Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

panaikinti suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. lapkričio 5 d. išvadą Nr. A136-2385/16 (2.4.1.55-TD1);įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjos lytį ir asmens kodą civilinės būklės aktuose, įrašą apie asmens lytį pakeičiant iš „MOT/F“ į „VYR/M“, o pirmąjį asmens kodo skaitmenį pakeičiant iš „4“ į „3“;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra translytis vyras; pareiškėjos biologinė lytis yra moteriška, tačiau ji ilgą laiką save identifikuoja kaip vyrą, gyvena kaip vyras, prisistato T. K.. Pareiškėjai 2016 m. kovo 15 d. Žirmūnų psichikos sveikatos centras diagnozavo transseksualumą (TLK-10 kodas F64.0); o 2016 m. birželio 21 d. privačioje plastinės chirurgijos klinikoje „Grožio chirurgija“ buvo atlikta maksimali krūtų redukcijos (pašalinimo) operacija. Pareiškėjai nuo vasaros sėkmingai taikomas hormoninis gydymas. Pareiškėja yra pradėjusi negrįžtamą lyties pakeitimo procesą. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti pareiškėjos lyties ir kodo įrašus, tačiau suinteresuotas asmuo atsisakė tai padaryti, motyvuojant tuo, kad nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas. Pareiškėja prašo šį sprendimą (išvadą) panaikinti ir įpareigoti ištaisyti civilinės metrikacijos įrašus taip, kad pastarieji atspindėtų pareiškėjos vyrišką lytį. Pareiškėja pažymi, kad nei vienas teisės aktas Lietuvoje nesieja sąvokos „lyties pakeitimas“ su chirurgine lyties pakeitimo operacija (el.b.l. 1-13, 40-54, t. I).

Teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. balandžio 24 d., pareiškėja G. R. žodžiu palaikė savo pareiškimą; papildomai paaiškino apie nepatogias ir žeminančias kasdienes situacijas, kuomet viešojo transporto kontrolierius, įvertinęs jos išvaizdą, nepatikėjo dokumentuose nurodytais duomenimis, įdentifikuojančiais ją kaip moterį ir pan. Pareiškėja ir jos atstovas advokatas Edvardas Steckis papildomai paaiškino, kad tik dalies duomenų pakeitimas pareiškėjai nesukels dar didesnių nepatogumų, nes pagal teismo sprendimą pakeitus duomenis apie lytį, atitinkamai pareiškėja įgis teisę su nauju prašymu kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl vardo ir pavardės pakeitimo kaip neatitinkančio duomenų apie lytį. Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, įgaliotas atstovas Ramūnas Valatka ir VĮ „Registrų centras“ įgaliota atstovė Alicija Nekrošienė paaiškino, kad asmeniškai supranta pareiškėją, tačiau prašė netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes institucijų interesas nėra priešingas, tačiau įstatymo leidėjas yra pasyvus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsniu nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau tai nėra iki šiol padaryta. Nepaisant to, kad lyties pakeitimo klausimas pareiškimo nagrinėjimo metu nėra sureglamentuotas įstatymo leidėjo, vien įstatymo spraga nesudaro teisinio pagrindo teismui atsisakyti ginti asmens, pageidaujančio keisti lytį, savo galimai pažeistas teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis). Vadinasi, asmuo, pageidaujantis keisti lytį, kaip ir bet kuris kitas asmuo, dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad teismo sprendimu ad hoc (konkrečiu atveju) būtų pašalinta įstatymo spraga (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – asmens lyties pakeitimą; pastarąjį aktą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą (CK 2.19 straipsnio 1 dalis). CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių (pakeistų 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-191 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kurios galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.). Civilinės metrikacijos taisyklių 109.8 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi, jei pakeista asmens lytis, vardas ir pavardė dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar pakeitimo. Civilinės metrikacijos taisyklių 111.1 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti, remiantis teismo sprendimu.

Iš šių teisės normų daroma išvada, kad įstatymo leidėjas numatė galimybę ištaisyti civilinės būklės aktuose įrašus, identifikuojančius asmens lytį, tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės bei nebūdamas santuokoje, mediciniškai pakeitė lytį. Tačiau nei viename teisės akte nėra sureguliuotas pats lyties pakeitimo procesas.

Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo bei neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, krūtų redukcija/implantai ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Tokios išvados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis, (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant ir teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucine teise į orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis) bei žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).