Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-23 · Civilinė byla Nr. e2S-451-163/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
e2S-451-163/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13989-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Pareiškėjas
D. A.
Suinteresuotas asmuo
„Swedbank“, I. S., T. A.
Civilinė byla Nr. e2S-451-163/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13989-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1.; 3.3.2.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. A. (D. A.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyti panaikinti antstolės patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-16636-991/2016 pagal pareiškėjo D. A. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, I. S., T. A., antstolė L. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į antstolę L. P. su 2016-10-11 skundu, kuriuo prašė panaikinti 2016-10-07 raštą Nr. 3.5-9587 (įvardina kaip patvarkymą) dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kuriame buvo nurodyta, kad D. A. kartu su T. A. ir I. S. iki 2016-10-19 turi sumokėti į antstolės L. P. depozitinę sąskaitą 400,00 Eur už pakartotinės ekspertizės skyrimą. Nurodė, kad skundžiamą patvarkymą surašė ne antstolė, o antstolės padėjėja J. V.. Patvarkymas yra neteisėtas, kadangi jį surašė neturintis tam teisės asmuo. Pažymėjo, jog skundžiamas raštas (patvarkymas) yra su formos trūkumais, kadangi neatitinka Civilinio proceso kodekso 613 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Kadangi rašte (patvarkyme) nėra nurodyta visa reikalinga informacija, todėl skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas. Antstolio padėjėja taip pat nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjas D. A. sumokėtų 400,00 Eur už ekspertizės atlikimą, kadangi išlaidos už ekspertizės atlikimą turi būti apmokamos iš antstolio piniginių lėšų, o vėliau išieškomos iš skolininko. Be to, nei D. A., nei T. A., nei I. S. nėra skolininkai antstolės L. P. užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0109/13/00163, todėl iš jų negali būti išieškomos su ekspertizės atlikimu susijusios išlaidos. Antstolės L. P. užvestoje vykdomojoje byloje skolininkai yra BUAB „Autolagūna“ ir BUAB „Visoda“, o D. A., T. A. ir I. S. yra tik įkaito davėjai, todėl jie neturi pareigos dengti ekspertizės išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-08 nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas byloje nustatė, kad antstolės L. P. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0109/13/00161, Nr. 0109/13/00162 ir Nr. 0109/13/00163, užvestos pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2013-02-06 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1-957, Nr. 1-959, Nr. 1-958, dėl T. A., D. A. ir I. S. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių išieškotojos „Swedbank“, AB, naudai. Skolininkai BUAB „Autolagūna“ ir BUAB „Visoda“. T. A., D. A. ir I. S. 2016-09-05 pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, kurį L. P. 2016-09-05 patvarkymu Nr. 3.5.-008973 tenkino ir sutiko paskirti pakartotinę ekspertizę. 2016-09-05 antstolė surašė raštą, kuriuo prašė turto savininkus iki 2016-09-19 sumokėti 400,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Kadangi raštas nebuvo įteiktas nei vienai proceso šaliai, antstolės padėjėja J. V. 2016-10-07 raštu Nr. 3.5.-9587 pakartotinai nustatė terminą iki 2016-10-19 sumokėti už pakartotinę ekspertizę. Teismas nutarties dalį dėl antstolio padėjėjos teisių surašyti patvarkymus, motyvavo tuo, kad vadovaujantis Antstolių įstatymo 30 straipsniu, antstolė L. P. 2015-07-27 įgaliojimu Nr. 4.17-2, suteikė teisę antstolės padėjėjai J. V. atlikti procesinius veiksmus vykdymo procese. Todėl teismas įvertinęs tai, jog įgaliojimas yra galiojantis, padarė išvadą, jog ji turėjo teisę pasirašyti skundžiamą 2016-10-07 raštą Nr. 3.5-9587. Teismas nutarties dalį dėl pareiškėjo įpareigojimo sumokėti sumas už paskirtą pakartotinę ekspertizę į antstolės depozitinę sąskaitą nustatė, kad antstolė turėjo priimti patvarkymą įpareigoti pareiškėją, T. A. ir I. S. sumokėti 400 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, kadangi priešingu atveju yra atimama teisė iš minėtų asmenų apginti galimai pažeistą teisę. Taigi antstolė turėjo patvarkymu išspręsti klausimą dėl sumokėjimo už pakartotinę ekspertizę, o ne informacinio pobūdžio dokumentas, neva atkartojantis CPK 682 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas (LRCPK 613 str. 1 d.). Taip pat teismas, vadovaudamasis LRCPK 745 straipsnio 2 dalimi, 682 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjas turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, todėl turėjo pareigą sumokėti už pakartotinę ekspertizę, juolab, kas pakartotinę ekspertizė buvo paskirta būtent pareiškėjo, T. A. ir I. S., todėl antstolės padėjėja pagrįstai įpareigojo asmenis sumokėti 400 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įkaito davėjas vykdant išieškotoją iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, tuo tarpu, pakartotinė ekspertizė paskirta būtent pareiškėjo – įkaito davėjo, T. A., I. S. prašymu, todėl antstolė pagrįstai įpareigojo skolininkus sumokėti 400 Eur už pakartotinės ekspertizės paskyrimą. Nurodo, kad LRCPK 745 straipsnio 2 dalies prasme, įkaito davėjas turi skolininko teises, bet ne pareigas, o 682 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ekspertizės išlaidos išieškomos iš skolininko LRCPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėti asmenys yra įkaito davėjai, o ne skolininkai vykdomojoje byloje.Apeliantas tai pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors antstolė ir pažeidė LRCPK 613 straipsnyje nustatytą reikalavimą dėl priimamo dokumento formos, tačiau iš esmės antstolės nustatytas įpareigojimas pareiškėjui yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, kad antstolis turi griežtai laikytis įstatymų, o įstatymų leidėjas yra nustatęs aiškius ir griežtus reikalavimus patvarkymo turiniui. Skundžiamame antstolio dokumente nėra nurodyta visa reikalingas informacija, todėl toks patvarkymas nėra teisėtas. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl įkaito davėjo pareigos sumokėti pinigų sumą už pakartotinės ekspertizės skyrimą ir antstolio patvarkymo nustatytos formos nesilaikymo, kaip pagrindo panaikinti antstolės patvarkymą. Byloje nustatyta, kad antstolės L. P. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0109/13/00161, Nr. 0109/13/00162 ir Nr. 0109/13/00163, užvestos pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2013-02-06 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1-957, Nr. 1-959, Nr. 1-958, dėl T. A., D. A. ir I. S. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių išieškotojos „Swedbank“, AB, naudai. Skolininkai BUAB „Autolagūna“ ir BUAB „Visoda“. T. A., D. A. ir I. S. 2016-09-05 pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, kurį L. P. 2016-09-05 patvarkymu Nr. 3.5.-008973 tenkino ir sutiko paskirti pakartotinę ekspertizę. 2016-09-05 antstolė surašė raštą, kuriuo prašė turto savininkus iki 2016-09-19 sumokėti 400,00 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Kadangi raštas nebuvo įteiktas nei vienai proceso šaliai, antstolės padėjėja J. V. 2016-10-07 raštu Nr. 3.5.-9587 pakartotinai nustatė terminą iki 2016-10-19 sumokėti už pakartotinę ekspertizę.Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 745 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, vykdant išieškojimą iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, kai įkaito davėjas nėra skolininkas, toks įkaito davėjas turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, nereiškia, kad įkaito davėjas tampa skolininkas; jis atsako už prievolės įvykdymą tik įkeisto turto apimtimi (LRCK 4.61 str.). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pakartotinė ekspertizė buvo paskirta būtent pareiškėjo, T. A. ir I. S. prašymu. Taigi antstolė teisėtai ir pagrįstai įpareigojo skolininkus sumokėti 400,00 Eur už ekspertizės atlikimą į antstolės depozitinę sąskaitą, kadangi kaip nurodo LRCPK 682 straipsnio 3 dalis, skolininkas, šiuo atveju įkaito davėjas už skolininką atsakantis tik savo turtu, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas pakartotinei ekspertizei atlikti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LRCPK 682 straipsnio 3 dalis nurodo, dėl pakartotinės ekspertizė prašymą teikti gali skolininkas arba išieškotojas, taigi įkaito davėjas – pareiškėjas, vadovaudamasis LRCPK 745 straipsnio 2 dalies nuostata, pasinaudojo skolininkui suteiktomis procesinėmis teisėmis atlikdamas išieškojimą. Vertinant nurodytas teisės normas sistemiškai, logiška, jog įkaito davėjas, naudodamasis įstatymo suteikta teise kaip skolininkui kreiptis į antstolį dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, už skolininką atsakydamas tik įkeistu savo turtu ir tapdamas subsidiariai atsakingu už skolininko įsipareigojimo vykdymą, turi taip pat pareigą kaip skolininkas sumokėti reikiamas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą sumas būtinas pakartotinei ekspertizei atlikti. Dėl antstolės surašyto informacinio rašto kaip antstolės patvarkymo įpareigojančio sumokėti sumas būtinas ekspertizei atlikti, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi ir teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas iš esmės nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-1201/2003). Tuo atveju, kai nustatyti antstolio padaryti pažeidimai nėra esminiai ir dėl šių pažeidimų skolininko teisės nebuvo pažeistos, nėra pagrindo pripažinti jau atliktą teismo sprendimo priverstinį įvykdymą neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal skolininkės R. S. J. skundą, bylos Nr. 3K-3-485/2002; 2003 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos skundą, bylos Nr. 3K-3-475/2003). LR CPK 613 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio patvarkymo turinio ir formos reikalavimus reglamentuoja LR CPK 613 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys. LRCPK 683 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi įstatymas numato, kad antstolis, spręsdamas klausimą dėl papildomos ekspertizės skyrimo turi priimti patvarkymą, o ne informacinio pobūdžio raštą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog antstolė L. P. 2016-09-05 informaciniu raštu „Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo“ įpareigojo į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 400 Eur už pakartotinės ekspertizės atlikimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ne kiekvienas teisės normų pažeidimas būtinai lemia visų veiksmų neteisėtumą bei būtinybę juos naikinti, o privalo būti vertinama, ar konkretus pažeidimas lėmė skolininko teisių pažeidimą, taip pat turi būti išlaikoma šalių interesų pusiausvyra, proporcingumas bei laikomasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Šiuo atveju šioje byloje jau išsprendus klausimą dėl antstolės įpareigojimo pareiškėjui, kaip įkaito davėjui, sumokėti 400 Eur už pakartotinę ekspertizę į antstolės depozitinę sąskaita ir laikant šį įpareigojimą teisėtu, darytina išvada, kad klausimas dėl dokumento formos nesilaikymo, nesukėlė pareiškėjui neigiamų teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjas pasinaudojo galimybe apskųsti antstolės veiksmus. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėta nutartį byloje. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė