Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1162-1109/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-04
Bylos Nr.
1-1162-1109/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00571-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
T. K.
Advokatai
Vaida Genaitytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1162-1109/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00571-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.9.8; 1.2.16.3.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorams Inesai Gulbinienei, Tomui Dorelaičiui,kaltinamajam T. K., jo gynėjai advokatei Vaidai Genaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. K., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis interneto prieiga, pasinaudodamas kompiuteriu „NZXT“, kuriame yra puslaidininkinis diskas „Samsung 850 PRO“ 512GB S/N S39FNX0JB10470H ir puslaidininkinis diskas „Samsung SSD“ 980 1TB S/N 0025_38D1_2146_564F, neteisėtai, neturėdamas sutikimo ir leidimo, iš tyrimo metu nenustatytos informacinės sistemos neteisėtai įgijo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) informacinėse sistemose saugomus neviešus elektroninius duomenis: klientų duomenis bei jų kontaktus, bei laikė kompiuteryje „NZXT“ savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gegužės 31 d. kai kratos metu šį kompiuterį surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai.

Šiais veiksmais T. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 198 straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis T. K. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodė, kad 2021 m. pradžioje iš žiniasklaidos sužinojęs, kad buvo nutekinti „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, nusprendė pasitikrinti ar nebuvo nutekinti jo duomenys, kadangi buvo „(duomenys neskelbtini)“ vartotojas. Kadangi „(duomenys neskelbtini)e“ svetainėje jokios informacijos nebuvo, tada per „Goole“ paiešką suvedė „(duomenys neskelbtini) nutekinimas“, tačiau nieko nerado. Įvedus angliškai („(duomenys neskelbtini)“), jam išmetė kažkokius rezultatus. Įėjus į vieną iš svetainių, kokią tiksliai, negali pasakyti, įkrito bylos, galimai archyvas, susidedantis iš kelių bylų, jas rodė naršyklės pačioje. Atsidaręs bylą, atsidaręs paieškos funkciją, įvedė savo el. paštą ir jam išmetė eilutę su jo duomenimis: „T. K.“, buvo ir asmens kodas, kuris buvo tikras, taip pat el. pašto adresas. Vietoje slaptažodžio buvo kažkokia skaičių seka, matematinė formulė, buvo užkoduota. Ar po tuo kodu buvo jo slaptažodis, negali pasakyti. Jis matė savo duomenų eilutę, galimai prie jo eilutės buvo ir kitų asmenų duomenys, bet tiksliai pasakyti negali, nes jam tai nebuvo aktualu, jam buvo aktualu jo paties privatumas. Suprato, kad jo duomenys buvo nutekinti. Tada ėmė keisti slaptažodžius ir kitose platformose. Buvo paviešinta vairuotojo pažymėjimas, adresas, banko kortelės. Nors tokie duomenys nesimatė, tačiau iš failų jam pakako suprasti, kad jo duomenys buvo nutekinti. Po to apie šį failą pamiršo, todėl jis taip ir liko jo kompiuteryje. Nežinojo, kad viešus duomenis siunčiant iš interneto jų negalima turėti. Jei būtų žinojęs, būtų pašalinęs iš kompiuterio. Tų duomenų jis nekoregavo. Jis yra programuotojas ir jam svarbu algoritmai, kaip užkoduoti, kaip apsaugoti vartotoją, kaip užtikrinti, kad niekas negalėtų prieiti prie sistemų. Teisiniai dalykai dėl duomenų apsaugos jam nėra aktualūs, tačiau supranta, kad duomenys turi būti apsaugoti. Nutekintus duomenis suprato, kaip savo privatumo pažeidimą. Apie Interneto pažinčių duomenimis, kad jie yra jo kompiuteryje, sužinojo tik iš tyrėjos. Jis pats nei prie „(duomenys neskelbtini)“ nei prie „(duomenys neskelbtini)“ informacinių sistemų nebuvo prisijungęs. Be jo niekas informacijos į jo kompiuterius negalėjo įkelti.

Specialistas E. T. paaiškino, kad jis dirba Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje, IT laboratorijoje. Tikslas yra nukaityti informaciją iš telefonų, kompiuterių ir pateikti ją tyrėjams. Tvirtina savo pateiktą specialisto išvadą. Šiuo atveju buvo pateiktas stacionarus kompiuteris, nešiojamasis kompiuteri, planšetė ir telefonas. Kai nuskaito informaciją, pasižiūri, ar ji veikianti, ar nesugadinta, nukopijuoja, padaro duomenų bazę, su kuria patogu ieškoti ir pateikia tyrėjai. Šiuo atveju buvo rastos duomenų bazės, susijusios su slaptažodžiais, asmens kodai. Tai buvo tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, „(duomenys neskelbtini)“ duomenys. Šie duomenys buvo rasti atsitiktinai, paieškoje pagal pavardę. Jis matė, kad ta informaciją, kurią nuskaitė iš pateiktų įrenginių, negali būti skelbiama, nes tai buvo slaptažodžiai, asmens kodai. Paieškos sistemoje kaltinamojo kompiuteryje tokios paieškos, kaip kad jis nurodė, jog ieškojo žodžių junginio su „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo. Paprastai vykdoma paieškos istorija lieka, nors ji gali būti ir ištrinta. „(duomenys neskelbtini)“ duomenys buvo „Excel“ formate kaip atskiras failas. Failo atsiradimo chronologijai atsekti trūksta duomenų, todėl negali pasakyti, kokiu būdu ši informacija pateko į kompiuterį. CSV yra duomenų formatas, CSV failas galėtų būti prilyginamas duomenų bazės eksportui. Tai reiškia, kad iš duomenų bazės buvo eksportuoti duomenys. Tai savaime nėra duomenų bazė. Tai kaip tekstinis failas. Darant duomenų kopiją, išrašą failų pavadinimų nekeitė.

Liudytoja M. O. parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, taip pat atliko daiktų apžiūrą - apžiūrėjo kompiuterius, telefoną ir juose esančius duomenis, t. y. išrašą, kurį pateikė ekspertas. Pateiktas išrašas peržiūrėtas panaudojant specialią programą, įvedus aktualius raktinius žodžius. Šiuo atveju buvo narkotikų byla, tačiau su tuo sąsajų nerado. Paieškoje įvedus „G.“ išmetė vien Excel formato failą, kuriame matėsi įvairių žmonių pavardės. Buvo vartotojų duomenys iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ – prisijungimo duomenys, el. paštai ir pan. dalis informacijos atkoduota panaudojus PIN kodą, kurį pateikė pats kaltinamasis. Kelio, iš kur tie duomenys buvo atsiųsti, neatsekė. Neviešų duomenų buvo didelis kiekis, Excel lentelė tęsėsi nuo 1 iki 645 tūkstančių eilutės. Buvo daug asmenų kodų, telefonų numerių, el. paštų, prisijungimo vartotojų vardų. Duomenų tikrumu įsitikinta, nes buvo rasta ir kolegų duomenų – atitiko jų el. pašto adresai. Buvo patikrinta iki 3 asmenų duomenys.

Liudytoja I. V. parodė, kad ji yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Jų klientų duomenys yra saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten laikomi visi serveriai. Buvo tokia informacija, kad prieš maždaug du metus į internetinį puslapį buvo patalpinti 400 tūkstančių eilučių duomenų, kur galimai galėjo būti ir nutekintų jų duomenų. Buvo atliekamas tyrimas, buvo gautas atsakymas iš policijos, kad nerado pakankami įrodymų, jog tai iš tikrųjų iš jų duomenų bazės nutekinti duomenys. Pas juos tuo metu tiek vartotojų net nebuvo. Buvo parodyti prisijungimo slaptažodžiai, nors pas juos slaptažodžiai buvo užšifruoti. Patys tuos nutekintus duomenis parsisiuntė iš puslapio „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo viešai prieinamas. Tai buvo galima padaryti sumokėjus 9 eurus. Galimai dalis duomenų buvo jų klientų – rado nemažai sutampančių el. paštų, tiems asmenims buvo išsiųsti laiškai, kad pasikeistų slaptažodžius. Dalis duomenų buvo prijungta iš kažkur kitur. Jie nebuvo tikri, kad tai ten jų duombazė buvo pavogta. Buvo pasikartojantis slaptažodis „(duomenys neskelbtini)“, todėl buvo galvojama, kad ta duomenų bazė buvo pagrobta iš jų. „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtino, kad tie nutekinti duomenys buvo jų duomenų bazės duomenys.

Liudytojas I. G. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2022 m. Anksčiau buvo automobilių priežiūros specialistas, dabar yra automobilių parko vadybininko asistentas. Klientų duomenys yra saugomi jų įmonės serveriuose. Jam žinoma apie 2023 m. buvusį duomenų nutekinimą, tačiau apie anksčiau vykusį nutekinimą nieko nežino. Priėjimą prie klientų duomenų bazės turi jis ir dar kiti kolegos, iš viso 5 asmenys.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ IT komandų vadovas. Jam yra žinoma, jog galimai 2021 m. pradžioje buvo duomenų nutekinimas. Kokioje svetainėje jie buvo patalpinti, ir ar tikrai ten buvo jų duomenys, negali pasakyti. Jis pats jų nebandė parsisiųsti. Nutekinti buvo nevieši duomenys. Nutekintas failas buvo duombazinis failas. Taip įvyko, nes jis buvo patalpintas į neapsaugotą talpyklą. Nutekintoje duomenų bazėje buvo vardai, pavardės, telefono numeris, el. paštų adresai. Buvo nutekinta šimtai tūkstančių klientų duomenų. Jis pats viešoje erdvėje to failo nematė, bet yra kolegų, kurie jį matė. T. K. neturėjo teisės disponuoti tais duomenimis, jeigu nebuvo darbuotojas.

Iš 2022 m. gruodžio 23 d. prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus, matyti, jog iš ikiteisminio tyrimo Nr. 03-4-00024-22 atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl T. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 4).

Iš 2022 m. gegužės 31 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą T. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas ,,Apple Iphone 12“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kuris supakuotas į paketą Nr. KB0432371, stacionarus kompiuteris (baltos spalvos) ,,NZXT“', kuris supakuotas į paketą Nr. 1, nešiojamas kompiuteris ,,Lenovo legion“, kuris supakuotas į paketą Nr. KA2127472, planšetė ,,Apple IPAD“ Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuri supakuota į paketą Nr. IB1231681 (1 t., b. l. 19–21).

Iš 2022 m. birželio 9 d. Specialisto išvados matyti, kad T. K. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtame stacionariame kompiuteryje „NZXT“ esančių puslaidininkinio disko „Samsung 850 PRO“ 512GB S/N S39FNX0JB10470H ir puslaidininkinio disko „Samsung SSD“ 980 1TB S/N 0025_38Dl_2146_564F“ duomenys nesugadinti ir nešifruoti, todėl informaciją nuskaityti galima. Nešiojamame kompiuteryje „Lenovo Legion“ esančio puslaidininkinio NVMe 128GB disko S/N DD56419883AD8 duomenys šifruoti, bet su BitLocker šifravimo raktu informacija taip pat nukopijuota. Mobilaus ryšio telefono „Apple Iphone 12“ IMEI (duomenys neskelbtini) duomenys neužrakinti ir nešifruoti, todėl informaciją nuskaityti galima. Planšetės „Apple IPAD" DMPZ5B2FJF8J duomenys užrakinti, bet panaudojus pateiktą 2715 PIN kodą informaciją nuskaityti galima. Identiškos kopijos informacijos išrašai nukopijuoti į Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pateiktą išorinį kietąjį diską. Informacijos išrašai atidaromi bylos kataloge „03-4- 00024-22“ paleidžiant programą „CellebriteReader“ ir kataloge „PortableCase“ paleidžiant vykdomąjį „OpenCase.bat“ failą (1 t., b. l. 24–29).

Iš 2022 m. birželio 27 d. – 2022 m. liepos 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta informacija iš 2022 m. gegužės 31 d. kratos metu T. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) rastų ir paimtų daiktų: stacionarus kompiuterio (baltos spalvos) „NZXT“ ir nešiojamojo kompiuterio „Lenovo Legion“. Stacionaraus kompiuterio puslaidininkiuose diskuose rasta ši informacija. Rasta Excel dokumentas, pavadinimu users.csv. Dokumento sukūrimo data: 2021-02-16 15:00:24. Paskutinės prieigos prie dokumento data: 2022-03-05 03:23:10. Vieta kompiuteryje: (duomenys neskelbtini)E01 - Partition 2 (Microsoft NTFS, 476.81 GB) Hostage\Projektai\hax\users.csv. Peržiūrint šį failą atsiveria 110 303 įvairių internetinių svetainių vartotojų asmens duomenys: elektroninis paštas, slaptažodžiai, vardai, pavardės, asmens kodai. (Priedas Nr. 1) Taip pat rastas Excel dokumentas pavadinimu ,,vartotojaixlsx“. Dokumento sukūrimo data: 2021-02-19 19:42:27. Paskutinės prieigos prie dokumento data: 2022-03-05 03:23:10. Vieta kompiuteryje: (duomenys neskelbtini)E01 - Partition 2 (Microsoft NTFS, 476.81 GB) Hostage\Projektai\hax\vartotojai.xlsx. Peržiūrint šį failą atsiveria skirtingų vartotojų duomenys: elektroniniai paštai, vartotojų vardai, slaptažodžiai. Viso rasta: 645 975. (Priedas Nr. 2).Taip pat rastas Excel dokumentas pavadinimu ,,deleted_users.csv“. Dokumento sukūrimo data: 2020-08-31 15:15:12. Paskutinės prieigos prie dokumento data: 2022-03-05 03:23:04. Vieta kompiuteryje: (duomenys neskelbtini)E01 - Partition 2 (Microsoft NTFS, 476.81 GB) Hostage\Projektai\hax\(duomenys neskelbtini)\deleted_users.csv. Peržiūrint šį failą atsiveria internetinės pažinčių svetainės ,, (duomenys neskelbtini)“ vartotojų duomenys: elektroniniai paštai, vartotojų vardai, slaptažodžiai, telefonų numeriai. Viso rasta 106 292. (Priedas Nr. 3) Taip pat rastas Excel dokumentas pavadinimu ,,archive_users.csv“. Dokumento sukūrimo data: 2020-08-31 15:14:46. Paskutinės prieigos prie dokumento data: 2022-03-05 03:23:04. Vieta kompiuteryje: (duomenys neskelbtini)E01 - Partition 2 (Microsoft NTFS, 476.81 GB) Hostage\Projektai\hax\(duomenys neskelbtini)\archive_users.csv. Peržiūrint šį failą atsiveria internetinės pažinčių svetainės ,, (duomenys neskelbtini)“ vartotojų duomenys: elektroniniai paštai, vartotojų vardai, slaptažodžiai, telefonų numeriai. Viso rasta 98 466. (Priedas Nr. 4) Taip pat rastas Excel dokumentas pavadinimu ,,users.csv“. Dokumento sukūrimo data: 2020-08-31 15:12:34. Paskutinės prieigos prie dokumento data: 2022-03-05 03:23:09. Vieta kompiuteryje: (duomenys neskelbtini)E01 - Partition 2 (Microsoft NTFS, 476.81 GB) Hostage\Projektai\hax\(duomenys neskelbtini)\users.csv. Peržiūrint šį failą atsiveria internetinės pažinčių svetainės ,, (duomenys neskelbtini)“ vartotojų duomenys: elektroniniai paštai, vartotojų vardai, slaptažodžiai, telefonų numeriai. Viso rasta 221 446 (Priedas Nr. 5) (1 t., b. l. 30–40).

Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo „Dėl gautos informacijos“ matyti, kad tikrinant T. K. parodymus ir papildomai apžiūrint informacijos išrašus iš kompiuterių, kurie buvo paimti kratos metu, paieškos rezultatų su žodžių junginiu ,, (duomenys neskelbtini)“ bei internetinių forumų, kuriuose kalbama apie duomenų nutekinimą, nebuvo rasta (1 t., b. l. 90–91).

Iš 2023 m. sausio 3 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad prie ,, (duomenys neskelbtini)“ klientų informacijos prieigą turi direktorė I. V., programuotojas V. G. A., kuris gyvena Ukrainoje bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (1 t., b. l. 55).

Iš 2023 m. liepos 25 d. UAB „Prime Leasing“ rašto matyti, kad Tomas kapočius nebuvo ir nėra bendrovės darbuotojas, neturi ir neturėjo teisės prieiti prie neviešų, tame trape ir „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos gavėjų, duomenų, dirbti su jais ir juos tvarkyti (2 t., b. l. 121).

Iš 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą matyti, kad galimai paviešinti (duomenys neskelbtini) vartotojų duomenys yra 2016 m. vasario 11 d. senumo, kad šie duomenys buvo paviešinti tinklapyje (duomenys neskelbtini), kad juos galimai paviešino vartotojas „(duomenys neskelbtini)“, kurio el. pašto dėžutė sukurta 2017 m. IP adresu, esančiu Rusijos Federacijoje, Maskvoje. Taip pat matyti, kad sutapo 9576 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojų el. paštai su ta informacija, kuri buvo paskelbta viešai. Viešai paskelbta informacija buvo failuose users.csv, profiles.csv, archive_users.csv, deleted_users.csv ir kt. Taip pat matyti, kad ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nes išnaudojus visas galimybes nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (2 t., b. l. 78–88).

Iš 2023 m. sausio 4 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ talpina savo internetinius tinklapius naudodamasi jų įmonės serverių priežiūros paslaugomis, tačiau įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai minėtais duomenimis („(duomenys neskelbtini)“ klientų duomenimis ir jų kontaktais) tiesiogiai nedisponuoja. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ serveriai yra talpinami TIER 3 reikalavimus atitinkančiame „(duomenys neskelbtini)“ Duomenų centre, esančiame T. Š. g. (duomenys neskelbtini). Šiame duomenų centre įrengta pastatas-pastate konstrukcijos serverių patalpa su savo atskiromis sienomis, stogu bei grindimis. Tai apsaugo serverius nuo nesankcionuoto patekimo prie jų, gaisro ar užliejimo vandeniu pavojaus. Saugos tarnybos saugo duomenų centrą ir vaizdo kameromis stebi bei filmuoja duomenų centro pastato teritoriją, laiptinę, koridorius bei serverių patalpas. Lankytojai registruojami žurnale (1 t., b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 198 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis.

Šio nusikaltimo objektas – neviešų elektroninių duomenų konfidencialumas, kuris reiškia, kad tie duomenys nebus prieinami ar pateikiami asmenims, kuriems tokia teisė nesuteikta. Kai neviešais elektroniniais duomenimis disponuojama neturint teisės to daryti, pažeidžiama elektroninių duomenų privatumo apsauga, atsiranda realus pavojus, kad tokius duomenis gali sužinoti dar platesnis asmenų ratas. Šio nusikaltimo dalykas – nevieši elektroniniai duomenys, t. y. tokie elektroniniai duomenys, kurie neskirti visiems ir neskirti visuotiniam naudojimui. Tokių duomenų įgijimas ir naudojimas siejamas su tam tikrais apribojimais, specialiais reikalavimais ar procedūromis, kurie nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose, taip pat tuo atveju, kai asmuo tikisi privataus jų perdavimo. Įvairaus pobūdžio bei turinio informacijos apsaugą numato įvairūs įstatymai: Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir kt.

Apibendrinant darytina išvada, kad nevieši elektroniniai duomenys – tai bet kokia informacija, kurios tvarkymui naudojamos informacinių technologijų priemonės bei su kuria susipažinti turi teisę ribotas asmenų ratas.

Nusikalstama veika padaroma tik aktyviais veiksmais – neteisėtu tokiu duomenų stebėjimu, fiksavimu, perėmimu, įgijimu, laikymu, pasisavinimu, paskleidimu ar kitokiu panaudojimu. Visos šios veikos alternatyvios ir padarius bent vieną iš jų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Minėtų veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad atlikdamas tokius veiksmus asmuo neturi teisėto duomenų savininko ar valdytojo leidimo perimti tokius duomenis, juos naudoti arba nors ir turi leidimą, tačiau tuos veiksmus atlieka pažeisdamas teisės aktuose numatytą disponavimo šiais duomenimi tvarką. Elektroninių duomenų įgijimas tai toks veiksmas, kurio metu asmuo įgyja visišką galimybę disponuoti šiais duomenimis. Elektroninius duomenis įgyti galima juos perkant, skolinantis, parsisiunčiant elektroninių ryšių tinklais nemokamai ir pan. Laikymas u- tai bet koks faktinis tokių duomenų turėjimas nepriklausomai nuo turėjimo laiko, jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, kompiuterio atmintyje, savo elektroninio pašto serveryje ir pan.).

Įgijimas laikomas baigtu, neteisėtai paėmus elektroninius duomenis ir turint realią galimybę jais naudotis ar disponuoti kaip su savais. Laikymas laikomas baigtu nuo šių duomenų atsiradimo pas asmenį pradžios. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, pasisavina neviešus elektroninius duomenis ir nori tai daryti. Nusikaltimo padarymo tikslas ir motyvai gali būti įvairūs (kerštas, smalsumas, savanaudiškos paskatos), tačiau jie nėra privalomi šio nusikaltimo sudėties požymis, į juos galima atsižvelgti vertinant veikos pavojingumą ir skiriant bausmę.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai T. K. neteisėtai įgijus ir laikius neviešus elektroninius duomenis pasitvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo parodymais, specialisto išvada, paaiškinimais, daiktų apžiūros protokolu, iš dalies liudytojos I. V. parodymais, R. V. parodymais kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog 2021 m. pradžioje viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie nutekintus „(duomenys neskelbtini)“ vartotojų duomenis, vedamas smalsumo ir norėdamas patikrinti, ar jo duomenys nebuvo nutekinti, viešoje erdvėje per „Google“ paieškos sistemą įvedęs raktinius žodžius anglų kalba „(duomenys neskelbtini)“, rado failą (bylą), kurį parsisiuntė ir jį atidaręs per paiešką rado savo duomenis. Suprato, kad jo duomenys buvo nutekinti. Šitų bylų neištrynė ir jos liko jo kompiuteryje.

Specialisto išvada ir daiktų apžiūros protokolas, kompaktiniame diske (2 t., b. l. 144) esanti informacija patvirtina, jog T. K. priklausančiuose elektroniniuose įrenginiuose, t. y. kompiuteriuose, buvo rasta dideli kiekiai įvairių asmenų elektroninių pašto adresų, vardų, pavardžių, telefonų numerių, prisijungimo slaptažodžių, asmens kodų.

Asmens duomenimis, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentu (ES) 2016/679 „Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)“, jo 4 straipsnio nuostatomis laikomi asmens vardas, pavardė, asmens identifikavimo numeris, asmens identifikavimo duomenys pagal interneto identifikatorių ir pan. Jiems kaupti, valdyti ir tvarkyti keliami griežti reikalavimai. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad draudžiama asmens kodą skelbti viešai.

Be to, pats T. K. pripažino, jog radęs nutekintus savo duomenis, jautėsi blogai, buvo pažeistas jo privatumas. Iš to darytina išvada, kad T. K. suprato, kad tokie duomenys kaip vardai, pavardės, asmens kodai, elektroninio pašto adresai, prisijungimo kodai, slaptažodžiai, telefono numeriai nėra vieši duomenys ir jie nėra visuotinai prieinami ir naudojami, jeigu pats tų duomenų subjektas jų viešai nepaskelbė ir kaltinamasi jų negali valdyti, t. y. parsisiųsti, laikyti, nesant duomenų subjekto ar teisėto valdytojo sutikimui. Suprato, kad tie duomenys yra neteisėtai nutekinti iš informacinių sistemų, kuriuose jie privalo būti saugiai laikomi.

Be to, T. K. norėjo pasitikrinti, ar jo duomenys nenutekini, todėl parsisiųsdamas tuos duomenis suvokė, kad jeigu bus atsiųsti, tai bus atsiųsti ne tik jo asmeniniai duomenys, bet ir kitų vartotojų duomenys, nes jis paieškoje „Google“ sistemoje naudojo ne savo asmeninius duomenis, o bendro pobūdžio frazę, apibūdinančią duomenų nutekinimą. Išreikšdamas valią parsisiųsti nutekintus duomenis ir paspausdamas ant atitinkamos ikonos, mygtuko, suvokė, kad bus parsiųsti ne jo vieno, bet ir kitų asmenų duomenys. Be to, T. K., turintis aukštąjį išsilavinimą, ne mažiau kaip 10 m. dirbantis IT srityje programuotoju, keliantis kvalifikaciją taip pat ir duomenų saugumo srityje, neabejotinai suvokė, kad tokie duomenys nelaikytini viešais, o jis neturi teisės įgyti ir laikyti nei „(duomenys neskelbtini)“ vartotojų duomenų, nei kitų interneto svetainių vartotojų duomenų. UAB „Prime leasing“ raštas patvirtina, jog T. K. niekada pas juos nedirbo ir neturėjo teisės disponuoti „(duomenys neskelbtini)“ vartotojų duomenimis. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų dirbęs ir turėjęs teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ portalo (duomenys neskelbtini)vartotojų duomenimis. Be to, T. K. parodė, kad be jo žinios kaltinime nurodyti duomenys negalėjo atsirasti jo kompiuteryje. Iš to darytina išvada, kad T. K. parsisiųsdamas duomenis, kurie buvo įvardinti kaip „(duomenys neskelbtini)“ vartotojų nutekinti duomenys, neabejotinai suvokė, kad jis, neturėdamas teisės tokiais duomenimis disponuoti, net neturėdamas teisės su jais susipažinti, parsisiųs neviešus elektroninius duomenis, to norėjo ir siekė. Be to, būdamas IT specialistu, programuotoju neabejotinai suvokė, kad neištrynus tų duomenų iš savo kompiuterio, jie liks jo kompiuteryje. Kaip matyti tiek iš paties T. K. parodymų, tiek ir iš rašytinių duomenų, nustatyta, kad jis šiuos neviešus elektroninius duomenis savo kompiuteryje laikė, t. y. savo žinioje neteisėtai turėjo, nuo neteisėto jų įgijimo iki tol, kol kratos metu kompiuterius paėmė pareigūnai. Iš to darytina išvada, kad T. K. ne tik suvokė, jog neteisėtai įgyja ir laiko „(duomenys neskelbtini)“ vartotojų duomenis, bet ir tai, kad neteisėtai laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ puslapio (duomenys neskelbtini) vartotojų duomenis.

Pažymėtina, jog tiek liudytoja I. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tiek ir R. V., dirbantis su „(duomenys neskelbtini)“ klientų duomenimis, patvirtino, jog vartotojų duomenys buvo nutekinti 2021 m. pradžioje, kad buvo galimybė juos parsisiųsti iš viešai internete prieinamų nuorodų. I. V. parsisiuntė neva nutekintus (duomenys neskelbtini) duomenis, o R. V. patvirtino, jog jo kolegos taip pat rado paviešintus ir „(duomenys neskelbtini)“ klientų duomenis, nors jis pats asmeniškai tų nutekintų duomenų neparsisiuntė. I. V. patvirtino, kad dalis nutekintų duomenų buvo tikri. Tai patvirtina ir I. V. pateiktas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad paviešintuose (duomenys neskelbtini) vartotojų duomenyse rasta daugiau nei 9 000 šio portalo vartotojų duomenų, t. y. sutampančių el. pašto adresų. Pažymėtina ir tai, kaip matyti iš 2022 m. birželio 27 d – 2022 m. liepos 14 d. daiktų apžiūros protokolo, (duomenys neskelbtini)duomenys pas kaltinamąjį kompiuteryje, kuriuo, kaip pats nurodė, niekas kitas nesinaudojo, laikomi buvo tokiais pačiais failų pavadinimais, kuriais, kaip nurodyta ir nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą, jie buvo paviešinti – deleted­­_users.csv, archive­_users.csv, users.csv. Visi šie duomenys patvirtina, jog tiek „(duomenys neskelbtini)“ vartotojų, tiek ir (duomenys neskelbtini) vartotojų duomenys buvo paviešinti, t. y. buvo nutekinti, buvo pažeistas jų konfidencialumas, tačiau dėl to šie duomenys netapo viešais, todėl, priešingai nei teigia gynyba, tokių duomenų neteisėtas paviešinimas, nepašalina jų konfidencialumo savybių, ir tokių duomenų įgijimas bei laikymas savo žinioje, kai asmuo tokios teisės neturi, laikomas neteisėtu.

Vertinant subjektyviąją pusę svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis sąmoningai ieškojo nutekintų duomenų internetinėje erdvėje, nes turėjo tikslą pasitiktini, ar tarp jų yra jo duomenys, o sužinojęs informaciją, kad tokie duomenys buvo nutekinti, neabejotinai suprato, kad būtent nevieši duomenys buvo paviešinti ir tai buvo padaryta neteisėtai. Apie neteisėtumą byloja pats „nutekinimo“, „paviešinimo“ faktas, apie ką buvo viešai skelbiama per žiniasklaidą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad T. K. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, naudodamasis interneto prieiga, pasinaudodamas kompiuteriu „NZXT“, kuriame yra puslaidininkinis diskas „Samsung 850 PRO“ 512GB S/N S39FNX0JB10470H ir puslaidininkinis diskas „Samsung SSD“ 980 1TB S/N 0025_38D1_2146_564F, neteisėtai, neturėdamas sutikimo ir leidimo, iš tyrimo metu nenustatytos informacinės sistemos neteisėtai įgijo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) informacinėse sistemose saugomus neviešus elektroninius duomenis: klientų duomenis ir jų kontaktus, bei juos laikė kompiuteryje „NZXT“ savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gegužės 31 d. kol kratos metu šį kompiuterį surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai.

T. K. būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, IT specialistas, ne vienerius metus dirbantis IT srityje, ne tik suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, bet ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto neviešų elektroninių duomenų įgijimo ir laikymo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 198 straipsnio 1 dalį.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, tačiau teismas, įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl mažareikšmiškumo, padarė išvadą, kad nėra faktinio pagrindo taikyti šį institutą.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje ne kartą pasisakytą, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala yra nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021, 2K-90-788/2022, 2K-143-788/2022, 2K-113-489/2023).

Vertinant objektyviuosius kriterijus, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis buvo ne tik parsisiuntęs, tačiau ir laikė savo kompiuteryje beveik du metus svetimus neviešus itin jautrius asmenų duomenis – asmens kodai, telefono numeriai, el. pašto adresai, slaptažodžiai, nors dalis slaptažodžių koduoti, tačiau vertinant, kad kaltinamasis yra IT specialistas, yra pagrindas manyti, jog juos atkoduoti jam nebūtų itin sudėtinga. Be to, vertinant veikos pavojingumą, atsižvelgtina taip pat į itin didelį kiekį parsisiųstų ir laikytų asmenų duomenų – daugiau kaip 200 000 asmenų. Pažymėtina ir tai, jog ši veika yra formali ir laikoma baigta atlikus bent vieną iš objektyviosios pusės alternatyvių požymių, reali padaryta žala ar neigiamos pasekmės nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis.

Nors kaltinamasis teigė, jog jis neturėjo tikslo panaudoti asmens duomenis ir nenustatyta, kad jis būtų panaudojęs kokiems nors tikslams svetimus neviešus asmens duomenis, teigė, jog tik norėjo pasitikrinti ar jo duomenys nebuvo nutekinti, tačiau tai padaręs jų iš kompiuterio nepašalino, neištrynė. Be to, jis kompiuteryje laikė ir (duomenys neskelbtini) klientų duomenis, nors, kaip pats teigė, jis klientu nebuvo. Teigė, kad nežino, kaip šie duomenys atsirado jo kompiuteryje, kad apie juos jis nežinojo, tačiau specialisto paaiškinimai, apžiūros protokolas neleidžia abejoti tuo, jog kaltinamojo kompiuteryje buvo ir minėtos internetinės svetainės klientų duomenys. Pažymėtina, jog net ir iš vietos kaltinamojo kompiuteryje, kurioje buvo saugomi šie duomenys, matyti, jog įvardintas pavadinimas (duomenys neskelbtini).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad T. K. veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė, todėl jį atleisti nuo atsakomybė dėl veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo.

V Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 198 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes.

T. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas baigtas, susijęs su neviešų duomenų konfidencialumo pažeidimu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 118–120), duomenų, kad būtų registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, gydęsis psichiatrijos klinikoje, nėra, todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis dirba.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, o taip pat vadovaujantis BK 55 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, asmuo dirba, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti T. K. skiriant baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas minimalus, kurį galima skirti už apysunkius nusikaltimus – 100 MGL, t. y. 5000 eurų.

VI Kiti klausimai

Kaltinamajam T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai turėję reikšmė nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: puslaidininkiai diskai „Samsung 850 PRO“ 512GB S/NS39FNX0JB10470H ir „Samsung SSD“ 980 1TB S/N 0025­­-38D1­­­­­­-2146-564F, vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotini kaip nusikaltimo padarymo priemonė; stacionarus kompiuteris „NZXT“, kuris supakuotas į paketą Nr. 1, ir nešiojamasis kompiuteris „Lenovo Legion“, supakuotas į paketą Nr. KA2127472, saugomi Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 115), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. K.; kompaktiniai diskai esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL, tai yra 5000 eurų, dydžio baudą.

Įpareigoti T. K. paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: puslaidininkius diskus „Samsung 850 PRO“ 512GB S/NS39FNX0JB10470H ir „Samsung SSD“ 980 1TB S/N 0025­­-38D1­­­­­­-2146-564F, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemones; stacionarų kompiuterį „NZXT“, kuris supakuotas į paketą Nr. 1, ir nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Legion“, supakuotą į paketą Nr. KA2127472, saugomus Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 115), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. K.; kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė