Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1035-963/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
e1-1035-963/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00139-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1035-963/2020Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00139-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.20.5.1.; 2.1.16.1.9.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, dirbanti K. P. prekybos įmonės kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ barmene, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu:

A. Ž. būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41823-19 metu apklausta kaip nukentėjusioji davė melagingus parodymus apie tai, kad jos buvęs sutuoktinis M. G., su kuriuo kartu negyvena, pasikėsino ją miegančią nužudyti, o savo ketinimą nužudyti išreiškė žodžiu „dvėsk“:

- 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo 10.17 val. iki 11.12 val. Kretingos rajono policijos komisariate, esančiame Vytauto g. 19, Kretingoje, apklausta kaip liudytoja A. Ž. melagingai parodė, kad jai miegant ant dešinio šono M. G., su kuriuo bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, priėjęs jai iš už nugaros ir paguldęs ant nugaros viena ranka suėmė už gerklės bei viena ranka suėmė už burnos ir vis sakydamas „dvėsk“ ją smaugė, dėl ko jai pradėjo trūkti oro;

- 2019 m. spalio 1 d. laikotarpiu nuo 8.26 val. iki 9.04 val. Kretingos rajono policijos komisariate, esančiame Vytauto g. 19, Kretingoje, apklausta kaip liudytoja A. Ž. melagingai parodė, kad M. G. smaugimo pradžioje jai vis sakė „dvėsk“, jos ausys jau buvo užkritusios ir galvojo, kad numirs;

- 2019 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 8.40 val. iki 9.36 val. Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, esančiame Kauno g. 6, Klaipėdoje, apklausta kaip liudytoja A. Ž. melagingai parodė, kad buvo įmigusi, kai pajuto, jog ant burnos uždėjo ranką ir spaudė, kad nešauktų, o jai ėmus blaškytis M. G. ėmė ją smaugti, sakė „dvėsk“, jai tirpo kūnas, silpo, nebeliko jėgų priešintis.

Kaltinamoji A. Ž. apklausta kaip įtariamoji dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad jos 2019 m. rugsėjo 30 d. apklausos metu duoti parodymai: „Aš miegojau ant dešinio šono. M.(<...>) priėjo prie manęs iš už nugaros, mane, nežinau kaip, paguldė ant nugaros ir viena ranka suėmė už gerklės ir viena ranka suėmė už burnos (<...>) pradėjo smaugti. Man pradėjo trūkti oro (<...>). Man iš M. ištrūkti nepavyko, tada M. man savo abiem rankom suėmė už kaklo ir pradėjo dar labiau mane smaugti. Man pradėjo trūkti oro (<...>). Dar šiek tiek ir M. mane būtų pasmaugęs. Smaugdamas M. vos man sakė dvėsk suka ir vis kartojo tuos pačius žodžius. Aš ir M. gyvename atskirai. Aš ir M. bendro ūkio nevedame ir, kaip minėjau, jau apie metus laiko kartu negyvename“ yra neteisingi. Viskas buvo kitaip. Ji tuo metu ne miegojo, o pusiau gulėjo lovoje. Tą dieną, tai yra 2019 rugsėjo mėnesį, dabar jau tikslios datos nepamena, vėlai vakare, gal apie 23 val., gal prieš 24 val., nepamena, praėjo nemažai laiko, ji buvo ištiesusi sofą, kad galėtų miegoti ir pusiau gulėdama išilgai sofos - lovos ant nugaros, t. y. buvo gulom atsirėmusi į lovos atlošą, pykosi su M.. M. buvo išgėręs, jai tai nepatiko, dėl to ir pykosi. Jai pusiau gulint lovoje, M. sėdėjo ant lovos prie pat jos ir kažką jai pasakė, dabar nepamena ką, ir ji pasilenkė prie jo, kad jam suduoti smūgį per veidą. Ji M. trenkė, jis stūmė ją nuo savęs, ji vėl norėjo jam trenkti, jis vėl stūmė atgal ją ir taip jie susigrūmė lovoje. Ji buvo pikta, griebė M. už veido, pradrėskė akį, o M. vis stūmė ją nuo savęs sakydamas, kad ji ramintųsi. Stumdamas M. jai buvo sugriebęs už kaklo ir kažkiek jį suspaudęs, tačiau tai nebuvo smaugimas, taip M. mėgino ją nustumti nuo savęs, sakydamas, kad ji ramintųsi, bet ne tam, kad ją smaugtų. Jai M. už kaklo buvo sugriebęs viena ranka, bet ne abiem rankom, jis viena ranka mėgino ją nustumti nuo savęs. Už burnos M. suėmęs nebuvo. Nuo M. sugriebimo jai už kaklo ir jo paspaudimo oro netrūko. M. nebuvo tiek stipriai jai suspaudęs kaklą, kad jai trūktų oro ir tikrai jis nesiruošė jos pasmaugti. Žodžius "Dvėsk suka" M. nesakė, jis jai tik sakė "Raminkis". Apklausos metu ji pati išsigalvojo šiuos "Dvėsk suka" žodžius. Tuo metu, kai įvyko šis jų konfliktas, ji su M. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. M. tik buvo išvažiavęs į Švediją ar Daniją, dabar nepamena. Užsienyje pradirbo apie 2 mėnesius, per tą laiką pinigų jis jai nesiuntė. Iki įvykstant minėtam konfliktui M. iš užsienio buvo grįžęs kažkur prieš savaitę laiko. Grįžęs tiek jai, tiek vaikui M. nupirko rūbų, maisto. Tą savaitę laiko iki konflikto M. miegojo jų namuose. Ji su M. buvo prieš tai susituokusi, paskui išsiskyrė, bet ir toliau su M. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jis tiek ją, tiek vaiką aprūpindavo būtinomis prekėmis, maistu, rūbais bei duodavo pinigų. Kai anksčiau įvykdavo konfliktas tarp jos ir M., ji kviesdavo policiją, tačiau atvykę policijos pareigūnai M. išsiveždavo, o po poros dienų jį paleisdavo ir jis vėl grįždavo namo. Todėl nenorėdama, kad ir šį kartą M. po poros dienų grįžtų namo, nes jai pabodo visi tie konfliktai, ji nutarė šiek tiek pameluoti, kad M. po poros dienų nepaleistų iš areštinės. Ji taip norėjo pamokyti M., kad pagaliau baigtųsi tarp jų konfliktai. Todėl 2019 m. rugsėjo 30 d. duodama apklausos metu parodymus, būdama įspėta pagal BK 235 straipsnio už melagingų parodymų davimą, ją apklausiančiai tyrėjai pamelavo. 2019 m. spalio 1 d. apklausos metu duoti parodymai: „Greičiausiai dantenos pradėjo kraujuoti dėl to, kad M. buvo užspaudęs mano burną su delnu ir pirštais, kita ranka buvo suėmęs už kaklo ir smaugė. Po to M. burną paleido ir smaugė mane abiem rankom. Kai M. mane smaugė, jo akys buvo išsprogusios ir jis vis man sakė: „dvėsk suka“. Tai buvo smaugimo pradžioje, po to aš jau nelabai pamenu ir nelabai girdėjau ką jis man sakė, nes mano ausys jau buvo užkritusios ir galvojau, kad numirsiu“. Aš galvoju, kad M. mane norėjo nužudyti ir galvoju būtų nužudęs jeigu nebūtų įėjęs K. ir mane išgelbėjęs“ yra neteisingi. Dantenos jai kraujavo, tačiau ji galimai konflikto metu pati kažkur atsitrenkė. Jos dantenos yra labai jautrios, ji turi problemą su dantenom, jai užtenka šiek tiek įsitrenkti į dantenas ar jas stipriau paspausti, jai iš karto dantenos pradeda kraujuoti. Dantenos jai kraujavo ne nuo M. veiksmų, M. jai už burnos suėmęs nebuvo, burnos užspaudęs nebuvo, todėl dantenos tikrai kraujavo ne nuo M. veiksmų. Dar kartą parodo, kad M. jos nesmaugė, burnos užspaudęs nebuvo, M. akys išsprogusios nebuvo, nesakė "Dvėsk suka", jos ausys užkritusios nebuvo ir ji tikrai negalvojo, jog mirs ir negalvojo, kad M. nori ją nužudyti. Ji 2019 m. spalio 1 d. duodama apklausos metu parodymus, būdama įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ją apklausiančiai tyrėjai pamelavo, nes kaip sakė, norėjo, kad M. nepaleistų iš areštinės, norėjo jį pamokyti, kad daugiau negertų ir nekiltų namie konfliktai. K. yra jos patėvis. Jie visi gyvena viename name, ji su M. ir vaiku gyvena vienoje namo pusėje, o K. - kitoje. Konflikto metu su M. jie garsiai šaukė vienas ant kito ir K. tai išgirdęs, įėjo į jų kambarį, girdėjo kaip K. liepė ramintis, tačiau ką toliau darė K., ji nepamena, ar jis atitraukė M. nuo jos, ar tik sakė ramintis, ji nepamena. Pamena, kad kai įėjo K., ji kažkaip išlėkė iš kambario, nubėgo į K. kambarį ir paėmusi K. telefoną paskambino pagalbos numeriu ir pamelavo, jog ją M. užpuolė ir mėgino pasmaugti. Iki atvykstant pareigūnams, ji dar pati apsibraižė savo kaklą, kad būtų įtikinamiau, kad pareigūnai M. išsivežtų ir jo nepaleistų. Ji buvo labai pikta ant M., kad jis pastoviai geria alkoholį, todėl ir norėjo, kad jo nepaleistų po poros dienų, galvodama, kad gal būt taip M. pasimokys ir daugiau alkoholio nevartos. 2019 m. spalio 21 d. apklausos metu duoti parodymai: „Buvau tikrai įmigusi. Pajutau tik kad man ranka ant burnos uždėta ir spaudžia, kad nešaukčiau. (<...>) jis lovoje mane apžergė ir ėmė iš pradžių viena ranka smaugti, nes kitą laikė ant burnos. Po to smaugė abiem rankom. Smaugiama pajutau, kad man ima kūnas tirpti, silpti ir nebeliko jėgų priešintis, man atrodo, jog tuo momentu nebėjo kvėpuoti. Manau S. G. mane tikrai būtų pasmaugęs, nes akivaizdu, jog smaugė taip ne pagąsdinti mane, net sakė „dvėsk“. Mane jau palaipsniui kaip ir apleido jėgos vienu momentu“ yra neteisingi. Iki duodant minėtus parodymus Klaipėdoje ji nutarė prisipažinti tyrėjai, kaip viskas buvo, tai yra, kad ji davė melagingus parodymus ir dabar nori juos pakeisti. Kadangi dvi jos apklausos vyko Kretingos policijos komisariate, tai ji paskambino tyrėjai, kuri ją apklausė ir jai pasakė, kad ji melavo ir nori dabar papasakoti, kaip viskas buvo, t. y. nori pasakyti, kad M. jos nesmaugė. M. tuo metu, kai ji norėjo pakeisti parodymus, buvo uždarytas. Su M. nebendravo, bendravo tik su M. mama, tačiau nei M. nei jo mama jos neprašė pakeisti parodymus. M. mama jai tik pasakė, kad ji turi policijai sakyti tiesą, kaip viskas buvo, todėl ji ir nutarė prisipažinti ir paskambino tyrėjai į Kretingos policijos komisariatą. Tačiau minėta tyrėja supyko ir telefonu pasakė, kad negalima keisti savo parodymų, o taip pat pasakė, kad ji jau nebeturi bylos, kad ji yra perduota į Klaipėdos policijos komisariatą. Lyg tai M. mama jai davė kitos tyrėjos, pas ką buvo jos byla, telefono numerį. Lyg tai tuo metu M. mama bendravo su Klaipėdos policijos tyrėja. Ji paskambino kitai tyrėjai, tačiau ši telefonu ant jos pradėjo šaukti, sakydama, kad ji negali keisti parodymų, kodėl ji skambino į policiją, kad reikėjo neskambinti į policiją. Dar kažką jai pasakė. Ji išsigando tokių tyrėjos žodžių ir kai buvo iškviesta 2019 m. spalio 21 d. pas tyrėją į Klaipėdos policijos komisariatą duoti parodymus ir vėl, būdama įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ją apklausiančiai tyrėjai pamelavo. Tai yra, ji jau galima sakyti jokių parodymų nedavė, tyrėja ją apklausinėjo, uždavinėjo klausimus, o ji tik linkčiojo galvą, taip pritardama tyrėjai, kad M. ją smaugė ir norėjo ją nužudyti. Tyrėja prieš apklausą buvo labai grubi, sakė, kad jai bus blogai jei ji pakeis parodymus, kad ji negintų M. ir nemėgintų jo ištraukti iš kalėjimo, kad kitą kartą M. nupjaus jai galvą, kad jis yra blogas žmogus ir pan., todėl ji išsigando ir pabijojo apklausos metu pasakyti, kad jos prieš tai duoti parodymai buvo melagingi ir dar kartą jai pakartojo, jog M. norėjo ją nužudyti. Iš tikro taip nebuvo, kaip jai dabar buvo perskaityti jos duoti parodymai. M. jos nužudyti neketino, jos jis nesmaugė abiem rankom, burnos užėmęs nebuvo, jos kūnas tikrai netirpo, nesilpo, ji turėjo jėgų priešintis, galėjo kvėpuoti, nesakė jai "dvėsk", jos jėgos nebuvo apleidusios. Visa tai melas. Šie parodymai buvo melagingi. Į klausimą Kokius „kelis žodelius“ pirmoje apklausoje ketino „pridėti“ ir kokias aplinkybes apklausoje nurodė, nors išties jų nebuvo, ką konkrečiai melavo pirmos apklausos metu, kaip, kad 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos Apeliaciniame teisme apklausos metu nurodė: „Pamenu, kad pirmą dieną buvau iškviesta policijos duoti parodymų, tuo metu pagalvojau, kad pridėsiu kelis žodelius, jog M. G. nepaleistų po paros, norėjau, kad jis pasimokytų, pabūtų uždarytas ilgiau, (<...>), tačiau vėliau pamačiau, jog per savo melą įsivėliau labai rimtai“, A. Ž. parodė, kad "Keli žodeliai" kaip ji išsireiškė, tai, kad M. norėjo ją nužudyti, abiem rankomis sugriebęs jai už kaklo, kad viena ranka buvo prispaudęs jos burną, kad M. ją smaugė, sakė "Dvėsk suka". Ji apklausoje duodama parodymus norėjo tyrėją įtikinti, kad M. ją norėjo nužudyti, todėl ir pradėjo meluoti. Tačiau M. to nedarė. Jis už kaklo buvo sugriebęs viena ranka ir šiek tiek paspaudė jos kaklą, tačiau nestipriai, ir stūmė ją nuo savęs, nes ji ant jo puolė, trenkė per veidą, bei jį apibraižė. M. ją ramino, sakė "Raminkis", tačiau ji buvo įsiutusi ant M. ir pradėjo pasakoti tyrėjai taip, lyg M. ketino ją pasmaugti ir nužudyti. "Keli žodeliai" - ji ir turėjo omeny, kad pagražino situaciją apklausoje, jog M. ją ketino pasmaugti. Į klausimą, ar iki M. G. suimant jai už kaklo jie konfliktavo, A. Ž. parodė, jog su M. G. visą tą vakarą konfliktavo, kad jis vartoja alkoholį. O po to jau jai būnant lovoje, o M. sėdint ant lovos, ji puolė ant jo ir jis gindamasis nuo jos, t. y. vis nustumdamas ją nuo savęs, vienu metu sugriebė viena ranka jai už kaklo ir stūmė ją nuo savęs. Į klausimą, kada, kokiomis aplinkybėmis, savo valia ar veikiama aplinkinių ir kam konkrečiai skambino norėdama pasakyti visą tiesą, kiek kartų tuo metu jau buvo apklausta, A. Ž. parodė, kad kai ji skambino tyrėjai, norėdama pasakyti, kad viską melavo, ji buvo apklausta tik Kretingos policijos komisariate, tada ir sužinojo, jog byla perduota į Klaipėdos komisariatą. Vadinasi ji buvo apklausta du kartus, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 1 d. Kretingos komisariate. Kada ji tiksliai skambino, ji nepasakys, tai buvo spalis. Po pokalbio su Klaipėdos komisariato tyrėja nežino, kiek laiko praėjo, kai atvyko į Klaipėdą apklausai, gal savaitė laiko, nepamena. Tačiau prieš apklausiant ją Klaipėdoje, ji jau Klaipėdos komisariato tyrėjai telefonu sakė, kad nori pakeisti savo duotus parodymus. Dėl parodymų pakeitimo ji telefonu kalbėjo su Kretingos ir su Klaipėdos komisariato tyrėjomis. Niekas jos neprašė ir nevertė pakeisti parodymus. Ji pati suprato, kad blogai pasielgė meluodama ir nutarė viską ištaisyti, t. y. papasakoti, kaip viskas buvo. Į klausimus, kada ir kokiai prokurorei, į kokį telefono numerį skambino, kokiu adresu Klaipėdoje ir kokia prokurorė ją terorizavo lifte, ar ikiteisminio tyrimo metu ją apklausė prokurorė, jei taip, kur vyko apklausa, ar ikiteisminio tyrimo metu apklausose dalyvavo prokurorė, jei taip, kur vyko apklausa, A. Ž. parodė, kad ji skambino, norėdama pakeisti parodymus Kretingos ir Klaipėdos komisariato tyrėjoms ir parodymus Klaipėdoje davė tyrėjai. Ji teisme ne taip išsireiškė, tyrėją pavadino prokurore. Ji ne su prokurore bendravo, o su tyrėjomis. Lifte, kaip užsiminta, ją terorizavo tyrėja, o ne prokurorė. Su prokurore ji nebendravo ir apklausose ji nedalyvavo. Klaipėdos tyrėja buvo B., o Kretingos tyrėjos pavardės nepamena. Į klausimą, ar 2019 m. spalio 21 d. apklausos metu įvardintas S. G. yra vienas ir tas pats M. G., A. Ž. parodė, kad S. G. - tai vienas ir tas pats asmuo - M. G.. 2019 m. spalio 21 d. apklausoje yra techninė klaida, vietoj M įrašyta S. Apklausos metu vyko kalba apie M. G.. Į klausimus, ar 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos Apeliaciniame teisme apklausos metu jos duoti parodymai: „Po įvykio man netrūko oro, nes aš galėjau atsistoti ir bėgti (<...>). Aš neneigiu to, kad M. buvo suėmęs mane, aš neigiu tą faktą, kad M. mane smaugė ir bandė nužudyti“ yra teisingi, atitinka buvusio įvykio aplinkybes ir kaip gali paaiškinti, kodėl aptariamo įvykio metu M. G. suėmimas už kaklo jos vertinimu nelaikytinas smaugimu, kaip ji supranta smaugimą, A. Ž. parodė, kad taip, šie parodymai yra teisingi, M. jos nesmaugė ir nemėgino nužudyti, jis buvo suėmęs už kaklo, tačiau ji kvėpuoti galėjo, oro jai netrūko. Kai vyksta smaugimas, ji supranta, kad už kaklo yra sugriebiama abiem rankomis, yra sunku priešintis, pradeda trūkti oro, negali įkvėpti, pradeda tirpti kūnas, negali pajudėti, šauktis pagalbos. Viso to jai nebuvo. Tačiau ji visą tai pasakojo tyrėjai, nes ji taip supranta smaugimą. Be to, apklausos metu Kretingoje ją tyrėja klausinėjo užduodama tokius klausimus, kaip: ar tau trūko oro, ar galėjai kvėpuoti, ar tirpo kūnas, ką tuo metu galvojai. Būtent ji atsakinėjo į tyrėjos klausimus, kuriuos ji uždavė apibūdindama smaugimo požymius. Ji norėjo, kad ja patikėtų, jog M. tikrai ją smaugė, kad jo niekas neišleistų ir jis būtų uždarytas. Todėl ir atsakinėjo į tyrėjos klausimus, kurie nurodė smaugimo požymius. Tačiau kai M. jai viena ranka, o ne dviem, kaip kad ji anksčiau sakė, sugriebė už kaklo ir šiek tiek paspaudė, ji visų tų dabar jos išvardytų požymių nejuto. Ji galėjo kvėpuoti, gintis, šaukti, kūnas netirpo, nes, kaip minėjo, M. jos nesmaugė. Į klausimą, ar 2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teisme duoti parodymai: „Pamelavau, kad miegojau ant šono“. Jis nesakė man „dvėsk“, pridėjau savo. Oro man netrūko (<...>). Buvo stipriai suimta už kaklo, bet ne tiek, kad galvočiau, kad mirsiu“ yra teisingi ir kodėl ją puolė M. G., A. Ž. parodė, kad tie parodymai teisingi. M. suėmimams jai už kaklo gavosi grumtynių metu. Tai nebuvo tyčinis jo suėmimas jai už kaklo. Jie grūmėsi, ji puolė ant M., jis vis stūmė ją nuo savęs ir taip jis sugriebė jai už kaklo ir stūmė nuo savęs. Teisme davė teisingus parodymus. Į klausimą, ar su M. G. gyveno kartu įvykio metu, A. Ž. parodė, kad įvykio metu ji su M. gyveno kartu viename name. Jie tuo metu buvo oficialiai išsiskyrę, tačiau gyveno toliau kaip sugyventiniai ir abu kartu augino jų bendrą vaiką, vedė bendrą ūkį. Ji tuo metu dirbo, M. buvo grįžęs iš užsienio, maistą pirko bendrai, taip pat M. pirko jai ir vaikui drabužius, kartu miegojo. Jie gyveno kaip šeima, nors ir buvo oficialiai išsiskyrę. Į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, kad įvykio metu bendro ūkio su M. G. nevedė ir kartu negyvenote, o duodama parodymus teisme tvirtino, kad santuokos nutraukimas yra fiktyvus, A. Ž. parodė, kad jai policijos pareigūnams, tyrėjom buvo gėda pasisakyti, kad ji vis dar gyvena su M.. Jau ne pirmą kartą buvo kviečiama policija, ji su M. oficialiai išsiskyrė, be to savaitę iki įvykio M. dirbo ir gyveno užsienyje, todėl ji tyrėjoms ir pamelavo, kad su M. kartu negyvena, nes jai buvo gėda, o teisme ji pasakė tiesą. Su M. įvykio metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ji visada gyveno su M., tik laikinai jis buvo išvykęs dirbti į užsienį. Į klausimą, kodėl davė melagingus parodymus, A. Ž. parodė, kad melagingus parodymus davė todėl, kad buvo labai įpykusi ant M., kad jis geria alkoholį, buvo ir pavydo, todėl ji norėjo, kad M. ilgam uždarytų, čia grynai buvo jos kerštas M., todėl, gerai visko neapgalvojusi ir davė melagingus parodymus, nors ir buvo įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Į klausimą, kodėl vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nesakė tiesos, A. Ž. parodė, kad ji vėliau norėjo pasakyti tiesą, tačiau jos niekas neklausė, pasisamdė advokatą, surašė prašymą į prokuratūrą, kad būtų apklausta papildomai, tačiau jos prašymo netenkino. Jai jau niekas nebeleido pasakyti tiesos. Tada ji nutarė visą tiesą pasakyti teisme, nes policijoje jai to padaryti niekas neleido. Be to, ji bijojo, nes atvykus į apklausą pas B. ši pradėjo sakyti, kad nemėgintų keisti parodymų, kad jai taip pat gali iškelti bylą ir ji atsidurs kalėjime, kad M. nėra geras, todėl ir išsigando. B. dar jai priminė, kaip kažkada ji policijoje sakė, kad jai M. sudavė smūgį, o paskui pakeitė parodymus, kad M. jai nesudavė, kad ji jau tada melavo ir kad dabar meluoja, norėdama išteisinti M., sakydama kad nemėgintų to daryti. Tai taip ir gavosi, kad tiesos, kaip viskas buvo, jai ir nepavyko pasakyti kol vyko tyrimas policijoje. (b. l. 187-192). 2019 m. rugsėjo 30 d. A. Ž., apklausiama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos Rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B., parodė, kad ji 2019 m. rugsėjo 29 d. buvo darbe. Namuose su jų dukra M. G. buvo jos buvęs sutuoktinis M. G.. Jis prižiūrėjo jų dukrą. Apie 18 val. ji paskambino M. paklausti, ar jis sudavė vaistų dukrai. Pokalbio metu ji suprato, kad M. yra neblaivus ir jam pasakė, kad ji kvies policiją, nes jis yra neblaivus su jų dukra. Ji grįžo į namus. M. pas ją namuose nebuvo. Apie 21 val. M. atėjo pas ją į namus. Ji iš karto pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad skambina policijai, o M. jai tik pasakė, kad jis atėjo kažką pasiimti ir išeina lauk. M. išėjo. Už kokios valandos ar pusantros M. vėl atėjo pas ją į namus. M. pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji M. pasakė, kad kvies policiją. M. vėl išėjo iš namų. Apie 00 val. M. vėl atėjo pas ją į namus, rankose turėjo 0,7 l butelį brendžio. Ji jam pasakė, ar tu vėl grįžai. M. pasakė, kad jis bus ramus. Ji tuo metu jau gulėjo lovoje. M. pasakė jei tik jis pradės triukšmauti, iš karto kvies policiją. M. su buteliu nuėjo į vonią. Jai gulint lovoje užuodė cigarečių dūmų kvapą. Tada atsikėlė ir nuėjo į vonią ir M. pasakė: "ką tu čia darai, dūmai eina į kambarį". Ant žemės buvo padėtas brendžio butelis, kurį ji paėmė nuo žemės šiek tiek apipylė M. ant drabužių, o likusį brendį išpylė į tualetą. M. ją pastūmė. Tada ji pasakė, kad viskas eina kviesti policiją. M. pasakė, nereikia kviesti jis išeina. Jis persimovė kelnes ir išėjo. Ji pagalvojo, kad jis iš tikro išėjo, atsigulė į lovą ir pradėjo snausti. Ji miegojo ant dešinio šono. M. vėl grįžo, priėjo prie jos iš už nugaros, nežino, kaip paguldė ant nugaros ir viena ranka suėmė už gerklės ir viena ranka suėmė už burnos. M. ją pradėjo smaugti. Jai pradėjo trūkti oro ir ji savo nagais pradėjo M. draskyti veidą ir visur, kur tuo metu galėjo jam pataikyti norėdama apsiginti ir nustumti M. nuo savęs. Jai iš M. ištrūkti nepavyko, tada M. jai savo abiem rankom suėmė už kaklo ir pradėjo dar labiau ją smaugti. Jai pradėjo trūkti oro, ji vis bandė nuo jo atsitraukti ir kažkuriuo momentu juto, kad jis šiek tiek atleido savo rankas nuo jos kaklo ir ji spėjo sušukti savo patėvio vardą. Jai vis traukiantis nuo M. jos kūnas buvo lovoje, o galva buvo ant žemės galva žemyn. Ir tokioje padėtyje M. ją smaugė. Jos patėvis K. staiga įėjo į jos kambarį ir bandė atitraukti nuo jos M.. Tačiau M. vis jos nepaleido ir ją smaugė. Šiaip ne taip pavyko K. M. atitraukti nuo jos ir K. sušuko jai sakydamas bėk lauk. Ji įėjo į patėvio kambarį pasiėmė patėvio telefoną ir išbėgo į lauką skambinti 112. Atvykę policijos pareigūnai išvežė M.. Nori paaiškinti, kad vonioje, kai M. ją pastūmė, ji nesusižalojo ir jokio fizinio skausmo nejuto, bet kai M. ją smaugė ji juto didelį fizinį skausmą. Dar šiek tiek ir M. ją būtų pasmaugęs. Smaugdamas M. vis jai sakė: "dvėsk suka" ir vis kartojo tuos pačius žodžius. Ji labai buvo išsigandusi, patyrė didelį stresą, išgąstį ir pan. Kai ji ir M. kartu gyveno, jis niekada nesmurtavo jos atžvilgiu. M. ir ji yra išsituokę apie metus laiko. Ji ir M. gyvena atskirai. Kai ji ir M. išsiskyrė, jis išvažiavo į užsienį, tačiau abu bendru sutarimu buvo sutarę, kad ji jam leis pasilikti jo daiktus pas ją namuose, nes jis neturėjo, kur daugiau palikti savo daiktų. Taip pat jos namų kieme stovėjo ir M. automobiliai. Kuriuos ji taip pat leido jam palikti. Ji ir M. bendro ūkio neveda ir, kaip minėjo, jau apie metus laiko kartu negyvena. Kada M. grįžo į Lietuvą, ji nežino. Ji ir M. buvo sutarę, kad kai ji dirbs, jis prižiūrės jų dukrą. Minėtą vakarą jų dukra buvo namuose ir ji miegojo kitame kambaryje. Dukra nieko nematė ir negirdėjo. Kur M. gyvena šiuo metu ji nežino. Pareigūnai ją pristatė į Kretingos ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Šiandien ji iš karto po apklausos važiuosi į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Kretingos ligoninėje gydytojas įtarė trachėjos, skydinės kremzlės pažeidimą. Pageidauja, kad M. G. būtų skirta kardomoji priemonė - nesiartinti, nebendrauti ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje. Ji ir jos dukra gyvena jos mamai priklausančiame name. (b. l. 103-104). 2019 .m spalio 1 d. A. Ž., apklausiama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos Rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B., parodė, jog papildomai nori paaiškinti, kad M. G., kai antrą kartą grįžo į namus, jis kelis kartus savo viena ranka trankė į medinį lovos atlošą, tai greičiausiai tuomet jis ją ir susižalojo. Kai M. ją smaugė, jo nei viena ranka nebuvo sugipsuota. Po įvykio ją pareigūnai nufotografavo ir nuotraukose matosi kraujas ant jos lūpų, nori paaiškinti, kad kraujas jai galėjo bėgti iš dantenų. Greičiausiai dantenos pradėjo kraujuoti dėl to, kad M. buvo užspaudęs jos burną su delnu ir pirštais, kita ranka buvo suėmęs už kaklo ir smaugė. Po to M. burną paleido ir smaugė ją abiem rankom. Pats smaugimas, jos nuomone, galėjo trukti iki 2 minučių. Smaugimo metu sąmonės nebuvo praradusi, tačiau jau, kai į kambarį įėjo jos patėvis K. ji jau nebesipriešino ir jos rankos buvo nuleistos, bet kai K. M. nuo jos atitraukė ir jai pasakė bėk lauk, ji sukaupė visas jėgas ir nuropojo į K. kambarį. K. kambaryje atsistojo, pasiėmė jo mobilaus ryšio telefoną ir išbėgo į lauką skambinti policijos pareigūnams. Pamena, kad kai M. ją smaugė vienu momentu ji nagais buvo gerai įsikabinusi į vieną M. akį ir jei gerai pamena gnybė jam, kad jis atleistų savo rankas. Kai M. ją smaugė jo akys buvo išsprogusios ir jis vis jai sakė: "dvėsk suka". Tai buvo smaugimo pradžioje, po to ji jau nelabai pamena ir nelabai girdėjo, ką jis jai sakė, nes jos ausys jau buvo užkritusios ir galvojo, kad numirs. Taip pat nori pasakyti, kad buvo mintis jog paskutinį kartą mato vaiką. Tai buvo baisu. Ji galvoja, kad M. ją norėjo nužudyti ir galvoja būtų nužudęs, jeigu nebūtų įėjęs K. ir ją išgelbėjęs (b. l. 106-107). 2019 m. spalio 21 d. A. Ž., apklausiama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos B. B., parodė, kad tą dieną 2019 m. rugsėjo 29 d., sekmadienį ji turėjo dirbti nuo 10.00 val. iki 21.00 val. Po skyrybų su S. G. (klaidinga vardo raidė, turėjo būti M. G.), jis niekur iš namų (duomenys neskelbtini) gatvėje neišsikraustė, nes tuoj pat išvyko į Daniją dirbti ir visi jo daiktai bei automobiliai buvo likę. Buvo grįžęs kaip tik 4 ar 5 dienos tik kai įvyko tas incidentas su smaugimu. Kai G. grįžo, ji kaip tik su dukra gulėjo ligoninėje. Jai sakėsi, jog pasiieškos sau buto išsinuomuoti, taip sutarė, kad jis jų bendrą dukrą prižiūrės, kai ji dirbs. Kažkurią dieną paminėjo, jog jau rado butą nuomai, ir belieka tik depozitą sumokėti ir ant dienų turėjo išsikraustyti iš namų. 2019 m. rugsėjo 29 d. metu ji rašė jam žinutes klausdama, ką dukra veikia, kaip jaučiasi, nes buvo po ligos. Tuomet jis bendravo normaliai, nieko nesuprato, bet kai paskambino prieš darbo pabaigą, apie 19 val., pasiteirauti, pajuto, kad jis gerokai neblaivus. Jam iš karto pasakė, jog yra girtas, kad susirinktų savo daiktus ir eitų iš tų namų. Yra kategoriškai nusistačiusi, kad girtam nėra ko būti su vaiku. Ji paskambino K. M. ir paprašė prižiūrėti jos dukrą, jis sutiko. Ji grįžo namo apie 20.30 val., kiek anksčiau iš darbo, dukra buvo jau paguldyta miegoti ir miegojo pas jos patėvį M.. M. sakė, jog po jos skambučio dukrą pasiėmė pas save. S. G. namie nebuvo, kai ji grįžo. Apie 22.00 val. G. grįžo, sakė kažką pasiims ir išėjo. Ji atsigulė miegoti ir netrukus jis vėl grįžo, pasiėmė butelį, pasakė, jog sėdės tualete ir gers. Ji tuo metu nieko jam nesakė. Begulėdama ji užuodė, jog jis rūko tualete todėl nuėjo į tualetą ir pastūmė jį, kad eitų lauk, nerūkytų. Paėmusi butelį išpylė jį į tualetą, jis ją tada pastūmė, bet niekur ji nesusižeidė. Jis tada susinervinęs išėjo, o ji nuėjo miegot. Kambarių yra du, ji paprastai miegodavo su dukra, bet tą vakarą dukra buvo likusi miegoti pas patėvį M., nes ten užmigo. S. G. raktų neturėjo nuo namų, bet ji durų ir nerakino. Ji po pastarojo išėjimo užmigo. Buvo tikrai įmigusi. Pajuto tik, kad jai ranka ant burnos uždėta ir spaudžia, kad nešauktų. Kambaryje šviesos nebuvo, bet lauke degė šviesa prie namo ir virtuvėje berods degė šviesa. Nuo burnos jai užspaudimo ji iš karto pabudo, ėmė blaškytis, kad nuo jo išsivaduoti, tada jis lovoje ją apžergė ir ėmė iš pradžių viena ranka smaugti, nes kita laikė ant burnos. Po to smaugė abiem rankom. Ji norėdama išsilaisvinti blaškėsi, griebė jam už rankų, į veidą, muistėsi ir išslinko smaugiama iš lovos, taip kad kūnas liko lovoje, o galva buvo ant grindų beveik. Smaugiama pajuto, kad jai ima kūnas tirpti, silpti ir nebeliko jėgų priešintis, ir jai atrodo, jog tuo momentu nebėjo kvėpuoti. Vienu momentu, kai jau buvo išslinkusi iš lovos pusiau ant grindų, ji bandė šaukti K. (K. M.), bet kaip dabar žino, jis net negirdėjo jos balso. Kaip K. M. atitraukė S. G. nuo jos ji net nematė, bet kai pamatė jo kojas, pati būdama ant grindų, suprato, kad M. kambaryje. Kaip tik tada jai pavyko įkvėpti ir išgirdo M. sakant jai bėk greitai. Ji išropojo iš kambario į M. kambarį ir iš jo telefono iškvietė policijos pagalbą. Dėl smaugimo ji lankėsi pas medikus, didelių pasekmių nekilo, buvo didelės mėlynės ant kaklo, be to, akių kraujagyslės susproginėjo. Į akis lašinosi vaistus. Kito gydymo neprireikė. Patėvis patyrė didelį stresą, išsigando to vaizdo, kas įvyko. Tai buvo akivaizdu iš jo būsenos, susijaudinimo. Gydytojo pagalbos patėviui nereikėjo. Mano S. G. ją tikrai būtų pasmaugęs, nes akivaizdu, jog smaugė taip ne pagąsdinti ją, net sakė "dvėsk". Ją jau palaipsniui kaip ir apleido jėgos vienu momentu. Su S. G. ji nesiruošia taikytis ir nesiruošia gyventi. Ji gali parodyti namuose, kaip viskas įvyko. (b. l. 109-110).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

2019 m. rugsėjo 30 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagrindžia, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41823-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl galimai M. G. smurtinių veiksmų prieš buvusią sutuoktinę A. Ž.. (b. l. 144-145).

2019 m. rugsėjo 30 d. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas pagrindžia, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. 10.17 val., prieš apklausą, A. Ž. pasirašytinai išaiškintos teisės, pareigos bei atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. (b. l. 124).

2019 m. rugsėjo 30 d. apklausos metu duotų parodymų teisingumą A. Ž. patvirtino parašu liudytojo apklausos protokolo specialiame priede. (b. l. 136).

2019 m. spalio 1 d. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas pagrindžia, kad 2019 m. spalio 1 d. 8.25 val., prieš apklausą, A. Ž. pasirašytinai išaiškintos teisės, pareigos bei atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. (b. l. 126).

2019 m. spalio 1 d. apklausos metu duotų parodymų teisingumą A. Ž. patvirtino parašu liudytojo papildomos apklausos protokolo specialiame priede. (b .l. 137).

2019 m. spalio 21 d. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas pagrindžia, kad 2019 m. spalio 21 d. 08.38 val., prieš apklausą, A. Ž. pasirašytinai išaiškintos teisės, pareigos bei atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. (b. l. 128).

2019 m. spalio 21 d. apklausos metu duotų parodymų teisingumą A. Ž. patvirtino parašu liudytojo papildomos apklausos protokolo specialiame priede. (b. l. 132).

2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokole fiksuoti nukentėjusiosios A. Ž. parodymai, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje M. G. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. A. Ž., įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo sekmadienis, ji dirbo, jų vaikas tuo metu dar sirgo, kosėjo. Kadangi ji dirbo, liepė M. suruošti vaiką į darželį. 18 val. paskambino jam pasakyti, kad nepamirštų vaikui paduoti vaistų. Kadangi paskambinus suprato, kad M. yra girtas, tai paskambino patėviui K. M. ir pasakė, kad paimtų vaiką ir prižiūrėtų, kol ji grįš. Jai sukilo nervai, kad M. G. nesirūpino vaiku ir pradėjo žinutėm jį puldinėti, ginti iš namų, pasakė, kad grįžus jo nerastų. Grįžo anksčiau, 20 val., nors turėjo dirbti iki 21 val. M. G. nebuvo namuose, dukra buvo paguldyta pas K. M. ir kadangi kitą dieną reikėjo į darželį, tai galvojo tegu ten ir miega. Po 21 val. grįžo M. G. visas girtas. Pradėjo bartis, grasino jam, kad kvies policiją. Norėjo pagrasinti, galvojo, kad jis išeis kažkur pas draugus, pagers ir grįš. Konfliktas buvo tik žodinis, jis išėjo, vėl ji atsigulė, televizorių žiūrėjau. Ir vėl grįžo M. G., nežino, už kiek laiko, gal už 40 min. jis grįžo su brendžio buteliu. Pasakė, kad jis bus ramus, o ji iškart pradėjo rėkti, kad dingtų iš namų, kad jam policiją iškvies. Jis gražiai kalbėjo, kad bus ramiai, kad turi brendžio butelį ir nieko nesakys, nieko nepriekaištaus. Ji nieko jam nesakė ir jis išėjo į vonią. Ji atsigulė, jis ten buvo ir gulėdama užuodė rūkalų kvapą. Atsistojo, pasiėmė jo butelį, supylė viską į tualetą ir paėmė iš jo burnos cigaretę, ji paėmė už „maikės“, pradėjo tampyti, draskyti, sakė, kad ką jis daro, kad eina dūmai į kambarį. Pradėjo stumdyti jį vonioje, o jis ją atgal atstūmė, bet ji išėjo paimti savo telefono ir imituoti, kad kviečia policiją. Pagąsdino, kad kviečia policiją ir jis išėjo. Jis išėjo ir negrįžo apie valandą, galvojo, kad išsigando ir negrįš. Ji jau buvo primigus, bet virtuvėj dar degė šviesa ir ji išgirdo, kad jis ateina. Jai sukilo nervai, kad jis vėl grįžta, kad vėl konfliktuos. Norėjo jau stotis iš lovos, pulti ant jo ir jis paėmė jai už gerklės, pervertė ją ant lovos ir suspaudė kaklą. Yra smulki ir jai tuo metu atrodė, kad stipriai paėmė už to kaklo. Nežino, kiek laiko jis laikė, jai atrodė, kad daug laiko ir tada įėjo patėvis. Jis įėjo ir iškart M. G. patraukė. Ji iškart pasiėmė telefoną, išbėgo iš kambario. Kaip gulėjo ant lovos, taip išsirito iš jos ir bandydama atsistoti jau bėgo į patėvio kambarį prie telefono ir bėgo kviesti policijos. Buvo labai įtūžusi, susinervinusi, kad jis vėl grįžo prisigėręs ir savo parodymuose pasakė kažkiek netiesos, melavo. Norėjo M. įkasti labai, norėjo jį pamokyti, kad galvotų, ką jis daro su tuo alkoholiu. Norėjo, kad jį uždarytų į kalėjimą, kad jo nebebūtų išvis, kad jis būtų kuo toliau. Tokios mintis jos galvoje buvo. Pirmus parodymus duodama Kretingoje davė be gailesčio, pridėdama ir nesigailėjo, ką daro, buvo labai įpykusi ir norėjo „suėsti“ žmogų. Po to, kai jau M. buvo uždarytas, išvežtas, ji pasigailėjo, ką pasakė, duodama parodymus to dar negalvojo, bet matydama, kur viskas sukasi pradėjo gailėtis. Paskambino Kretingoj tyrėjai, pasakė, kad norėtų viską pakeisti. Jai buvo pasakyta, kad negalima, kad buvo išaiškinta, kas jai gresia, pasakė, kad gal nori vaiko nematyti. Pasakė, kad byla perkelta į Klaipėdą, kad skambintų į Klaipėdos prokuratūrą. Ji taip ir padarė, paskambino uošvienei, pasakė, kad duotų tyrėjos numerį, kad ji skambins ir kad nori pasakyti tiesą, kad perdėjo, pasakė įpykus tą, ko nenorėjo pasakyti. Paskambino į Klaipėdos prokuratūrą, nepamena tos tyrėjos pavardės, bet buvo kalbėta labai šiurkščiai, baisiai, labai dideliu tonu, su klausimu, ko ji nori, kad jau davė parodymus, pasakė savo. Pasakė, kad ją nužudys, kad kam kvietėsi policiją. Nebežinojo, ką daryti, bet pasakė, kad bus pas ją apklausa. Galvojo gerai, atvažiavo į Klaipėdą į apklausą, ji įlipdama į liftą pasakė, kad jokiais būdais negali parodymų keisti, nes pasakė, kad ir kalėjimas jai gresia. Pylėsi grasinimai, labai išsigando ir nežinojo, ką daryti, pati nesuprato, kur įklimpo. Klaipėdoje jai buvo keli klausimai užduodami: ar kai patėvis įėjo ją laikė. Ji jau nežinojo ką sakyti ir laikėsi savo pirminių parodymų, nes išsigando viso to, ką privirė, ką pasakė neteisingai. Pasakė, kad geriau nekeistų parodymų ir nieko nedarytų. Ji pirmuose parodymuose sakė, kad ją puolė, bandė nužudyti, bet atvažiavus į Klaipėdą, ji norėjo tyrėjai pasakyti, paaiškinti, kad nenorėjo jis nužudyti. Taip, paėmė už gerklės, prispaudė stipriau, bet nužudyti tikslo neturėjo ir žino, kad jis to nepadarytų. Pasakė visą tiesą, kurią norėjo pasakyti. Buvo apklausta kitą dieną po įvykio, tada dar kartą buvo Kretingoje apklausta ir dar vieną kartą Klaipėdoje. Su manekenais buvo atliktas tyrimas, bet jeigu būtų žinojusi, kad galima atsisakyti tokio dalyko, tai būtų atsisakiusi, bet kai jai sako sėdam į mašiną ir važiuojam, tai nežinojo, kur dingti, galvojo, kad reikia kažką rodyti. Iš dalies ji viską sakė kaip buvo, tik perdėjo tą dalyką, kad jis ją bandė nužudyti. Taip, paėmė už gerklės ir suspaudė stipriai. Jis ėmė viena ranka, nes visą laiką buvo toks šurmulys tarp jų. Ji ant jo puolė, jam į veidą trenkė. Toks šurmulys buvo, ėmė ranka už kaklo. Kai jis ją laikė, tai laikė viena ranka. Pamelavo, kad miegojo ant šono, nes jos klausė, kaip ji persivertė ir nežinojo, ką jai pasakyti, kaip persivertė. Iš tiesų buvo taip, kad ji gulėjo, snaudė ir išgirdo, kai jis įėjo ir iškart ji šokdama iš lovos ant jo pradėjo pulti, pasakė, kad dingtų, nešdintųsi lauk ir prasidėjo viskas. Netiesa, kad suėmė už burnos. Jis nesakė jai „dvėsk“, pridėjo savo. Visiško to fakto, kad bandė pasmaugti nebuvo. Jis užėmė už tos gerklės gana stipriai, bent jau taip atrodė. Oro netrūko, nes jeigu būtų trukę, tai ji nei K. vardo nebūtų ištarus. O tikrai tiek netrūko. Buvo stipriai suimta už kaklo, bet ne tiek, kad galvotų, kad mirs. Buvo pridėjusi žodžių ir labai gailisi dėlto. Tuo metu taip tyčia papasakojo, kad jį uždarytų. Tuo metu to norėjo. Pirminiuose parodymuose labai siekė to, kad jį uždarytų. Buvo labai supykusi, norėjo jam padaryti kažką. Patėvis sakė, kad jis kėlėsi į tualetą ir išgirdo tą šurmulį. Jis ir prieš tai buvo atėjęs jų apraminti. Paskutiniu metu sakė, kad ji šaukė jo vardą. Šaukė, nes jis ant jos užsilipęs ir už gerklės suėmęs. Jie susistumdė, jis ją, kai matė ant lovos, tai užsilipo ant jos, ar šonu kažkaip. Jie malėsi per visą lovą, nes ji jam ir trenkė, ir veidą braižė. Čia klausė, kur jis ranką susilaužė, tai ranką jis susilaužė dėdamas į lovą. Tai jis galėjo trenkti jai, jeigu jis tikrai būtų norėjęs jai kažką padaryti, o ne leisti, kad ji jį muštų. Jis galėjo jai trenkti, „išjungti“ ją, jeigu būtų norėjęs ją nužudyti. Vyko barnis, konfliktas. Draskė jam veidą. Pas ją gal ilgi nagai, tai ir trenkdama galėjo jam įbrėžti. Jis bandydamas ją apraminti, suėmė ją už gerklės ir taip gavosi. Tą vieną ranką jis jai bandė spausti, po to vėl už gerklės ėmė. Sakė, kad ji ramintųsi, purtė ją, o ji toliau draskėsi. Nesmaugė abiem rankomis. Ji laikėsi savo pirminių parodymų, nes jeigu jai grasina, kad negali keisti. Tyrėja jos klausė: „ar tu būtum mirus?“. Iš kur gali žinoti, ar būtų mirusi. Klausė, ką ji galvojo tomis minutėmis, sekundėmis. Ji tiesiog atsakinėjo, nes ką ji pasakys, jeigu negali keisti parodymų. Kai buvo du kartus Kretingoje apklausta, praėjo kelios dienos ir paskambino tyrėjai, pasakė, kad nori pasakyti kaip buvo. Tada dar nebuvo apklausta Klaipėdoje. Tokios apklausos, kaip Kretingoje, kad buvo, kad ji galėjo viską pasakoti, tai Klaipėdoje nebuvo. Jai uždavė kelis klausimus, ar ją bandė nužudyti. Pasakė, kad nebandytų keisti parodymų, nes baigsis blogai. Daugiau sakė, kad jeigu atleis, tai ją nužudys. Kretingoje ji pasakojo pati ir ką pridėjo, sugalvojo, pasakė tai viską ir užrašė, o Klaipėdoje taip nebuvo. Jai parodė, kas gresia už melagingus parodymus, ir ji augina mažametį vaiką, niekada su policija jokių problemų neturėjus ir laikėsi savo pirminių parodymų su viskuo sutikdama. Kai atvažiavo į Klaipėdą, baisiai sirgo ir kai tuos manekenus reikėjo važiuoti daryt, tai ir mamai sakė, kad geriau būtų nevažiavusi. Ji nemanė, kad prieis iki teismo posėdžio. Anksčiau yra jam kvietusi policiją dėl tų girtavimų ir nemanė, kad prieis iki tokių dalykų, iki posėdžio. Negalvojo, kad taip bus. Ji tiesiog manė, kad negalėjo pasakyti tiesos, kai norėjo, kai bandė negalėjo pasakyti visko, nes išsigando. Ta tyrėja pradėjo sakyti, kas gresia, kad negali keisti. Išsigando. Bet toliau nebegali eiti su savo melu. Ji ten melavo, bet dabar nori pasakyti teisybę. Bijo, kad ko nors daugiau nepridaryti ir jam žalos ir nori pasakyti tiesą. Kaip bus, taip bus, bet nori, kad būtų tiesa. Daug ką pridėjo. Neteisingi parodymai. Ji ir nesakė, kad nebuvo suėmęs, jis buvo gana stipriai suėmęs. Bet ji išvis tokia yra, kad šiek tiek įsitrenkia ir iškart mėlynė lieka. Tas kraujosruvas kai pamatė, tai išsigando. Ir kai ją apžiūrinėjo pasakė, kad tokia yra, kad kai įsitrenkia kur nors iškart atsiranda mėlynės. Jai net keista, kad susproginėjo tos kraujagyslės. Tai ir sako, kad gana stipriai suspaudė, bet ji ir kvėpuoti galėjo. Ir K. vardą ištarti galėjo. Ta pati tyrėja Klaipėdoje juokėsi, kad pasmaugti tai čia sekundžių reikalas, paima ir viskas. Tai maždaug kaip ją čia paėmė ir tiek ilgai smaugė. Tai jis suėmė ją, kad ji ramintųsi, o ji trankėsi ir viskas. O po to galvojo, kad reikia sakyt, kad ir jėgos apsilpo, nes jeigu meluoja tai meluoja. O jeigu būtų norėjęs pasmaugt tai būtų užspaudęs ir viskas. Neilgai viskas truko, jie stumdėsi lovoje, ji jam į veidą trenkė, jis ją paguldė. Bet ne dvi minutes, kaip ji sakė, nes neįsivaizdavo, kiek reikia sakyti. K. labai greitai įėjo, gal jis išgirdo, kad prieš tai pykosi ir kaip jis įėjo ir viskas. Ji nenorėjo policijai sakyti, kad čia ji draskosi, konfliktuoja. Jis sakė, kad ji ramintųsi, purtė ją, o ji tuos „raminkis“ pervertė „dvėsk suka“. Tos mėlynės tai jai tiek tereikia. Dėl kraujagyslių negali pasakyti, bet ji tokia yra, kad įsitrenkia kur nors ir iškart mėlyna pas ją. Kai kvietė policiją ji galvojo, kad pridėti kažko, kad nebūtų taip, kad jį uždarys ir po dviejų parų paleis. Nenorėjo to. Jai pas tyrėją Klaipėdoje buvo užduoti gal du klausimai. Jau nepamena, ko jos klausė. Apie patėvį klausė, ar kai jis įėjo ją, jau smaugė, ar atitraukė jis. Ji pasakė, kad jis buvo atšokęs nuo jos. Klaipėdoje apklausoje pasakė, kad negalima parodymų keisti, nes buvo pasakiusi, kad norėtų pasakyti, išlaisvinti M.. Kai jis atvažiavo jos paklausė ir ji pasirašė, kad sutinka su savo parodymais. Negali pasakyti, kiek truko apklausa. Prieš pasirašydama protokolą nieko ji neskaitė. Aš išsigando tyrėjos, nes sakė, kad ji kalėjimo gali gauti, kad ką pasakė tą pasakė. O Klaipėdoje tai išvis tyrėjos išsigando, nes jau kylant į viršų ši sakė, kad ką čia galvoji, kad ją uždarys ir panašiai. Sakė, kad kalėjimo gaus. Ji tikrai išsigando. Kai susirado advokatę galvojo, kad reikia kažką daryti, rašė prašymus, kad dar kartą ją apklaustų, bet visi prašymai buvo atmesti. Norėjo, kad neprieitų viskas iki to teismo. Kai įėjo patėvis M. G. buvo jau ją paleidęs. Ji patėviui pasakė, kad būtų ją nužudęs. Patėvis iš streso nežinojo, ką daryti, o po to pasakė, kad pati puolė. Susitaikė su M. G., pretenzijų neturi. Jis jos atsiprašė, įvykdė visas sąlygas – eina pas psichologą, užsikodavo nuo gėrimo ir labai tikisi, kad eis ta linkme ir nevartos alkoholio. Jie gyvena kartu, planuoja ir toliau kartu gyventi. (b. l. 14-22).

2020 m. vasario 4 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokole fiksuoti po pertraukos nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje M. G. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nukentėjusiosios A. Ž. parodymai, kuri teigė, kad kaip mato pirmame vaizdo įraše, kai atvažiavo policija, ji pradėjo teigti, kad ją bandė nužudyti, bet M. iškart pradėjo sakyti, kad ji meluoja. Iš tiesų taip ir buvo, jis ėmė už gerklės, bet nebandė jos nužudyti. Kaip ir matosi, jis iškart pasakė, kad ji melagė. Jos tikslas buvo, kad jį išvežtų, kad nebūtų taip, kad palaikys dvi paras ir vėl grįš jis. Ji po įvykio labiausiai buvo įpykusi. Kaip mato vaizdo įraše, tai emocijos jai liejosi laisvai, tai nebuvo to, kad oro trūktų, kad alptų. Kai kvietė pareigūnus, jos klausė, ar nori greitosios, sakė, kad visko reikia jai, kad jos žodžiai būtų labiau patvirtinti. Taip, paprašė, kad atvyktų greitoji, kad viskas atrodytų labiau tikėtina. (b. l. 27-40).

2020 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu (b. l. 41-67) baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-606/2020 nukentėjusiosios A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai vertinti kritiškai ir atmesti kaip akivaizdus siekimas padėti kaltinamajam M. G. išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės (b. l. 51) ir M. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

2020 m. birželio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokole (b.l. 69-82) fiksuoti nukentėjusiosios A. Ž. parodymai, duoti apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą A. Ž. parodė, kad su M. G. ištuoka buvo fiktyvi. Namas, kuriame jie gyvena ir jos mamos (b. l. 74). Pamena, kad pirmą dieną buvo iškviesta policijos duoti parodymų, tuo metu pagalvojo, kad pridės kelis žodelius, jog M. G. nepaleistų po paros, norėjo, kad jis pasimokytų, pabūtų uždarytas ilgiau, tikrai negalvojo, kad iki tiek prieis, tačiau vėliau pamatė, jog per savo melą įsivėlė labai rimtai. M. G. jai nesakė ,,dvėsk suka“, o visą laiką sakė ,,tu raminkis“. Kai jie konfliktavo, jam nudraskė veidą, tuomet jis jai griebė abi rankas, pasakė apsiraminti, paėmė ją ir metė į lovą, toliau vyko grumtynės lovoje, tačiau jis jai nesakė ,,dvėsk“, sakė ,,tu raminkis“. Dėl burnos, tai logiškai pagalvojus, ji nebūtų išsikvietusi savo patėvio, tačiau ji visu garsumu pašaukė savo patėvį, pagalvojo, kad reikia kviesti policiją. Šis smaugimas tik buvo suėmimas rankomis, o ne smaugimas. Po to ji dar išbėgo į kitą kambarį paimti telefono ir bėgo kviesti policiją. Kretingoje davė parodymus būdama pikta, susikaupusi, dar pridėjo prie savo parodymų žodžius, o šie antri jos parodymai buvo duoti Klaipėdoje. Praėjus gal savaitei, gal pusantros, iki dviejų savaičių, kai M. buvo uždarytas, skambino į Kretingos policiją, kur yra davusi pirminius parodymus, nes jai skaudėjo širdį dėl to ką pasakė, primelavo, pridėjo savo žodžius, pasakė, kad nori pasakyti visą tiesą, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau jai tardytoja pasakė, jog ji neturi šios bylos, byla yra perduota į Klaipėdą, reikia ten skambinti, jai davė telefono numerį ir ji pasiskambino į Klaipėdą prokurorei, tačiau ji per telefoną pradėjo šaukti, rėkti ant jos, sakyti, kad ,,tu pati gausi vienerius metus kalėjimo, nepamatysi savo vaiko, tu meluoji, laikykis pirminių savo parodymų“. Ji puolė į isteriją, verkė, nežinojo, ką daryti. Kai atvažiavo į Klaipėdą duoti šių parodymų, prokurorė ją terorizavo jau lifte, pradėjo šaukti, todėl Klaipėdoje davė tokius pačius parodymus, nes galvojo, kad jeigu tikrai gaus tuos metus, nepamatys vaiko. Prokurorė ją prigąsdino, todėl pagalvojo, kad sakys taip, kaip sakė anksčiau. Po to aš ėjo ieškoti advokato, rašė skundus, nes nežinojo, ką reikia daryti. Žinoma, kad grumtynės įvyko. Jis jos nužudyti nenorėjo, pasakė, kaip pasakė. Nuo vieno jos pasakyto žodžio gavosi visos šios pasekmės, kurias jaučia iki šiol, jeigu nebūtų pasakiusi šių žodžių, tai tikriausiai viskas būtų buvę gerai, tačiau jos isterijos visą tai padarė. Ji apygardos teisme davė parodymus, kaip viskas buvo iš tikrųjų, todėl šiuos parodymus palaiko. Jos parodymai duoti šiandieną ir Klaipėdos apygardos teisme yra teisingi. (b. l. 75-76). Po įvykio jai netrūko oro, nes ji galėjo atsistoti ir bėgti, paėmė telefoną, skambino policijai ir dar bėgo. Jos santykiai su vyru yra geri, jie nori gyventi kartu gražiai, t. y. ji, dukra ir M.. Ji labai gailisi, kad apšmeižė M. G., jog pasakė šiuos žodžius, galėjo pasakyti tiesą ir būtų viskas buvę kitaip. Jai atrodė, kad taip bus geriau, nes nenorėjo, kad jį paleistų po paros, tačiau praėjo savaitė laiko ir jis vėl pradėjo vartoti alkoholį. (b. l. 77).

2020 m. liepos 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu (b .l. 83-102) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-262-307/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nuosprendis pakeistas, nuteistojo M. G. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 140 straipsnio 2 dalį nustačius, kad: M. G. 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00 val. 27 min., namuose, esančiuose adresu - (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu gyveno su nukentėjusiąja - buvusia sutuoktine A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lovoje gulinčiai ir miegančiai nukentėjusiajai A. Ž. ranka užspaudęs burną, kad pastaroji negalėtų šauktis pagalbos, atsisėdęs ant nukentėjusiosios ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai aktyviai priešintis, sugriebė nukentėjusiajai A. Ž. už kaklo iš pradžių viena ranka, po to abiem rankomis ir spausdamas nukentėjusiajai kaklą, tokiu būdu nukentėjusiąją A. Ž. smaugė, to pasėkoje nukentėjusiajai A. Ž. padarydamas kaklo suspaudimą su smulkiomis poodinėmis kraujosruvomis, smulkiais odos nubrozdinimais kaklo šonuose, priekyje, smulkias kraujosruvas (petechijas) veide, akių junginėse, nedidelį ryklės gleivinės paraudimą, tai nukentėjusiajai A. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais smurtiniais veiksmais M. G. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį A. Ž.. Tokia nuteistojo M. G. veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. Ž. 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo 10.17 val. iki 11.12 val., 2019 m. spalio 1 d. laikotarpiu nuo 8.26 val. iki 9.04 val., Kretingos rajono policijos komisariate, esančiame Vytauto g. 19, Kretingoje, 2019 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 8.40 val. iki 9.36 val. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate apklausta kaip liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad jos buvęs sutuoktinis M. G., su kuriuo kartu negyvena, pasikėsino ją miegančią nužudyti, o savo ketinimą nužudyti išreiškė žodžiu „dvėsk“: jai miegant ant dešinio šono M. G. priėjęs jai iš už nugaros ir paguldęs ant nugaros viena ranka suėmė už gerklės bei viena ranka suėmė už burnos ir vis sakydamas „dvėsk“ ją smaugė, dėl ko jai pradėjo trūkti oro; kad M. G. smaugimo pradžioje jai vis sakė „dvėsk“, jos ausys jau buvo užkritusios ir galvojo, kad numirs; kad buvo įmigusi, kai pajuto, jog ant burnos uždėjo ranką ir spaudė, kad nešauktų, o jai ėmus blaškytis M. G. ėmė ją smaugti, sakė „dvėsk“, jai tirpo kūnas, silpo, nebeliko jėgų priešintis. Kaltinamosios A. Ž. kaltė įrodyta jos pačios parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamosios A. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes ji nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad duoda melagingus parodymus, suprato šių savo veiksmų pasekmes ir norėjo taip veikti.

Kaltinamosios A. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei veiką padarė dėl beviltiškos padėties, t. y. pati nukentėjusi nuo smurtinių buvusio sutuoktinio veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji A. Ž. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę – dirba (b. l. 171), yra išsituokusi ir augina vieną mažametį vaiką (b. l. 168), turi pagrindinį išsilavinimą, anksčiau neteista (b. l. 174-175), administracine tvarka bausta vieną kartą (b. l. 172-173), jos atsakomybę lengvina dvi aplinkybės, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai A. Ž. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. A. Ž. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. (b. l. 198-200). Siekiant padėti kaltinamajai A. Ž. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jai skirtinas įpareigojimas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kadangi baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (b. l. 195-196).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą A. Ž. paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti kaltinamajai A. Ž., kad jai paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. Ž., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąją kalta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Rasa Stonkuvienė