Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl lyties, vardo ir pavardės civilinės būklės akto įrašuose ištaisymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja buvo konsultuota gydytojo psichiatro Mindaugo Šablevičiaus kabinete, jai diagnozuotas transseksualumas (TLK-10 – F640). Ji yra pradėjusi hormonų terapiją dėl lyties disforijos, kuria suteikiamas vyriškas profilis, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais pareiškėja yra aiškiai išreiškusi siekį atlikti su pageidaujamais fizinės išvaizdos pokyčiais susijusias medicinines procedūras, be to socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos asmens duomenys nebeatitinka esamos padėties, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama ištaisyti gimimo įraše Nr. 3019, sudarytame 2004 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, pareiškėjos lytį taip, kad ji atspindėtų vyrišką lytį, tačiau 2023 m. spalio 24 d. išvada dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo Nr. A136-27034/23(2.4.1.55-AD21) prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad kol nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo. Pareiškime teismui taip pat buvo pateikti prašymai dėl vardo ir pavardės pakeitimo, kuriais pareiškėja prašė pakeisti vardą iš „L.“ į „L.“, o pavardę – iš „G.“ į „Ž.“. Pareiškėja yra pilnametė, neturi nepilnamečių vaikų ir nesudariusi santuokos.

6. 12CK 2.27 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau pareiškimo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje nėra priimtų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatančių įstatymų. Teismas, pripažįsta, kad egzistuoja teisės spraga todėl, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė asmens teisės keisti lytį įgyvendinimui būtino teisės akto, tačiau tai nereiškia, jog jeigu dėl to, kad įstatymų leidėjas nėra išleidęs teisės akto, kurį turėjo išleisti, toks asmuo negali ginti savo pažeistų teisių. Asmuo, kurio teisės pažeidžiamos, visais atvejais, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, jeigu dėl to, kad įstatymais ir kitais teisės aktais nėra nustatytas teisinis reguliavimas ir dėl to pažeidžiamos asmens teisės, valstybės institucijų neveikimu pažeidžiamų asmens teisių gynyba turi užtikrinti bendrosios kompetencijos bei administraciniai teismai, tiesiogiai taikydami Konstitucijos nuostatas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendime byloje L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27527/03) konstatavo, kad įstatymų leidybos spraga, susijusi su lyties pakeitimo operacija, sukuria pareiškėjui kankinančią nežinią dėl savo asmeninio gyvenimo ir dėl pripažinimo tikrosios jo tapatybės. Teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje numatytą teisę į asmens privataus gyvenimo gerbimą.

7. CK 2.18 straipsnis nustato civilinės būklės aktų įrašų valstybinę registraciją – valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą. Civilinės būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos (CK 2.19 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurių 109.8 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašus leidžiama pakeisti, jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties pasikeitimo ar pakeitimo. Tų pačių taisyklių 111.1 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti, remiantis teismo sprendimu.

8. Tokiu būdu galiojantis teisinis reglamentavimas, kaip vieną iš civilinės būklės aktų taisymo pagrindų, numato lyties keitimą, t. y. civilinės būklės aktai gali būti pakeisti tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės ir nebūdamas santuokoje, mediciniškai pakeičia lytį. Lyties pakeitimo apibrėžimas šiuo metu dar nėra teisiškai reglamentuotas, todėl šiuo klausimu yra formuojama teismų praktika, atsižvelgiant į tarptautinių teismų jurisprudenciją. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendime, kurį priėmė septynių teisėjų kolegija byloje A.P., Garcon ir Nicot prieš Prancūziją yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo išvada, kad reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam gimimo liudijime pakeisti duomenis apie lytį, prieš tai privalomai atlikti negrįžtamus išvaizdos pokyčius (į ką patenka ir sterilizacija ar lyties keitimo chirurginė operacija) pažeidžia 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, užtikrinantį kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimą. Remiantis tokia Europos Žmogaus Teisių Teismo išvada šiuo metu pripažįstama, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, bet turi būti suprantama plačiau, kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinimas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (diagnozuotas transseksualumas, pradėta hormonų terapija siekiant suteikti moterišką profilį), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.) (pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-5326-987/2017). Kiekvienu konkrečiu atveju teismai, vertindami, ar yra pagrindas pakeisti asmens civilinės būklės aktų įrašus dėl lyties pakeitimo, vertina, ar yra abiejų kriterijų – objektyvaus medicininio ir subjektyvaus asmens vertinimo – sutaptis, t. y. ar asmeniui mediciniškai diagnozuotas transseksualumas ir ar asmuo identifikuoja save kaip atitinkamos lyties atstovą.

9. Nagrinėjamuoju atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai diagnozuotas transseksualumas. Pareiškėja socialinėje erdvėje yra atpažįstama ir save pristato kaip vyriškos lyties asmenį, ką patvirtina ir pareiškėjos išvaizda pase. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja save psichologiškai tapatina su vyriška lytimi, save jau ilgą laiką socialiniame gyvenime suvokia ir identifikuoja tik kaip vyrą, yra pradėjusi medicininius procesus dėl savo biologinės moteriškos lyties keitimo į vyrišką. Šias aplinkybes patvirtina medicininiai tyrimai. Esant nustatytam, tokio pilnamečio ir nesusituokusio asmens civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas asmens privatus gyvenimas, taip pat bus nepažeistas asmens orumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis, 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. CK 2.18 straipsnio 8 punktas, 2.27 straipsnis, CPK 3 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnis).

10. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjos civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie asmens lytį neatitinka faktinės padėties, todėl pareiškėjos prašymas dėl lyties įrašų pakeitimo tenkintinas. Taip pat tenkintini prašymai dėl vardo ir pavardės pakeitimo, nes pastarųjų netenkinimas buvo grindžiamas tik viena aplinkybe – neatitikimu esamai lyčiai.

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 270 straipsniu, 516 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. spalio 24 d. išvadą Nr. A136-2703/23(2.4.1.55-AD21).

Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (j. a. k. 188710061) pareiškėjos L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įrašus ištaisyti, pakeičiant įrašus apie pareiškėjos vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį – vardą pakeisti iš „L.“ į „L.“, o įrašą apie pavardę pakeisti iš „G.“ į „Ž.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.