Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens VŠĮ Vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ atstovei A. J.,

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Pupelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Y. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VŠĮ Vaikų laikinosios globos namams „Atsigręžk į vaikus“ dėl laikinos motinos valdžios apribojimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2015-06-2 išvadoje nurodė, kad 2012-04-16 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu laikinai apribojus pareiškėjai motinos valdžią vaikų atžvilgiu, ji ryšių su vaikais nenutraukė, bendravo su jais telefonu, vaikai lankėsi pas motiną. Socialiniai darbuotojai Skyrių informavo, kad pareiškėja Y. I. dėl vaikų pakeitė savo gyvenimo būdą ir stengėsi susigrąžinti juos į šeimą. Per dvejus metus išmokėjo beveik visus įsiskolinimus antstoliams, siekia integruotis į darbo rinką, apsvaigusi nuo alkoholio socialinių darbuotojų nepastebėta. Pareiškėja stengiasi gerinti šeimos situaciją, vykdyti įsipareigojimus, domisi vaikų ugdymu, bendrauja su jais, palaiko namuose švarą ir tvarką, bendrauja su socialine darbuotoja, įsidarbino, darbo su šeima metu nepastebėta, kad ji būtų neblaivi ar pagiringos būsenos. Atsakovė turi pastovias pajamas ir gyvenamąją vietą. Ji gyvena su sugyventiniu V. O., tvarkingame bute su patogumais. Butas erdvus, apstatytas reikalingais baldais. V. O. pritaria moters apsisprendimui pačiai savarankiškai auginti vaikus ir ją palaiko, sutinka, kad vaikai gyventų jo namuose. Nepilnamečiai vaikai nori grįžti į šeimą, globos namų darbuotojai nurodo, kad vaikų ryšiai su motina yra artimi, glaudūs, jie seniai laukia galimybės gyventi su motina. Skyriaus vertinimu, pareiškėjo prašymas dėl motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimo neprieštarauja vaikų interesams ir yra tenkintinas (b.l. 29-30).

2015-07-23 vykusio teismo posėdžio metu buvo išklausytas N. I., gim. 2006-10-11, kuris nurodė, kad norėtų grįžti gyventi į motinos šeimą. Su mamos draugu V. O. sutaria gerai.

2015-07-23 vykusio teismo posėdžio metu buvo išklausyta J. I., gim. 1999-10-25, kuri nurodė, kad norėtų grįžti gyventi į motinos šeimą. Su mamos draugu V. O. sutaria gerai.

2015-07-23 vykusio teismo posėdžio metu buvo išklausytas V. I., gim. 1998-05-01, kuri nurodė, kad į motinos šeimą grįžti nori, tačiau, yra įpratęs gyventi vaikų globos namuose, todėl, iki jam sukaks 18 metų jis norėtų gyventi globos namuose. Su mama ir jos draugu sutaria gerai. Tačiau, jau planuoja savo gyvenimą atskirai.

2015-07-23 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas V. O., kuris parodė, kad palaiko pareiškėjos norą auginti vaikus. Sutinka, kad visi gyventų jo namuose. SU vaikais santykiai geri.

2015-07-23 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja Y. I. palaikė prašymą jame nurodytais motyvais. Atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko nuomonę, sutiko, kad V. I., gim. 1998-05-01, liktų gyventi globos namuose, t.y. kad laikinas valdžios apribojimas šio vaiko atžvilgiu nebūtų panaikintas.

2015-07-23 vykusio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė sutiko su pareiškėjos prašymu dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Pažymėjo, kad, jei nepilnametis vaikas V. I., gim. 1998-05-01, nori mokyklą pabaigti gyvendamas vaikų globos namuose, tai į jo nuomonę turėtų būti atsižvelgiama.

2015-07-23 vykusio teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė palaikė išvadoje pateiktus argumentus ir palaikė suinteresuoto asmens poziciją dėl nepilnamečio V. I., gim. 1998-05-01.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra visų pirma tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu laikinai apribojo Y. I. motinos valdžią vaikų V. I., gim. 1998-05-01, J. I., gim. 1999-10-25, ir N. I., gim. 2006-10-11, atžvilgiu, nustatė nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą, globėju paskiriant VŠĮ Vaikų laikinosios globos namus „Atsigręžk į vaikus“ (b.l. 15-16). Teismas konstatavo, kad motina Y. I. piktnaudžiauja alkoholiu, nesugeba užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų savo nepilnamečiams vaikams, nepakankamai juos kontroliuoja, nesirūpino jų laisvalaikiu ir ugdymu.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priimtu 2000-07-13 sprendimu SCOZZARI ir GIUNTA prieš Italiją konstatavo, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas taip akcentavo, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai. Vaiko perdavimas viešajai globai turi būti laikomas laikinąja priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdomas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjos šeimoje situacija yra pasikeitusi, ji nebevartoja alkoholio, dirba UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ (b.l. 5), nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio gauna pastovias pajamas (b.l. 5-8). Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis pareiškėja į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę nėra įrašyta (b.l. 9). VŠĮ Naujosios Vilnios poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenimis į priežiūros grupę įstaigoje taip pat nėra įrašyta (b.l. 9). Į bylą yra patektas pareiškėjos sugyventinio V. O. sutikimas priimti pareiškėjos nepilnamečius vaikus gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Suinteresuotas asmuo ir išvadą teikiant institucija nurodė, kad mato ir vertina pareiškėjos pastangas. Ji niekuomet visiškai nenusišalino nuo vaikų globos, išmokėjo išlaikymo įsiskolinimą įstaigai. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad laikinas motinos valdžios apribojimas pareiškėjai gali būti panaikinamas, nes ji pakeitė iš esmės savo elgesį. Be to, nagrinėjamu atveju motinos valdžios apribojimas neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, kadangi nepilnamečiai vaikai Jelena ir N. I. nori grįžti pas motiną ir su ja gyventi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, suinteresuoto asmens paaiškinimai, sudaro pagrindą manyti, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai buvo laikinai apribotos teisės jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Šiuo metu nepilnametis vaikas V. I., gim. 1998-05-01, nurodė, kad pas motiną grįžti nenori. Įprato gyventi vaikų globos namuose, nori pabaigti mokyklą gyvendamas globos namuose. Teismas, atsižvelgdamas į CK 3.164 str. 1 d. reikalavimus (kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas sugebantis išreikšti savo pažiūras, turi būti išklausytas ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams), į tai, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo, tiek išvadą teikianti institucija sutiko, kad į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgiama, palieka galioti laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko V. I., gim. 1998-05-01, atžvilgiu.

Pareiškėjos reikalavimas panaikinti motinos valdžios apribojimus jos nepilnamečių vaikų J. I., gim. 1999-10-25, ir N. I., gim. 2006-10-11, atžvilgiu laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 3.181 str. 2 d.).

Nepilnamečių J. I., gim. 1999-10-25, ir N. I., gim. 2006-10-11, gyvenamoji viena nustatytina su motina Y. I.. Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimas (CK 3.155 str. 1 d.). Vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje (CK 3.161 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 408 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Y. I., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų J. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. I., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Panaikinti J. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. I., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą nuolatinę globą ir nepilnamečių vaikų J. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina Y. I., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.