikatai, nes gali laisvai ištrūkti iš voljero, voljere yra duobės, voljeras yra užstatytas daiktais ir šuo gali laisvai pasprukti. J. J. neginčijo, kad yra šuns prižiūrėtoja (b. l. 79). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai buvo gautas skundas dėl netinkamos šuns priežiūros, kartu su kolega nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas J. J.. Ji pripažino, kad turi šunį, kurį prižiūri. Šuo buvo voljere prie ūkinio pastato. Voljere buvo skylės, todėl šuo galėjo laisvai ištrūkti (b. l. 80). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių šie asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie ją melagingus paaiškinimus. Šių asmenų nurodytas aplinkybes, kad šuo yra laikomas netinkamai, patvirtina byloje esančios voljero nuotraukos (b. l. 25-28, 53), iš kurių matyti, kad voljere yra landų pro kurias šuo gali ištrūkti. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, toks šuns laikymas kelia grėsmę, pažeidžia asmenų teises ir interesus, todėl pagrįstai pripažinta, kad J. J. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone Taisyklių 36 punktą.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nėra tiksliai nustatyta, kas konkrečiai yra šuns savininkas. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 2001-11-08 įstatymo Nr. IX-587 red., akto redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2013-01-01) 2 str. 15 p. numatyta, kad gyvūno savininkas yra kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, minėto įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2013-01-01, gyvūnų priklausymo savininkui faktas siejamas ne su nuosavybės teisiniais santykiais, bet su tuo, kieno žinioje (kieno laikomas) konkrečiu atveju yra gyvūnas (šuo). Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu J. J. neginčijo tos aplinkybės, kad ji šunį augina (šeria, prižiūri, rūpinasi juo ir pan.), todėl ji pagrįstai pripažinta šuns savininke ir yra atsakinga už Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų laikymąsi ir gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-11-08 J. J. bausta pagal ATPK 110 str. 1 d., kai šuo 2011-04-12 apkandžiojo J. Š. (b. l. 47-48), dėl to J. J. pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 110 str. 4 d.

Dėl Taisyklių 39 p.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1221/2007, 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-707/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. 2012-04-02 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. ATP-58 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone Taisyklių 39 punkto pažeidimas J. J. inkriminuotas nebuvo, nenurodyta, kad ji šunį laiko neturėdama bendrasavininkių sutikimo. Dėl to Administracinė komisija prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 priimtame nutarime Nr. TK 16-33, konstatuodama, kad J. J. šunį laiko neturėdama bendrasavininkių sutikimo, nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas ir padarė esminį proceso pažeidimą. Dėl šios priežasties iš kaltinimo pašalinamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone Taisyklių 39 punkto pažeidimas, tačiau tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes byloje neginčytinai nustatyta, kad J. J. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone Taisyklių 36 p., taip padarydama ATPK 110 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Dėl nuobaudos

ATPK 110 str. 4 d. numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad tarp giminaičių yra įtempti santykiai bei ilgą laiką tęsiasi konfliktiška situacija, aplinkybę, jog H. Š. name, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nuolatos negyvena, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. J. paskyrė mažesnę nei įstatymo nustatytą nuobauda, todėl Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 nutarimą Nr. TK 16-33 dalyje dėl 400 Lt baudos skyrimo pakeitė ir J. J. paskyrė įspėjimą (ATPK 30¹ str. 1 d., 302 str. 1 d. 5 p.). Teismas nurodė, kad šuo, kuris anksčiau buvo sužalojęs žmogų, ir toliau netinkamai laikomas, todėl pagrindo naikinti nutarimą dalyje dėl gyvūno konfiskavimo nėra.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 110 str. 4 d. sankcijoje gyvūno (šiuo atveju šuns) konfiskavimas nėra privaloma nuobauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-11-08 J. J. bausta pagal ATPK 110 str. 1 d., kai šuo 2011-04-12 apkandžiojo J. Š. (b. l. 47-48), tačiau nagrinėjamas pažeidimas itin skiriasi savo pavojingumu bei sukeltais padariniais, J. J. šuo žmonių užpuolęs daugiau nebuvo, kaimynai neturi dėl jo nusiskundimų. Iš to spręstina, kad šuns konfiskavimas nėra proporcingas padarytam pažeidimui, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., nagrinėjamu atveju bus pasiekti ir neskiriant šuns konfiskavimo.

Atsižvelgiant į tai, Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 nutarimas Nr. TK 16-33 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis keistini: naikintina dalis, kuria konfiskuotas J. J. priklausantis šuo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 nutarimą Nr. TK 16-33 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį: panaikinti dalį, kuria konfiskuotas J. J. priklausantis šuo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.