Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Addere“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-287-494/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Addere“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Stirna“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 17 d. priimti atsakovės prieštaravimai dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. preliminaraus sprendimo, juose nurodoma, kad atsakovė UAB „Addere“ su jai pareikštu ieškovės UAB „Juris LT“ ieškiniu nesutinka. Nurodė tokius nesutikimo su ieškiniu argumentus: pirma, pradinė kreditorė nėra atlikusi visų veiksmų, kurie sąlygotų galutinį atsiskaitymą, galutinis atsiskaitymas su pradine kreditore turėjo būti siejamas su galutinio darbų užbaigimo akto pasirašymu, o ne su tarpinių darbų aktų pasirašymu, kadangi galutinis darbų aktas pasirašytas nebuvo, todėl atsakovei ir nekilo prievolė atsiskaityti su ieškove ar pradine kreditore. Antra, pradinei kreditorei buvo suteiktos patalpos, kuriose buvo apgyvendinti pradinės kreditorės darbuotojai. Pradinė kreditorė įsipareigojo atsiskaityti už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas ir atlikti patalpose remonto bei valymo darbus, tačiau pradinė kreditorė ne tik nesutvarkė atsakovės patalpų, bet ir neatsiskaitė už komunalines paslaugas, kurios buvo teikiamos apgyvendinus darbuotojus. Kadangi atsakovei yra padaryta žala, atsakovė pagrįstai sustabdė visas finansines operacijas, susijusias su mokėjimais ieškovei, iki tol, kol ieškovė atsiskaitys už pradinės kreditorės darbuotojų apgyvendinimą atsakovės patalpose, jas sutvarkys ar atlygins jų sutvarkymo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

11. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo priteista skola už statybos rangos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Stirna“ 2020 m. gegužės 27 d. su atsakove UAB ,,Addere“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. AP200507, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti esamų ir naujų sienų, lubų, pertvarų glaistymo ir dažymo darbus. Statybos darbų kaina 23 900 Eur + PVM (Sutarties 2.1 punktas). Papildomai 2020 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytas Sutarties 1 priedas, kuriame sutarties šalys susitarė dėl papildomų darbų.

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Stirna“ 2020 m. birželio 3 d. su atsakove UAB ,,Addere“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2020-0603-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti „Armstrong“ lubų ardymo, montavimo, remonto darbus atsakovės patalpose. Sutarties šalys dėl darbų apimties bei kainos susitarė Sutarties 1 priede.

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Stirna“ ir atsakovė UAB ,,Addere“ 2021 m. vasario 18 d. sudarė Skolų suderinimo aktą, kuriame susitarė, jog atsakovės skola 2020 m. gruodžio 31 d. yra 4 649,05 Eur.

15. Ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Stirna“ 2021 m. vasario 22 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o UAB ,,Stirna“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą – 4 649,05 Eur.

16. Atsakovė 2021 m. kovo 18 d. pranešimu elektroniniu paštu informuota apie kreditorės pasikeitimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

17. Kadangi ginčo tarp šalių dėl skolos dydžio, įskaitant delspinigius, palūkanas ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas, nėra, šioje nutartyje nebus plačiau pasisakoma dėl skolos dydžio pagrįstumo.

18. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog rangos sutartimi šalys galutinį atsiskaitymą už atliktus darbus padarė priklausomą nuo baigiamojo darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo (2020 m. gegužės 27 d. Sutarties 9.4 punktas). Nesant pasirašyto baigiamojo darbų priėmimo ir perdavimo akto, atsakovei neatsirado pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

19. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo mokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 straipsnio 1, 2 dalys). Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 1, 4 dalys).

20. Šalių sudarytos 2020 m. gegužės 27 d. Sutarties 9.1 punkte numatyta, jog mokėjimas atliekamas tik už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Rangovas pateikia užsakovui sąskaitas faktūras už atliktą ir priimtą darbų etapą po tarpinių darbų priėmimo aktų pasirašymo dienos. Sutarties 9.2 punkte numatyta, jog užsakovas su rangovu atsiskaito mokėjimo pavedimu į sutartyje nurodytą sąskaitą banke, mokėjimas atliekamas per 15 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Galutinis mokėjimas atliekamas per 20 kalendorinių dienų šalims pasirašius galutinį darbų baigimo aktą (Sutarties 9.4 punktas). Darbai yra laikomi tinkamai atliktais tik šalims pasirašius galutinį darbų baigimo aktą (sutarties 9.5 punktas).

21. Šalių sudarytos 2020 m. birželio 3 d. Sutarties 2.4. ir 2.5. punktuose numatyta, jog vykdytojas užbaigęs darbus, pateikia užsakovui atliktų darbų aktą, o užsakovas priima darbus arba per tris darbo dienas pateikia vykdytojui pastabas dėl atliktų darbų trūkumų, kuriuos vykdytojas privalo ištaisyti per protingą terminą. <...>. Vykdytojui už atliktus darbus užsakovas apmoka per 10 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo ir sąskaitos gavimo dienos.

22. Kaip jau paminėta anksčiau, atsakovė atsiskaitymą su pradine kreditore sieja išimtinai su galutinio darbų baigimo akto pasirašymu. Tačiau byloje pateikti duomenys rodo (žr. skolų suderinimo aktą), jog šalys už atliktus darbus faktiškai atsiskaitinėjo pagal pradinės kreditorės išrašytas sąskaitas faktūras. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek ginčo (neapmokėtos) sąskaitos faktūros, tiek darbų priėmimo–perdavimo aktai pasirašyti abiejų šalių, atsakovė jokių pretenzijų dėl galutinio akto nepasirašymo ieškovei (trečiajam asmeniui) iki pat teismo proceso pradžios nekėlė. Taigi, vadovaujantis 2020 m. gegužės 27 d. Sutarties 9.1, 9.2 punktais, atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų po sąskaitų faktūrų gavimo dienos, o pagal 2020 m. birželio 3 d. Sutarties 2.5. punktą – per 10 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo ir sąskaitos gavimo dienos.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog sąskaitos faktūros ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai pasirašyti, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovė nereiškė, ginčo dėl skolos dydžio nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, būtų neteisinga nepriteisti iš atsakovės įsiskolinimą už tinkamai atliktus darbus vien dėl formalios priežasties, kad nėra pasirašytas 2020 m. gegužės 27 d. Sutarties 9.4 punkte nurodytas galutinis aktas. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, jog 2020 m. gegužės 27 d. Sutarties 9.4 punkte nenurodyta, koks konkrečiai galutinis apmokėjimas (pvz., kokio dydžio) turėtų būti vykdomas po galutinio darbų akto pasirašymo. Be to, svarbu tai, kad pradinė kreditorė UAB „Stirna“ ir atsakovė 2021 m. vasario 18 d. sudarė Skolų suderinimo aktą, kuriame susitarė, jog atsakovės skola 2020 m. gruodžio 31 d. yra 4 649,05 Eur, 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė elektroniniu laišku pradinei kreditorei patvirtino, jog įsiskolinimas pradinei kreditorei yra vienas iš prioritetinių mokėjimų, atsiprašė už vėluojantį mokėjimą. Taigi, darytina išvada, jog atsakovė faktiškai nesiejo atsiskaitymo su pradine kreditore su galutinio darbų atlikimo akto pasirašymu, todėl galutinio darbų atlikimo akto nepasirašymas laikytinas tik formalumu ir, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.

24. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, jog atsakovė turėjo teisę sustabdyti visas finansines operacijas, susijusias su mokėjimais ieškovei ir (ar) pradinei kreditorei, kadangi pradinė kreditorė UAB „Stirna“ nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų atsakovei – nėra atsiskaičiusi su atsakove už pradinio kreditoriaus UAB „Stirna“ darbuotojų apgyvendinimą ir patalpų, kuriuose darbuotojai gyveno, nesutvarkymą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

25. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.

26. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

27. Šalių sudarytos 2020 m. gegužės 27 d. Sutarties 8.3 punkte šalys susitarė, jog, jeigu per užsakovo nurodytus terminus rangovas nepašalina darbų defektų, užsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimus už jau priimtus darbus ir (arba) ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų asmenų pagalba arba savo jėgomis rangovo sąskaita ir išskaičiuoti patirtus nuostolius iš rangovo. Sutarties 9.3. punkte numatyta, jog užsakovas turi teisę sulaikyti pagal sutartį rangovui mokėtinas sumas, jeigu rangovas: nustatytais terminais neištaiso atliktų darbų defektų; atsilieka nuo pagrindinio ar patikslinto darbų grafiko, jeigu šie darbai vėluoja tiesiogiai dėl rangovo kaltės (perduotas frontas, nebedirba kiti subrangovai). 2020 m. birželio 3 d. Sutartyje nuostatų apie galimybę sustabdyti mokėjimus už atliktus darbus nėra.

28. Taigi, nagrinėjamu šalys susitarė, jog vienintelis mokėjimų pagal 2020 m. gegužės 27 d. Sutartį sustabdymo pagrindas gali būti tik nekokybiškai atliktų darbų neištaisymas bei darbų vėlavimas pagal nustatytą grafiką. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog darbai pagal abi Sutartis buvo atlikti laiku ir kokybiškai, atsakovės priimti. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti atsiskaitymą pagal abi Sutartis.

29. Be to, kaip jau paminėta šios nutarties 26 punkte, įstatymas leidžia sustabdyti tik priešpriešinių prievolių vykdymą. Atsakovė nurodė, jog sustabdė mokėjimą už atliktus darbus dėl to, jog pradinė kreditorė liko skolinga atsakovei už pradinio kreditoriaus UAB „Stirna“ darbuotojų apgyvendinimą ir patalpų, kuriuose darbuotojai gyveno, nesutvarkymą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, statybos rangos sutartyse įtvirtinta atsakovės prievolė mokėti už atliktus ir priimtus darbus ir pradinės kreditorės galbūt egzistuojanti prievolė atsiskaityti už pradinio kreditoriaus UAB „Stirna“ darbuotojų apgyvendinimą ir patalpų, kuriuose darbuotojai gyveno, nesutvarkymą, negali būti laikomos priešpriešinėmis šalių prievolėmis, kurios vykdytinos vienu metu arba vykdytinos paeiliui viena po kitos, arba kad vienos iš šių prievolių vykdymas yra kitos prievolės vykdymo sąlyga. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios šalių prievolės nekvalifikuotinos kaip priešpriešinės, jos nėra tiek susijusios, kad šiuo atveju būtų galima pateisinti atsakovės prievolės sustabdymą.

30. Papildomai pažymėtina, jog proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiesiems teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

31. Šioje byloje atsakovė, siekdama pateisinti prievolės atsiskaityti už atliktus statybos darbus sustabdymą, prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad pradinės kreditorės darbuotojai galbūt padarė žalos patalpoms, kuriose buvo apgyvendinti darbų atlikimo metu. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriomis atsakovė įrodinėja žalą. Tačiau tokios aplinkybės galėtų sudaryti savarankiško reikalavimo atlyginti žalą pagrindą, jos turėtų būti įrodinėjamos pagal civilinės atsakomybės nustatymo ir taikymo taisykles, o priešingai šaliai turi būti sudaryta galimybė nuo tokio atsakovės reikalavimo gintis. Atsakovei nepareiškus priešieškinio byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo jos argumentų dėl žalos atsiradimo priežasčių ar dydžio, taip pat dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas ir ginčą sprendė pagal ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio tenkinimas šioje byloje neužkerta kelio atsakovei, manančiai, jog dėl netinkamo pradinės kreditorės darbuotojų veiksmų ji yra patyrusi žalos ar atsakovė yra nepilnai atsiskaičiusi už kitas paslaugas, savo pažeistas teises ginti pareiškiant atskirą ieškinį.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. galutinį sprendimą nepakeistą.