Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant J. A.

dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovei advokato padėjėjai D. O.

ATP nutarimą priėmusios institucijos atstovei J. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. skundą dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pareigūnai 2012-09-18 priėmė nutarimą Nr. TK 16-33 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK 13 33 pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-58, surašytą 2012-04-02, dėl J. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo, kad:

- 2012-04-02 Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyta, kad J. J. priklausantis šuo yra netinkamai aptvertame voljere, tokiu būdu gadina bendra nuosavybės teise H. Š. kartu su J. J. priklausančio ūkinio pastato medines dalis. Taip pat J. J. priklausantis šuo nėra skiepytas. Taip pat šuns šeimininkė privalo turėti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą. Todėl J. J. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 36 p., 99 p. reikalavimus bei pažeidė LR ATPK 110 str. 5 d.

Bylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad J. J. laiko šunį, neturėdama bendrasavininkių sutikimo ir todėl atsako pagal ATPK 110 str. 4 d. Vadovaudamasi ATPK 284 str. 2 d., 110 str. 4 d., 21 str. 1 d. 3 p., komisija nutarė skirti J. J. 400 Lt baudą, J. J. laikomą šunį (beveislį, vidutinio dydžio, juodai rudos spalvos) konfiskuoti.

Teismo posėdžio metu J. J. skundą palaikė. Nurodė, kad po motinos mirties visą ūkį paveldėjo trys įpėdiniai lygiomis dalimis. H. Š. ten negyvena ir nieko neprižiūri, atvažiuoja ir konfliktuoja su broliu S. B., kas savaitę kviečiama policija.

Teismo posėdžio metu atstovė taip pat prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad skundžiamame nutarime nuoroda į ATPK str. 5 dalį yra techninė klaida, pareiškėja nubausta pagal 4 dalį, kadangi nepasitvirtino šuns daromos turtinės žalos faktas. Taip pat nenustatyta, kad šuo neskiepytas, nes pareiškėja pateikė šuns vakcinacijos pažymėjimą, o pateiktas veterinaro 2012-07-17 pareiškimas apie paso ir skiepų anuliavimą yra tik kopija, originalas pateiktas nebuvo. Šuo yra laikomas netinkamai, gali ištrūkti iš voljero ir pakenkti žmonių sveikatai, taip pat nėra bendrasavininkių sutikimo.

Nukentėjusysis H. Š. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad turtas nėra padalintas dalimis ir šuo laikomas be jo sutikimo. Voljeras tiesiogiai liečiasi su bendra nuosavybės teise su J. J. priklausančio namo sienos, todėl H. Š. negali pilnavertiškai naudotis jam priklausančia turto dalimi. J. J. yra pripažinta šuns savininke ir Vilniaus rajono apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nagrinėjant civilinę bylą pagal J. Š. ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl jos teiginiai apie tai, kad jie visi yra šuns bendrasavininkiai, nepagrįsti. Jos šuo yra agresyvus, tai patvirtina įvykis, kai J. Š. buvo jo sukandžiota ir įrodo, kad šuns savininkė J. J. visiškai su gyvūnu nesusitvarko ir nepajėgia jo suvaldyti, elgiasi neatsakingai. Ji po to įvykio net neatsiprašė, neužjautė ir nebandė padėti, palikdama šunį bando pakenkti H. Š. ir jo interesams. Jo žmona H. Š. nuolat patiria stresą matydama šunį. Šuo gadina pastato sieną, taip pat yra pažeidžiami ir paties gyvūno gerovės reikalavimai: voljere nėra įrengta vandens nutekėjimo, voljeras nevalomas, dėl ko sklinda nemalonus kvapas ir yra galimybė plisti ligoms, šuo turi blusų, yra neskiepytas, pateiktas skiepų pasas yra negaliojantis. Šalia voljero yra geriamojo vandens šulinys. Kaimynų teritorija yra aptverta, todėl jie negali turėti jokių pretenzijų, nepatiria jokių nepatogumų ir nuostolių. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad J. J. yra baudžiama dvigubai, nes bylos visiškai nesusijusios.

Teismo posėdžio metu H. Š. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, priimtas nutarimas keistinas iš dalies.

LR ATPK 110 str. 4 d. numatyta atsakomybė už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, padarytą asmens, bausto už šio straipsnio 1-3 dalyse numatytus pažeidimus. Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Įvertinus J. J. skunde, atsiliepimuose į skundą išdėstytas aplinkybes bei Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pateiktą administracinio teisės pažeidimo medžiagą, papildomai pateiktus dokumentus, nustatyta, kad J. J. ir H. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise (atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys) priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 30-36), bendroji nuosavybė nėra atidalinta. J. J. 2011-11-08 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos komisijos nutarimu Nr. TK16-115 pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 1 d., ir nubausta 20 litų bauda (b.l. 47-48). Skundžiamu 2012-09-18 nutarimu Komisija, vadovaudamasi ATPK 284 str. 2 d., 110 str. 4 d., 21 str. 1 d. 3 p., skyrė J. J. nuobaudą: 400 Lt dydžio baudą ir šuns konfiskavimą (b.l. 15-16). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei posėdžio metu duotus institucijos atstovės paaiškinimus, kad jau nagrinėjant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą ir sprendžiant veikos kvalifikavimą paaiškėjo, kad nenustatyta žalos turtui padarymo fakto ir nepaneigtas šuns vakcinavimo dokumento tikrumas, į paskirtos nuobaudos dydį, darytina išvada, kad nors tiek 2012-09-18 administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas yra surašyti ydingai, t.y. J. J. veikos kvalifikavimas nurodytas ir pagal ATPK 110 str. 4 dalį, ir pagal 5 dalį, surašytos ir minėtos nepasitvirtinusios faktinės veikos aplinkybės, tačiau pateiktų įrodymų ir duotų paaiškinimų visuma leidžia spręsti, kad J. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 4 d., už tai, kad jai priklausantį šunį laiko netinkamai (netinkamai įrengtame voljere) bei už tai, kad šunį laiko neturėdama bendrasavininkio sutikimo. Todėl šiuo atveju nėra reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir grąžinti bylą nutarimą surašiusiai institucijai, skundas nagrinėjamas dėl J. J. paskirtos nuobaudos už gyvūno netinkamą laikymą ir gyvūno laikymą neturint bendrasavininkio sutikimo ribose.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone Taisyklių 36 punktą savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Pagal Taisyklių 39 punktą laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Analogiškas reglamentavimas nustatytas LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 2001-11-08 įstatymo Nr. IX-587 red.) 5 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 4 dalyje (Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui).

Pareiškėja teigia, kad ji nėra vienintelė šuns savininkė ir todėl nubausta nepagrįstai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenustato ir neriboja gyvūno savininkų skaičiaus. Pagal LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus (2 str. 1 d.); gyvūno savininkas yra kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną (2 str. 15 p.). Pažymėtina, kad pati pareiškėja nurodo, jog paveldėtame name iš motinos įpėdinių gyvena ji ir jos brolis S. B. (kuris, kaip nurodo, yra neįgalus ir jį prižiūri pareiškėja), nei įpėdinė J. Š., nei kitas savininkas H. Š. name negyvena, atvažiuoja tik retkarčiais. Tuo tarpu šuo laikomas būtent gyvenamojo namo kieme, taigi, jį reikia šerti ir prižiūrėti; be to, pareiškėja ir pirmojo pažeidimo svarstymo metu, ir civilinės bylos dėl šuns įkandimais padarytos žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimo metu neginčijo, kad šuo yra jos; teisme apklaustas liudytoju K. S., vykęs patikrinti gauto skundo dėl netinkamos šuns priežiūros, taip pat nurodė, jog pareiškėja prisipažino, kad šuo yra jos. Beje, pareiškėja ginčija ir šuns konfiskavimą, kas tik patvirtina jos rūpinimąsi šunimi ir požiūrį į šunį kaip savininkės.

Minėta, kad 2011-11-08 J. J. bausta pagal ATPK 110 str. 1 d., kai šuo 2012-04-12 apkandžiojo J. Š. (b.l. 47-48, 68-69), dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas nenustačius BK 138 str. 1 d. požymių (b.l. 49-52). Šios aplinkybės patvirtina ne tik J. J. baustumo faktą, bet ir tai, kad šuo kelia pavojų aplinkiniams. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui, todėl šiuo konkrečiu atveju tinkamu įstatymo reikalavimų įvykdymu negali būti vien tik voljero (bet kokios kokybės, būklės) įrengimas. Byloje pateiktos voljero nuotraukos (b.l. 25-28, 53), liudytojo K. S. parodymai leidžia spręsti, kad voljeras nėra tinkamas šuniui laikyti - yra landa iš voljero patekti į ūkinį pastatą, šuo gali laisvai ištrūkti. Taip pat iš paminėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nei raštiško, nei žodinio kito žemės sklypo ir statinių bendrasavininkio sutikimo laikyti gyvūną J. J. neturi. Priešingai, H. Š. prieštarauja šuns laikymui. Nekilnojamasis turtas nėra atidalintas, tačiau imperatyvių įstatymo reikalavimų nesilaikymas negali būti pateisinamas priešiškais J. J. ir H. Š. santykiais ir šiuo atveju tai negali būti pripažinta atsakomybę šalinančia aplinkybe. Esant išdėstytam, spręstina, kad J. J. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 4 d., nuobauda jai paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais dėl to, kad paskirta nuobauda ji baudžiama dvigubai, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimu iš pareiškėjos buvo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas J. Š. dėl 2011-04-12 konflikto, kurio metu šuo apkandžiojo J. Š., tuo tarpu skundžiamas nutarimas priimtas dėl kito padaryto administracinio teisės pažeidimo, juo nebuvo priteista jokia turtinė/neturtinė žala, o paskirta įstatyme numatyta nuobauda.

Visgi, atsižvelgiant į tai, kad tarp giminaičių yra įtempti santykiai bei ilgą laiką tęsiasi konfliktiška situacija, aplinkybę, jog H. Š. name, esančiame (duomenys neskelbtini) nuolatos negyvena, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo manymu yra pagrindas J. J. skirti mažesnę nei įstatymo nustatyta nuobauda, todėl Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 nutarimas Nr. TK 16-33 dalyje dėl 400 Lt baudos skyrimo keistinas ir J. J. skirtinas įspėjimas (ATPK 30¹ str. 1 d., 302 str. 1 d. 5 p.). Kadangi šuo buvo sužalojęs žmogų, ir toliau netinkamai laikomas, pagrindo naikinti nutarimą dalyje dėl gyvūno konfiskavimo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p.,

nutarė:

J. J. skundo netenkinti.

Pakeisti Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012-09-18 nutarimą Nr. TK 16-33 dalyje dėl baudos skyrimo ir skirti J. J. įspėjimą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.