Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-698-154/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-13Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
2A-698-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00247-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-698-154/2013

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00247-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija 121.21.;128.2.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 4 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant pareiškėjui J. M., jo atstovui advokatui J. N.,

suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1078-841/2013, iškeltoje pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Šiaulių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, J. M., dirbo pagal darbo sutartis:

Akmenės rajono „K.“ kolūkyje 1978 m. gruodžio mėn., 1979 m. gruodžio mėn., 1980 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, 1982 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiais, 1983 m. vasario, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, 1984 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 1985 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, 1986 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėnesiais, 1987 m. gegužės, birželio, liepos ir spalio mėnesiais;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1987 metais balandžio mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1973 m. birželio, rugsėjo mėnesį ir 1974 m. rugsėjo mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1990 spalio mėnesio iki 1991 m. sausio 1 d.;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1986 m. birželio, liepos ir spalio mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1973 m. kovo ir balandžio mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1973 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesį bei 1974 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1974 m. sausio ir vasario mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1973 m. liepos 15 d. iki 1983 m. vasario 21d.;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1975 m. vasario ir liepos mėnesį ir 1976 m. balandžio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1975 m. sausio, vasario mėnesį ir 1976 m. balandžio ir gegužės mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1976 m. birželio mėnesį, 1977 m. sausio, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesį; 1978 m. rugpjūčio mėnesį, 1979 m. sausio, vasario, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesį ir 1980 m. vasario ir liepos mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1987 m. liepos iki 1988 m. spalio mėnesio;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1984 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį, 1985 m. balandžio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1974 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1988 m. gegužės mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje 1974 m. gruodžio mėnesį, 1975 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesį;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1981 m. birželio mėn. iki 1982 m. lapkričio mėn.;

(duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1977 m. kovo mėn. iki gruodžio 30 d.;

J. M. įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. lapkričio mėn. iki 1994 m. vasario 21d.

Nurodė, kad visur dirbo pagal darbo sutartis, nes tuomet kitoks darbas, t.y. ne pagal darbo sutartis, pareiškėjo teigimu, nebuvo leidžiamas. Nurodė, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu VSDF Šiaulių skyriuje perskaičiuoti pareiškėjui J. M. paskirtą pensiją. Pareiškėjas rėmėsi tuo, kad jo broliui V. M., sūnėnui V. M., su kuriais kartu dirbo kai kuriuose kolūkiuose, darbas minėtuose kolūkiuose įskaičiuotas į darbo stažą pensijai gauti kaip darbas, dirbtas pagal darbo sutartis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VSDFV Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui pensija buvo apskaičiuota teisingai, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, pareiškėjas VSDF Šiaulių skyriaus sprendimą apskundė VSDFV fondo valdybai, kuri paliko galioti VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą ir tik vieną pareiškėjo prašomą laikotarpį papildomai įskaitė į pareiškėjo darbo stažą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M. dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1973 metų kovo ir balandžio mėnesiais; (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1978 m. gruodžio mėnesį, 1979 metų gruodžio mėnesį, 1980 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, 1982 metų vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiais, 1983 metų vasario, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, 1984 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 1985 metų rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, 1986 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėnesiais, 1987 metų gegužės, birželio, liepos ir spalio mėnesiais; (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1987 metais balandžio mėn.; (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1973 m. birželio, rugsėjo mėnesį ir 1974 m. rugsėjo mėnesį; (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1990 spalio mėnesio iki 1991 m. sausio 1 d.; (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1974 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesį; (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1988 m. gegužės mėnesį; (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1974 m. gruodžio mėnesį, 1975 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesį; (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1977 m. kovo mėnesio iki gruodžio 30 d.; J. M. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1993 m. lapkričio mėn. iki 1994 m. vasario 21d.

Kitoje dalyje, t.y. dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M. dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1986 m. birželio, liepos ir spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1973 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesį ir 1974 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1974 m. sausio ir vasario mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1973 m. liepos 15 d. iki 1983 m. vasario 21d., (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1975 m. vasario ir liepos mėnesį ir 1976 m. balandžio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1975 m. sausio, vasario mėnesį ir 1976 m. balandžio ir gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1976 m. birželio mėnesį, 1977 m. sausio, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesį; 1978 m. rugpjūčio mėnesį, 1979 m. sausio, vasario, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesį ir 1980 m. vasario ir liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1987 m. liepos iki 1988 m. spalio mėnesio, (duomenys neskelbtini) 1984 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį, 1985 m. balandžio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1981 m. birželio mėnesio iki 1982 m. lapkričio mėnesio dirbo pagal darbo sutartis, atmetė kaip neįrodytą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas jo prašomais įskaityti į darbo stažą laikotarpiais dirbo ne pagal darbo sutartis, o pagal civilines, rangos sutartis, todėl apie šiuos laikotarpius nėra įrašų pareiškėjo darbo knygelėje ir jie pagal galiojančias įstatymo nuostatas negali būti įskaityti į darbo stažą valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti. Pažymėjo, kad paties fakto, jog pareiškėjas nurodytais laikotarpiais dirbo, suinteresuotas asmuo neginčijo.

Konstatavo, kad įstatymas suteikia teismui teisę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Tuo tikslu yra leidžiama remtis liudytojų parodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjo į bylą pakviesti liudytojai iš esmės tik patvirtino faktą, kad J. M. dirbo ne pagal darbo sutartis, nes darbo sutartims sudaryti būtinai buvo reikalinga turėti darbo knygelę, kurioje buvo daromi įrašai apie priėmimą ir atleidimą iš darbo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas J. M. neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1986 m. birželio, liepos ir spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1973 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesį ir 1974 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1974 m. sausio ir vasario mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1973 m. liepos 15 d. iki 1983 m. vasario 21d., (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1975 m. vasario ir liepos mėnesį ir 1976 m. balandžio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1975 m. sausio, vasario mėnesį ir 1976 m. balandžio ir gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1976 m. birželio mėnesį, 1977 m. sausio, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesį; 1978 m. rugpjūčio mėnesį, 1979 m. sausio, vasario, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesį ir 1980 m. vasario ir liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1987 m. liepos iki 1988 m. spalio mėnesio, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1984 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį, 1985 m. balandžio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1981 m. birželio mėnesio iki 1982 m. lapkričio mėnesio dirbo pagal darbo sutartis, todėl reikalavimą nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą atmetė.

Pažymėjo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pakako reikiamų dokumentų tam, kad nustatyti, kad pareiškėjas J. M. jo pareiškime nurodytais laikotarpiais (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje nebuvo įdarbintas pagal darbo sutartis, galėjo dirbti tik pagal civilines sutartis. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas šioje dalyje pagal pareiškėjo skundą buvo peržiūrėtas Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybos ir paliktas galioti. Teismas konstatavo, kad šių pareiškėjo nurodytų laikotarpių darbo pobūdį patvirtinantys dokumentai yra, juridinę reikšmę turintis faktas nenustatytinas, todėl byla toje dalyje nutrauktina.

Spręsdamas dėl pareiškėjo darbo individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 1993 m. lapkričio mėn. iki 1994 m. vasario 21 d. įskaitymo į darbo stažą, teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo turi visus reikiamus duomenis ir dokumentus, 2011-12-08 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PK1-19790 į pareiškėjo stažą įskaitytas laikotarpis nuo 1991-11-01 iki 1993-12-31. Nurodė, kad draudžiamosios pajamos po 1994-01-01 gali būti įrodomos Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo gavėjų registre esančiais duomenimis. Konstatavo, kad duomenų, jog laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 1994-02-21 pareiškėjas mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nėra, todėl nėra ir teisinio pagrindo įskaityti šį laikotarpį į stažą. Kadangi šį pareiškėjo darbo laikotarpį patvirtinantys dokumentai yra, todėl teismas konstatavo, jog juridinę reikšmę turintis faktas nenustatytinas, byla toje dalyje nutrauktina.

Teismas nurodė, kad CPK 444 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kadangi pareiškėjo darbo laikotarpis (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1973 m. kovo ir balandžio mėnesį pareiškėjui yra įskaitytas į darbo stažą, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui neatsirastų jokių teisinių pasekmių, todėl teismas bylą dalyje dėl šio reikalavimo nutraukė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjo J. M. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, teik liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas jo prašomais įskaityti į darbo stažą laikotarpiais dirbo ne pagal darbo sutartis, o pagal civilines, rangos sutartis. Ši teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja liudytojo I. R. parodymams, kuris paaiškino, kad J. M. dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkiuose santechnikos darbus ir dirbo pagal Tipines darbo sutartis. Buvo tik Tipinės darbo sutartys, kitokių nebūdavo. Tipinės darbo sutartys buvo abiejuose ūkiuose, jos vadinosi Darbo sutartis. L. V. M. parodė, kad J. M. nuo 1984 m. iki 1988 m. su pertraukomis dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje statybininku. J. M. dirbo pagal standartinę darbo sutartį. Apie tai, kad pareiškėjo J. M. pareiškime minimais laikotarpiais kolūkiuose buvo dirbama pagal darbo sutartis, patvirtina pareiškėjo J. M., jo brolių E. M. ir V. M. pensijų bylose esanti medžiaga ir rašytiniai įrodymai. Be to, ir suinteresuotas asmuo neginčija, kad pareiškėjas pareiškime nurodytuose kolūkiuose ir įmonėje dirbo ir buvo išskaičiuojami visi reikalingi mokesčiai ir išskaitos.

2. Teismas visiškai nenagrinėjo ir neaptarė pareiškėjo pateiktų rašytinių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo darbą pagal darbo sutartį pareiškime nurodytuose kolūkiuose. Teismas neįvertino, tai, kad pareiškėjas minimuose kolūkiuose dirbo antraeilėse pareigose, o jo darbo knygelė buvo pagrindinėje darbovietėje, todėl ir įrašai apie J. M. darbą pagal darbo sutartį pareiškime nurodytuose kolūkiuose nebuvo įrašyti, nes darbo knygelė dirbant antraeilėse pareigose nebuvo pateikta. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir buvo pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjas J. M. dirbo pagal darbo sutartį pareiškime nurodytuose kolūkiuose ir įmonėje, o ne nutraukti byla dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, ar išvis netenkinti pareiškėjo J. M. pareiškimo.

3. Pareiškime nurodytuose (duomenys neskelbtini) kolūkiuose minimu laikotarpiu pareiškėjas dirbo pagal tipines darbo sutartis ir laikas, dirbtas šiuose kolūkiuose, turi būti prilygintas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, nes tuo laiku galiojo TSRS Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komiteto ir Sąjunginės Centro Profesinių sąjungų tarybos sekretoriato 1978 m. gegužės 24 d. nutarimu numatytos nuostatos, o ne 1991 m. birželio 1 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtinti nuostatai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo darbo laikotarpiu galiojusio Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 4 punktą, kuriame nurodyta, kad darbo stažas pensijai gauti skaičiuojamas dirbant pagal darbo, rangos ar pavedimo sutartis, taip pat esant kolūkio nariu. Remiantis Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į darbininkų ir tarnautojų (t. y. asmenų, dirbusių pagal darbo sutartį) draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1991-06-01 įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendime visapusiškai neanalizavo faktinių duomenų ir įrodymų apie pareiškėjo darbą pagal darbo sutartį. Faktiniai duomenys ir juridinę reikšmę turintys faktai apie pareiškėjo J. M. darbą pagal darbo sutartis pareiškime nurodytuose kolūkiuose ir įmonėse patvirtinami byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis.

6. Pirmosios instancijos teismas, darydamas kategorišką išvadą, kad pareiškėjas dirbo ne pagal darbo sutartį, visiškai neaptarė ir neanalizavo ir neindividualizavo, kokiu pagrindu ir kaip dirbo pareiškėjas pareiškime nurodytuose atskiruose kolūkiuose, visiškai nekreipė dėmesio į tą faktą, jog kai kuriais atvejais suinteresuotas asmuo ne ginčo tvarka pripažino faktą, kad pareiškėjas, atskirais laikotarpiais, dirbo pagal darbo sutartį kolūkiuose, kuriuose dėl darbo stažo ir faktinių aplinkybių nustatymo pareiškėjas ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tokio prieštaravimo teismas visiškai nepašalino, nors pareiškėjas tai įrodė pareiškimu, rašytiniais įrodymais, V. M. ir E. M. pensijų bylomis, archyvinėmis pažymomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.Įvertinus visus apelianto darbo laikotarpius įrodančius dokumentus, esančius jo pensijos byloje, VSDFV Šiaulių skyrius 2011-10-21 priėmė sprendimą Nr. PK1-17014 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. M.”. Šio sprendimo 2 p. nurodė laikotarpius, kurie negalėjo būti pareiškėjui įskaityti į stažą, apskaičiuojant jo senatvės pensiją kaip dirbti pagal rangos sutartis. VSDFV Šiaulių skyrius neginčijo ir neginčija apelianto darbo faktų įrodinėjamuose kolūkiuose, nes kitokių įrodymų, kurie yra apelianto pensijos byloje teisminio bylos nagrinėjimo metu ir negalėjo pateikti. Tačiau pareiškėjas galėjo darbo pobūdį šiuose kolūkiuose įsirodinėti ir liudytojų pagalba. Teisminio posėdžio metu buvo apklausti visi pareiškėjo (apelianto) prašomi liudytojai. Apklausti liudytojai patvirtino tik darbo faktą šiuose kolūkiuose.

2. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino kitų darbo sutarties požymių - suteiktų atostogų, apmokamų nedarbingumo pažymėjimų, pastoviai mokamo darbo užmokesčio. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, padarė tinkamas išvadas, kad pareiškėjas nurodytuose kolūkiuose dirbo ne pagal darbo sutartis, o pagal rangos sutartis.

3. Valstybinio socialinio draudimo teritoriniai skyriai, kaip vykdomosios institucijos, valstybinio socialinio draudimo pensijas skiria ir moka griežtai vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau - Įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau- Nuostatai), patvirtintais 1994-11-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1156. Vadovaujantis Nuostatų 24 p., darbo stažas gali būti nustatinėjamas teismine tvarka, jeigu asmuo dokumentais negali įrodyti valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme stažui prilygintų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nepaisant priežasčių. Teismas, taikydamas šią nuostatą, bei vertindamas aplinkybes, kad(duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje yra darbo pobūdį patvirtinantys dokumentai, teisėtai bei pagrįstai (CPK 445 str.) šioje dalyje bylą nutraukė. Tais pačiais teisiniais pagrindais dėl apelianto darbo laikotarpio jo individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini) “ teismas teisėtai bei pagrįstai nutraukė bylą šioje dalyje. Teigia, kad apeliantas nenurodo jokio teisinio pagrindo, kad pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė nepagrįstai.

4. Nurodo, kad apeliantas klaidina teismą dėl norminių aktų, reglamentuojančių valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą bei mokėjimą, galiojimo įrodomuoju laikotarpiu. Pažymi, kad Pensijų įstatymas įsigaliojo nuo 1995-01-01. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyta, kokie buvę laikotarpiai iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui (toliau - stažas), įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Iki 1991-06-01, t. y. iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, stažui prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodyti kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas (Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p.). Pagal Pensijų įstatymo 55 str. 1 d. 1 p. į darbininkų ir tarnautojų, dirbusių pagal darbo sutartį draudžiamąsias pajamas iki 1991-06-01 įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Pagal Nuostatų 1 priedo 5 punktą valstybinio socialinio draudimo įmokos neturėjo būti skaičiuojamos nuo atlyginimo, gauto už darbą pagal civilines sutartis (rangos, komiso, pavedimo ir kt.). Šiuo pagrindu darbo pagal tokias sutartis laikotarpiai neįskaitomi į stažą, o pagal gautas sutartis mokėtas atlyginimas negali būti įtraukiamas į draudžiamąsias pajamas, skaičiuojant pensijas. Tačiau apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad Pensijų įstatymo 54 str. 4 p. tuo metu numatė, kad darbo stažas pensijai gauti skaičiuojamas, dirbant pagal darbo, rangos ar pavedimo sutartis, taip pat esant kolūkio nariu.

5. Teigia, kad apeliantas nurodo, jog iki 1991 m. birželio 1 d. pensijos buvo skiriamos, vadovaujantis buvusios TSRS Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komiteto ir Visasąjunginės Centrinės Profesinių sąjungų tarybos Sekretoriato 1978 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 186/16-23, kuriuo buvo patvirtintos tipinės sutartys su asmenimis, vykdančiais statybos darbus kaimo vietovėse. VSDFV Šiaulių skyrius paaiškina, kad, vadovaujantis šiuo nutarimu asmenims, dirbusiems pagal tokias sutartis, buvo taikomi darbo teisės norminiai aktai. Tokiu atveju laikotarpiai, kuriais dirbta pagal tokio pobūdžio tipines sutartis, prilyginami stažui pagal Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p., o tais laikotarpiais priskaičiuotos pajamos įtraukiamos į draudžiamąsias pajamas pagal Pensijų įstatymo 55 str. 1 d. 1 p. Šiuo pagrindu pareiškėjui, radus minėtus požymius (paskaičiuotas darbo užmokestis už atskirus mėnesius, išmokėta premija) buvo įskaitytas ir darbo laikotarpis (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Pažymi, kad asmenims, dirbantiems pagal tokio pobūdžio sutartis, dirbti laikotarpiai buvo įrašomi į darbo knygeles. Tačiau pareiškėjo darbo knygelėje tokių įrašų nebuvo, o požymių iš archyvinių dokumentų, kad pareiškėjas (apeliantas) po šio norminio akto įsigaliojimo dirbo pagal šias tipines sutartis taip pat nebuvo, todėl šie jo darbo laikotarpiai nurodytuose kolūkiuose nebuvo užskaityti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Teisminio posėdžio metu apeliantas nepateikė jokių naujų įrodymų, kad jis dirbo pagal tokio pobūdžio sutartis įrodinėjamais laikotarpiais, veikiant šiam norminiam aktui, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai ieškinį kitoje dalyje atmetė.

Apeliacinėje instancijoje byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) J. M. prašė apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyrius taiko tokius įstatymus, kuriems galiojant jis jau nebedirbo. Teigia, kad civilinės rangos sutartys buvo sudaromos tik tarp juridinių asmenų, todėl nuo 1973 m. iki 1991 m. rangos sutartis tarp pareiškėjo ir kolūkių negalėjo būti sudarytos, buvo sudaromos Tipinės darbo sutartys. Negalėjo atsakyti, kodėl jo Darbo knygelėje nebuvo įrašų apie antraeiles pareigas. Teigia, kad visi žmonės dirbo tik pagal Tipines darbo sutartis, kitokių darbo sutarčių nebuvo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus, nes liudytojas R. patvirtino, kad buvo dirbama tik pagal Tipines darbo sutartis, visuose kolūkiuose buvo vedami darbo apskaitos žiniaraščiai (tabeliai) apie tai, kiek valandų jis dirbo. Ginčas yra dėl to, kad suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas dirbo pagal rangos sutartis. Teigia, kad protokoluose, kuriuose nurodoma, kad jis dirbo pagal rangos sutartį, yra suklysta, parašyta netiesa. Jam buvo mokama dalis nuo objekto sąmatinės vertės, kartais buvo mokama ir už valandinį darbą, kartais už papildomai atliktus darbus. Kiek galėjo surinkti bylai reikalingos informacijos, tiek teismui ir pateikė.

Pareiškėjo atstovas advokatas J. N. palaikė apelianto J. M. reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas negali prašyti apklausti daugiau liudytojų, nes didžioji dalis žmonių, kurie dirbo kartu su juo, yra mirę, taip pat negali teismui pateikti savo darbo sutarčių, kadangi jų nebeturi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įrodymus, buvo paviršutiniškas, todėl prašo iš naujo įvertinti tuos įrodymus, kurie yra byloje, nes pareiškėjas pateikė visus įrodymus, kokius jam pavyko gauti. Nurodė, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme bus nagrinėjami tie suinteresuoto asmens sprendimai, kuriuos pareiškėjas yra apskundęs.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VSDFV Šiaulių skyriaus atstovė V. P. prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti, nenurodyta, kokias teisės normas pažeidė pirmos instancijos teismas. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama labai išsamiai, pareiškėjas turėjo galimybę teikti įrodymus. Pareiškėjas gali teikti naujus dokumentus apie savo darbo laikotarpius ir „Sodra“ į juos atsižvelgs, priims atitinkamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo, kadangi nebuvo pateikti reikalingi įrodymai. Pareiškėjo darbo knygelėje yra įrašas apie darbą(duomenys neskelbtini) kolūkyje, tačiau šis laikotarpis į jo darbo stažą nebuvo įskaitytas, remiantis pirminiais dokumentais, gautais iš Archyvo. Esamuose dokumentuose „Sodra“ ieško tų požymių, kurie būdingi darbo sutarčiai, tačiau pareiškėjo atveju jų nerasta, todėl sprendė, kad pareiškėjas dirbo pagal civilines rangos sutartis. „Sodra“ pareiškėjo darbo fakto neginčija, tik sprendžia, kad pateiktuose dokumentuose yra rangos sutarties požymiai ir nėra darbo sutarčiai būdingų požymių. Mano, kad darbo sutarties požymiai yra, kai mokamas pastovus darbo užmokestis, priklauso atostoginiai, priedai prie darbo užmokesčio, mokama ligos pašalpa. Visa tai, ką pareiškėjas pateikė, yra jo pensijos byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta.

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Šiaulių skyrius atsisakė įskaityti į pareiškėjo J. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pareiškėjo nurodytus darbo kolūkiuose laikotarpius, įvertinęs juos kaip dirbtus ne pagal darbo sutartį, o pagal civilinę rangos sutartį.

Taip pat dėl to, kad VSDFV Šiaulių skyrius atsisakė įskaityti į pareiškėjo J. M. draudžiamąsias pajamas po 1994-01-01 kaip individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, nes jos gali būti įrodomos tik Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo gavėjų registre esančiais duomenimis; duomenų, kad laikotarpiu 1994-01-01 iki 1994-02-21 pareiškėjas mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nėra, ir pajamos po 1993-12-31 negali būti įrodinėjamos teismine tvarka, nustatant juridinį faktą.

Pareiškėjo J. M. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pirmosios instancijos teisme pareikštas LR civilinio proceso kodekso (CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu („dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos“).

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis jo pareiškime išvardintais laikotarpiais (nuo 1973 metų iki 1994 m. vasario 21 d.) pareiškime išvardintuose kolūkiuose bei J. M. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 1993 m. lapkričio mėn. iki 1994 m. vasario 21 d.) dirbo darbo sutarties pagrindu, tikslu, kad šie darbo laikotarpiai būtų įskaityti į J. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, o gautos pajamos būtų prilygintos draudžiamosioms pajamoms.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas J. M. prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti didesnę pensiją įgijimu.

Iš teismui pateiktos J. M. pensijos bylos nuorašo matyti, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 17 d. kreipėsi į VSDFV Šiaulių teritorinį skyrių su prašymu skirti pensiją nuo 2011-05-25 (Pensijos bylos 1-2 lapai). VSDFV Šiaulių teritorinis skyrius 2011-06-28 sprendimu Nr. PK1-10378 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. M.“ nusprendė J. M. skirti 767,17 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2011-05-25 iki gyvos galvos. Tačiau apskaičiuojant pensiją neįskaitytas į J. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą darbo laikotarpis (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1984-01-15 iki 1985-09-15, nes remiantis Panevėžio apskrities archyvo 2010-07-28 pažyma Nr. 07-1118 minėto kolūkio 1983-1986 protokoluose nėra žinių apie J. M. darbą ir pagal Pasvalio rajono savivaldybės administracijos archyvo 2010-07-03 pažymą Nr. ARP2-92B negalima nustatyti darbo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindo fakto; darbo laikotarpis (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1987 metais, nes, remiantis Panevėžio apskrities archyvo 2010-07-28 pažyma Nr. D7-1119, minėto kolūkio 1987 metų protokolų knygoje nėra duomenų apie J. M. darbą ir pagal Biržų rajono savivaldybės administracijos archyvo 2010-07-09 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) negalima nustatyti darbo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindų fakto; darbo laikotarpis (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1987-07-01 iki 1988-10-01, nes, remiantis Panevėžio apskrities archyvo 2010-07-28 pažyma Nr. D7-1120, minėto kolūkio 1987-1988 metų protokolų knygose duomenų apie J. M. darbą nėra, ir pagal Pasvalio rajono savivaldybės administracijos archyvo 2010-07-13 pažymą Nr. ARP2-361, negalima nustatyti darbo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu fakto; darbo laikotarpis (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1988 m. gegužės mėn., nes, remiantis Panevėžio apskrities archyvo 2010-12-09 pažyma Nr. D8-2473, minėto kolūkio 1988 metų protokolų knygose nėra duomenų apie J. M. darbą ir pagal Pasvalio rajono savivaldybės administracijos archyvo 2010-07-17 pažymą Nr. ARP2-928, negalima nustatyti darbo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu fakto (Pensijos bylos 65-66 lapai, civ. bylos 1-7 lapai).

VSDFV Šiaulių skyriaus 2011-10-21 sprendimu Nr. PK1-17014 „Dėl valstybines socialinio draudimo, senatvės pensijos skyrimo J. M.“ J. M. paskirta 773,61 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2011-09-01 iki gyvos galvos. Šio 2011-10-21 Sprendimo Nr. PK1-17014 „2“-ame punkte buvo nurodyti laikotarpiai, kurie nebuvo įskaityti į stažą apskaičiuojant J. M. senatvės pensiją kaip dirbti pagal rangos sutartis, o Sprendimo „3“-uoju punktu buvo įskaitytas į pensijų draudimo stažą darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpis nuo 1974-03-12 iki 1974-05-14 „pagal pateiktus archyvų duomenis“ (Pensijos bylos 201-204 lapai).

VSDFV Šiaulių skyriaus 2011-10-21 sprendimą Nr. PK1-17014 Pensijų įstatymo nustatyta tvarka J. M. apskundė Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybai, kuri, išreikalavusi ir išnagrinėjusi J. M. pensijos bylą, 2012-02-21 raštu Nr. (6.3) I- 1061 nurodė, kad išnagrinėjusi Panevėžio apskrities archyvo 2011-07-12 rašte Nr. D8-1571 ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 2010-07-13 pažymoje Nr. ARP2-923 nurodytus duomenis apie J. M. darbą (duomenys neskelbtini) kolūkyje (VSDF valdybos Šiaulių skyriaus 2011 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. PK1-17014 punktas 2.14) nustatė, kad šiame kolūkyje 1984-1985 metais J. M. dirbo pagal tipines sutartis, kurios buvo sudaromos su asmenimis, vykdančiais statybos darbus kaimo vietovėse ir todėl šiuo atveju buvo taikomi darbo teisės norminiai aktai. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Šiaulių skyriui pavesta perskaičiuoti J. M. pensiją nuo 2011-09-01, atsižvelgiant į pajamas, turėtas (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1984-1985 metais (Pensijos bylos 229-230 lapai). Šiuo pagrindu VSDFV Šiaulių skyrius priėmė sprendimą, kuriuo į pareiškėjo stažą įskaitė darbo laikotarpį, dirbtą (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1984-1985 metais. VSDFV Šiaulių skyriaus 2011-11-05 sprendimu Nr. PK1-17793 į J. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitytas darbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje laikotarpis nuo 1988-03-14 iki 1988-07-21 ir tuo metu gautos pajamos, prilygintos draudžiamosioms pajamoms (Pensijos bylos 216 lapas).

Dėl pareiškėjo darbo jo individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini) “ darbo laikotarpio nuo 1993 m. lapkričio mėn. iki 1994 m. vasario 21 d., byloje nustatyta, kad J. M. pensijos byloje yra VSDFV Pakruojo skyriaus 2011-11-24 pažyma Nr. (4.1 l)S-3909, kurioje nurodytos 1991-11-01 - 1993-12-31 laikotarpio sumos, nuo kurių pareiškėjas, kaip individualios įmonės savininkas, mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. 2011-12-08 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PK1-19790 į pareiškėjo stažą įskaitytas laikotarpis nuo 1991-11-01 iki 1993-12-31. Draudžiamosios pajamos po 1993 m. gruodžio 31 d., t.y. nuo 1994-01-01 iki 1994-02-01 neįskaitytos, nes jos neįrodytos Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo gavėjų registre esančiais duomenimis, o teismine tvarka nustatant juridinį faktą nuo 1993 m. gruodžio 31 d. taip pat negali būti įrodinėjamos.

Nesutikdamas su VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimais, kuriais į jo darbo stažą nebuvo įskaityti atitinkami darbo laikotarpiai, J. M. 2011-10-21 VSDFV Šiaulių skyrius sprendimą Nr. PK1-17014 bei 2012-02-08 Fondo valdybos sprendimą Nr. (16.5) I-821 apskundė administracinės bylų teisenos tvarka Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Pagal teismų sistemos „LITEKO“ duomenis, skundas dėl VSDFV Šiaulių skyrius sprendimo Nr. PK1-17014 „panaikinimo bei kitų reikalavimų“ yra priimtas ir byla Nr. I-25-621/2013 Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartimi sustabdyta iki bus Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal J. M. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.

Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 24 punktu, darbo stažas gali būti nustatinėjamas teismine tvarka, jeigu asmuo dokumentais negali įrodyti valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme stažui prilygintų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nepaisant priežasčių.

Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje, nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyriui yra pateikti dokumentai apie J. M. dirbtą darbą atitinkamais laikotarpiais ir atitinkamuose kolūkiuose (archyvinės pažymos, išrašai iš protokolų, darbo apmokėjimo dokumentai ir pan.), tačiau VSDFV Šiaulių skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdyba pareiškėjo J. M. nurodytus laikotarpius atsisakė įskaityti į J. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įvertinęs juos kaip dirbtus ne pagal darbo sutartį, o pagal civilinę rangos sutartį.

Kaip jau buvo minėta, draudžiamosios pajamos po 1993 m. gruodžio 31 d. teismine tvarka nustatant juridinį faktą taip pat negali būti įrodinėjamos (dėl J. M. IĮ „(duomenys neskelbtini) “).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl pensijos skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Kaip matyti iš „LITEKO“ sistemos duomenų, J. M. yra pasinaudojęs šia teise, todėl ginčas dėl J. M. darbo pobūdžio vertinimo turi būti nagrinėjamas administracinės bylos teisena, o ne nustatant juridinį faktą bendrosios kompetencijos teisme.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas, kad tokiu atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Nurodė, kad asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo J. M. pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nurodydamas, kad pareiškėjas turi teisę ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis), o pareiškimą priėmus – byla turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti net dalies pateikto J. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jo netenkinti, o išnagrinėjęs tokį pareiškimą netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą.

Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimas dalyje, kurioje J. M. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo darbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1986 m. birželio, liepos ir spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1973 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesį ir 1974 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1974 m. sausio ir vasario mėnesį, (duomenys neskelbtini) nuo 1973 m. liepos 15 d. iki 1983 m. vasario 21d., (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1975 m. vasario ir liepos mėnesį ir 1976 m. balandžio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1975 m. sausio, vasario mėnesį ir 1976 m. balandžio ir gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1976 m. birželio mėnesį, 1977 m. sausio, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesį; 1978 m. rugpjūčio mėnesį, 1979 m. sausio, vasario, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesį ir 1980 m. vasario ir liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1987 m. liepos iki 1988 m. spalio mėnesio, (duomenys neskelbtini) kolūkyje 1984 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį, 1985 m. balandžio, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini) kolūkyje nuo 1981 m. birželio mėnesio iki 1982 m. lapkričio mėnesio dirbo pagal darbo sutartis, atmestas kaip neįrodytas, panaikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

Nustatęs pagrindą ir nurodytoje dalyje nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų teisinių argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios civilinės bylos nutraukimas neužkerta pareiškėjui J. M. kelio Šiaulių apygardos administraciniame teisme, kuriame yra apskųstas VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas, įrodinėti teisiškai reikšmingus faktus.

Vadovautis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimas dalyje, kurioje buvo atmestas pareiškėjo J. M. pareiškimas kaip neįrodytas, panaikintinas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas pareiškėjo J. M. pareiškimas, panaikinti, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Matiukienė