- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-780-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01426-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Kategorijos
- 2.3.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-10-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8283-940/2020 dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo A. P. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas iš dalies pareiškėjo L. B. pareiškimas suinteresuotiems asmenims A. P. B., V. B., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui, dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse – A. P. B. pripažinta neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) ir sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas).
Žemesnės instancijos teismas
2. Tos pačios dienos nutartimi, teismas pradėjo bylą dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo A. P. B.. Pareiškėjas L. B. prašė nustatyti jo (duomenys neskelbtini) A.P. B. globą, jį paskirti globėju bei turto administratoriumi.
3. Nurodė, kad su (duomenys neskelbtini) kartu negyvena. Turi keletą butų, iš kurių vienas paruoštas (duomenys neskelbtini), be to, yra įgijęs medicininį išsilavinimą, todėl galėtų tinkamai ją prižiūrėti. Sutuoktinė tam pritaria.
4. Iki (duomenys neskelbtini) mėnesio mama rūpinosi jis su žmona, jo mirusi sesuo ir tėvas. V. B. pareiškėjo nebeįsileidžia, neleidžia bendrauti su mama. Mano, kad V. B. dėl sveikatos ir amžiaus negali būti globėju. Jis tinkamai pasirūpintų mamos turtiniais interesais. Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį mirus pareiškėjo seseriai, pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavė tik V. B.. Jeigu motinos globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas V. B., tokiu atveju nebūtų užtikrinti A. P. B. turtiniai interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-10-02 nutartimi A. P. B. nustatė nuolatinę globą, jos turtui – paprastąjį turto administravimą. A. P. B. globėju ir turto administratoriumi skyrė V. B.. Nutarties dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nurodė vykdyti skubiai.
6. Teismas konstatavo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus išvadoje yra nurodyta, jog A. P. B. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ji negeba pasirūpinti būsto priežiūra, kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, tvarkyti asmenines pajamas ir išlaidas, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Dėl šių priežasčių yra būtina nustatyti globą, o globėju Skyrius siūlo skirti jos sutuoktinį V. B., kuris atitinka globėjui keliamus reikalavimus ir turi galimybes globėjo pareigas vykdyti tinkamai. Teismas pasisakė, kad A. P. B. neturi nekilnojamo turto, tačiau gauna išmokas, kurias būtina administruoti, todėl Skyrius pasiūlė V. B. skirti ir turto administratoriumi.
7. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, darė išvadą, kad tiek pareiškėjas L. B., tiek suinteresuotas asmuo V. B. iš esmės atitinka globėjui bei turto administratoriui nustatytus kriterijus – pagal sveikatos būklę ir L. B., ir V. B. gali vykdyti globėjo pareigas, jų asmeninės savybės tinkamos būti globėjais, abu yra pateikę rašytinius sutikimus būti paskirtiems A. P. B. globėjais.
8. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu A. P. B. rūpinasi sutuoktinis V. B.. Iš (duomenys neskelbtini) Buities tyrimo akto matyti, jog A. P. B. sutinka, jog jos globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas sutuoktinis. Tai, kad sūnus L. B. su motina nebendrauja nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio bei V. B. paaiškinimus, kad sūnus niekada neskyrė motinai reikiamo dėmesio, nesidomėjo jos savijauta, sveikata, nesirūpino ir niekuo nepadėjo, patvirtino liudytojai J. M. ir R. A., kurių suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė. Teismas taip pat laikė nepagrįstais argumentus, kad V. B. neleidžia bendrauti sūnui su motina. Teismas pasisakė, kad L. B. nuo (duomenys neskelbtini) veiksmų, kad pasimatytų su motina nesiėmė, o (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl motinos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse.
9. Teismas pasisakė, jog iš pirmiau aptarto akto matyti, kad sutuoktinių B. santykiai šilti, artimi, jie nori toliau gyventi kartu, o A. P. B. ryšys su sūnumi yra susilpnėjęs, o su sutuoktiniu ryšys yra artimas, jis šiuo metu sutuoktine nuolat rūpinasi, prižiūri, bendrauja su ja, žino jos poreikius. Aplinkybę kad V. B. ir A. P. B. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), o po 20 metų vėl (duomenys neskelbtini) sudaryta nauja santuoka, teismas vertino kaip patvirtinančią, kad jų ryšys yra artimas ir nėra nutrūkęs. Tai, kad jų gyvenamosios vietos yra deklaruotos skirtingais adresais, nesuponuoja spręsti, kad jie faktiškai atskirai gyvena.
10. Nors pareiškėjas nurodo, kad tėvas dėl sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti sutuoktine, tačiau tai nėra patvirtinta jokiais objektyviais leistinais įrodymais. (duomenys neskelbtini) Medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog V. B. slaugyti kitą asmenį gali, o (duomenys neskelbtini) V. B. nustatytas specialiųjų poreikių vidutinis lygis nesudaro pagrindo nesivadovauti pirmiau nurodytu medicininiu pažymėjimu.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad L. B. nėra visiškai nusišalinęs nuo savo motinos priežiūros, bet priežiūra yra nepalyginamai mažesnės apimties ir netenkina visų jos poreikių ir interesų.
Šalies argumentai
12. Teismas pareiškėjo argumentus, kad V. B. pateikus notarui pareiškimą dėl mirusios dukros palikimo priėmimo buvo pažeisti jo sutuoktinės interesai yra atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių A. P. B. neturi, tačiau ji gauna išmokas.
14. Teismas A. P. B. nustatė globą ir V. B. šiuo metu laikė tinkamiausiu kandidatu būti neveiksnios A. P. B. globėju, todėl siekiant užtikrinti neveiksnaus asmens teises ir interesus, jį skyrė A. P. B. globėju ir turto administratoriumi, kadangi tai labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. L. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-10-02 nutartį civilinėje byloje Nr.2YT-8283-940/2020 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašoma nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir išreikalauti iš UAB (duomenys neskelbtini) ir pateikti V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istorijas ir kitus turimus medicininius dokumentus ir apklausti teismo posėdyje V. B. šeimos gydytoją ir gydytoją psichiatrą.
16. Mano, kad skundžiama nutartis neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, nutartis priimta neatskleidus bylos esmės, bei nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
17. Jo, kaip proceso dalyvio teisės buvo pažeistos, nes jis manė, kad byla bus nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, todėl nesitikėjo, jog bus apklausiami liudytojai.
18. Nors teismas konstatavo, kad nėra duomenų dėl liudytojų suinteresuotumo, tačiau atkreipia dėmesį, jog liudytoja J. M. parodė, kad prieš mirtį apelianto sesuo E. B. siūlė jai padovanoti savo butą už tai, kad ji pasirūpintų ir prižiūrėtų jų motiną A. P. B.. Tačiau įgyvendinti šį sumanymą nespėjo. Dabar dovanoti butą (o ir kitą velionės turtą) gali paveldėjimo atveju tik jo tėvas V. B.. Ši aplinkybė atskleidžia liudytojos J. M. (o kartu ir jo tėvo V. B.) tikrą tikslą ir interesus.
19. Nurodo, kad liudytojas R. A. yra J. M. vyro bičiulis, todėl byloje yra šališkas ir atstovauja pastarosios interesus. Mano, kad šių liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai.
20. Teismo išvada, kad duomenų, jog V. B. neleidžia bendrauti L. B. su savo motina ar riboja jo teises matytis su ja, nėra, neatitinka realių faktų.
21. Apeliantas cituoja (duomenys neskelbtini), kuomet V. B. (duomenys neskelbtini) į namus neįleido ne tik gydytojo, bet ir gydytoją lydinčio sūnaus.
22. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai apelianto atžvilgiu yra tendencingi, nes jie pas jį apsilankę nebuvo ir jo buities tyrimo akto nesurašė. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeistas pretendentų į globėjus vertinimas.
23. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad buities tyrimo akte nurodoma, jog A. P. B. sutinka, kad jos globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas V. B.. Tačiau tuo metu Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu jos veiksnumas jau buvo apribotas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas kaip nepagrįstus vertino apelianto teiginius, kad V. B. siekia vienas priimti mirusios dukros palikimą, nors iš sutuoktinių tik V. B. kreipėsi į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo. Tokiu būdu ketina paveldėti visą E. B. priklausiusį turtą (tame tarpe butą (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau priklausė A. P. B. ir buvo E. B. (duomenys neskelbtini) - padovanotas), o A. P. B. palikti be jokio turto. Esant palankiam teismo sprendimui, jis, kaip globėjas kreipsis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo motinai A. P. B., tokiu būdu bus tinkamai atstovaujami jos interesai. Iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas paveldėjimo teisės liudijimų kitiems asmenims išdavimas sustabdytas.
25. Akcentuoja, kad jį su A. P. B. sieja kraujo ryšys, todėl abejoti jo ketinimais nėra jokio pagrindo (ko negalima pasakyti apie kitus pretendentus).
26. Jis pastebėjo, kad mama negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o suinteresuotas asmuo V. B. nebegalėjo pasirūpinti ja, nes jam (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatyti specialiųjų poreikių vidutinio lygio poreikiai ir jam pačiam reikia kito asmens priežiūros. Be to, po sesers E. mirties, tėvas ėmė labai keistai elgtis, todėl apeliantas ir kreipėsi į socialinį darbuotoją.
27. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. B. (duomenys neskelbtini) išduota specialiųjų poreikių vidutinio lygio pažyma nepaneigia (duomenys neskelbtini) medicininiame pažymėjime nurodytų aplinkybių, jog V. B. gali slaugyti kitą asmenį.
28. Apeliantas dėsto V. B. sveikatos sutrikimus, nustatytas diagnozes. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše/siuntime yra nurodoma, jog V. B. pagrindinė ligos diagnozė yra pagal (duomenys neskelbtini). Tokia išvada padaryta remiantis V. B. ligos istorija, ir gydytojui nuvykus kartu su apeliantu į V. B. namus, jis į butą neįsileido, buvo piktas, grasino. Nurodytos rekomendacijos - tikslinga psichiatro konsultacija namuose dėl diagnozės patikslinimo, gydymo ir būklės įvertinimui. Mano, kad teismas privalėjo V. B. dabartinės diagnozės patikslinimui, sveikatos būklės įvertinimui kviesti gydantį gydytoją ar psichiatrą, o esant būtinybei skirti teismo medicininę ekspertizę, nes pablogėjus V. B. sveikatos būklei, nebus kam prižiūrėti ne tik A. B. B., bet ir patį V. B..
29. Pabrėžia, kad tėvas turi klausos sutrikimų, jau seniai nešioja klausos aparatą, kurį nakčiai išsiima. Sutrikus mamos A. P. B. sveikatai, pagalbos mamai prisišaukti nebūtų įmanoma.
30. Paminėti liudytojai neteisingai nurodo, kad apeliantas neprižiūri mamos ir nebendrauja su ja. Mano, kad galima kitų asmenų neteisėta įtaka V. B., kuris staiga nebeleidžia apeliantui matytis ir prižiūrėti ne tik mamą A. P. B., bet ir atsisako pagalbos sau. Apeliantui kyla klausimas, kas prižiūrės mamą, kai V. B. gulės ligoninėje, kuomet jam, kaip sūnui neleidžiama mamos slaugyti ir prižiūrėti.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas neįvertino, kad jis gali teikti globėjo ir administratoriaus paslaugas motinai, turi net ir specialių medicininių žinių. Teismas atėmė iš jo pareigą rūpintis abiem tėvais, nes abiem tėvams reikalinga ne tik globa, priežiūra, bet ir medicininis gydymas.
32. Apelianto nuomone teismas neatskleidė bylos esmės, nebuvo tinkamai įvertinta V. B. ir apelianto galimybės tapti A. P. B. globėju bei turto administratoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
33. Nurodo, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, kurį teismas, esant skunde aukščiau nurodytoms aplinkybėms, privalėjo ginti. Teismas nuo jo gynimo nusišalino, nors privalėjo klausimą spręsti taip, kaip nurodyta ne tik minėtoje LAT nutartyje Nr.3K-3-369/2013, bet ir kitose. Teismas negynė jo mamos interesų. Apie globos reikalingų asmenų interesų (o kartu ir viešojo intereso) gynimą išsamiai yra pasisakęs Panevėžio apygardos teismas 2020-01-21 nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini).
34. Mano, kad reikalinga apklausti V. B. šeimos gydytoją ir gydytoją psichiatrą, išreikalauti visus V. B. medicininius dokumentus, esančius UAB (duomenys neskelbtini), o dėl to būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
Atsiliepimas
35. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Taip pat prašo atmesti apelianto prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo ir liudytojų apklausos ir skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
36. Priešingai nei teigia apeliantas, jis turėjo galimybę tinkamai pasiruošti teismo procesui ir jam ruošėsi - sudarė sutartį su jį teisme atstovavusiu advokatu, rinko ir pateikė teismui rašytinius įrodymus. Įstatymas numato, kad liudytojais asmenys gali būti apklausiami ir viešame, ir uždarame teismo posėdyje, todėl ta aplinkybė, kad apeliantas nesitikėjo liudytojų dalyvavimo, nepatvirtina, kad teismas pažeidė jo teises.
37. Dar 2020-04-09 atsiliepime į L. B. pareiškimą dėl A. P. B. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir globėjo paskyrimo, jis nurodė, kad nesutinka, jog L. B. būtų paskirtas globėju ir, jei teismas būtų suinteresuoto asmens nelaikęs tinkamu būti žmonos globėju, jis būtų prašęs globėju skirti kitą asmenį, kuris realiai padeda ja rūpintis.
38. Apeliantui buvo žinoma, kad dėl globėjo paskyrimo yra ginčas ir jis turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengti šio ginčo nagrinėjimui teisme.
39. Atkreipia dėmesį į tai, kad savo pareiškime jis neprašė jį paskirti A. P. B. turto administratoriumi.
40. Sutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų, įskaitant ir liudytojų paaiškinimų, vertinimu. Tai, kad apelianto sesuo E. B. yra siūliusi padovanoti savo butą, kad J. M. pasirūpintų ir prižiūrėtų jos tėvus, neįrodo šios liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina, kad pats apeliantas motina, tėvu nesirūpino ir jų poreikiais nesidomėjo, jei net seseriai teko kreiptis į draugę bei kaimynę J. M. su prašymu esant reikalui padėti jos tėvams.
41. Apeliantas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis neleidžia jam lankyti, matytis su motina ir ja rūpintis.
42. Apelianto pateiktas (duomenys neskelbtini), kurie surašyti tik iš apelianto žodžių negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys neleidimą apeliantui lankyti bei rūpintis motina. Apeliantas tą dieną ne tik kad nebandė užeiti į tėvų namus, bet stovėjo lauke automobilių aikštelėje.
43. Apeliantas jau seniai pats nusišalino nuo bendravimo ir su tėvais, neteikia jiems jokios pagalbos, paramos, nesidomi sveikatos būkle, poreikiais. Jis pats pripažino, jog dėl tariamo neleidimo lankyti ir matytis su motina jis niekur nesikreipė, motinos sveikatos būkle nėra domėjęsis, pas jos šeimos gydytoją nesilankė.
Šalies argumentai
44. Apeliantas savo skunde neįrodė ir nepagrindė savo teiginio, kad (duomenys neskelbtini) surašę (duomenys neskelbtini) yra suinteresuoti ir nusistatę prieš apeliantą. Neveiksnia A. P. B. pripažinta turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Socialinių paslaugų centro darbuotojų apsilankymo namuose metu ji išsakė savo sutikimą ir norą, kad ja ir toliau rūpintųsi suinteresuotas asmuo.
45. Apelianto nurodomos aplinkybės dar kartą pabrėžia ir patvirtina tai, kad jam šioje byloje svarbiausia yra turtinių klausimų išsprendimas jam palankiu būdu, o ne noras būti motinos globėju.
46. Nurodo, kad apelianto teiginiai apie V. B. norimą užvaldyti turtą, nes jis vienas kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po dukters E. B. mirties, priėmimo, yra nepagrįsti. Dukra mirė (duomenys neskelbtini), apeliantas į teismą dėl A. P. B. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir globėjo paskyrimo kreipėsi (duomenys neskelbtini) pareiškimu. Iškėlus bylą bei nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse ir globėjo paskyrimo nei pati A. P. B., nei suinteresuotas asmuo jos vardu neturi teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo.
47. Apelianto keliamos abejonės dėl suinteresuoto asmens gebėjimo atlikti sutuoktinės globėjo ir turto administratoriaus pareigas yra niekuo nepagrįstos. Jis sutuoktine vienas rūpinasi nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai ji po klubo operacijos nustojo vaikščioti. Išduota medicininė pažyma patvirtina, kad jis gali būti globėju.
48. Laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl neatskleistos bylos esmės ir viešojo intereso negynimo. Nesutinka su apelianto prašymu išreikalauti naujus įrodymus, apklausti šeimos gydytoją ir gydytoją psichiatrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
50. Apeliantas atskiruoju skundu be kita ko prašo išreikalauti iš UAB (duomenys neskelbtini) ir pateikti V. B. asmens sveikatos istorijas ir kitus turimus medicininius dokumentus ir apklausti teismo posėdyje V. B. šeimos gydytoją ir gydytoją psichiatrą.
51. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto argumentai nepagrindžia, kad pirmiau nurodytų įrodymų išreikalavimo bei specialistų apklausų būtinybė iškilo vėliau. Juolab, kad apeliantas jau pirmosios instancijos teisme savo poziciją dėl tėvo netinkamumo būti motinos globėju ir turto administravimu grindė jo sveikatos būkle, todėl tenkinti apelianto prašymo nėra pagrindo.
52. Apeliantas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, teisiniu reguliavimu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
53. Apeliantas savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvavo V. B. šeimos gydytojo ir gydytojo psichiatro apklausos būtinybe. Įvertinus, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kad prašymas apklausti šiuos specialistus pirmiau aptartais argumentais atmestas, atsižvelgus ir į tai, kad pats apeliantas dalyvavo ir aktyviai naudojosi savo teisėmis teikti paaiškinimus ir klausimus kitiems proceso dalyviams, be to, šalys teikė procesinius dokumentus, kuriuose taip pat atsispindi jų pozicija ginčo klausimu, tad ir prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.
54. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasiruošti procesui, dėl ko pažeistos jo teisės. Tai, kad bylos nagrinėjimas vyko viešame teismo posėdyje ir buvo apklausiami liudytojai, nesudaro pagrindo spręsti apie procesinės teisės normų pažeidimą. Juolab, kad kaip teisingai nurodo ir atsiliepime suinteresuotas asmuo, liudytojai gali būti apklausiami tiek nagrinėjant bylą neviešame teismo posėdyje, tiek viešame. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą akivaizdu, kad nei apeliantui, nei jį atstovaujančiam profesionaliam teisininkui jokių kliūčių naudotis savo procesinėmis teisėmis nebuvo sudaryta ir jie aktyviai jomis naudojosi, teikdami klausimus liudytojams.
55. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo pripažintai neveiksnia tam tikrose srityse A. P. B., teisėtumas ir pagrįstumas.
56. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. B. P. apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. (duomenys neskelbtini) nutartimi pradėta byla dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo A. P. B.. Pirmosios instancijos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi A. P. B. nustatyta nuolatinė globa, turimam turtui paprastas turto administravimas, jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas kartu gyvenantis sutuoktinis V. B..
57. CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugo ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo ( CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikrose srityse asmenį, o neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
58. Vadovaujantis CPK 505-508 straipsniais, teismas globėju skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti išvadą teismui dėl siūlomo globėjo kandidatūros, t.y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui, vertinant ją su kitais surinktais įrodymais, parinkti geriausią neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėją, turto administratorių. Teismas savo iniciatyva negali skirti asmens, kurio neveiksniems tam tikrose srityse asmenims socialinę paramą užtikrinant institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), nerekomenduoja skirti globėju, turto administratoriumi.
59. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad pripažintos neveiksnia A. P. B. globėjais sutiko būti tiek apeliantas, tiek jo tėvas. Šio skyriaus specialistai vertino abiejų šių pretendentų tinkamumą būti globėjais ir turto administratoriais. Išvadoje nurodoma, kad A. P. B. gyvena su vyru V. B., kuris rūpinasi jos poreikiais, higiena, sveikata, juos sieja šilti santykiai. L. B. pripažino, kad su motina matėsi (duomenys neskelbtini), gyvena atskirai, turi savo šeimą. (duomenys neskelbtini) buities tyrimo akte be globos reikalingo asmens gyvenimo sąlygų nurodoma, kad pati A. P. B. sutiko, kad globėju būti paskirtas sutuoktinis, o dėl sūnaus, kaip globėjo, nuomonės neišsakė. Institucija pasisakiusi, kad V. B. atitinka būsimiems globėjams keliamus reikalavimus ir turi galimybes globėjo pareigas vykdyti tinkamai, siūlė A. P. B. globėju ir turto administratoriumi paskirti V. B..
60. Aptariama išvada leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad globos reikalingos A. P. B. interesai paskyrus jos globėju ir turto administratoriumi kartu su ja gyvenantį ir ja iki šiol besirūpinantį sutuoktinį V. B. nebus pažeisti.
61. Spręsti, kad išvada buvo surašyta neįvertinus kokių nors reikšmingų ginčo klausimui duomenų, ar, kad ją parengę ar prie jos parengimo prisidėję specialistai turėjo kokį nors suinteresuotumą, pasisakant dėl vienos ar kitos globėjo kandidatūros, nėra pagrindo. Tokie apelianto argumentai laikytini deklaratyviais, nes išvadoje analizuojami abiejų asmenų siekiančių būti globėjais pateikti duomenys, tad vertinti, kad vienam ar kitam buvo teikiamas prioritetas kito atžvilgiu, jokio pagrindo nėra.
62. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad rengiant išvadą turėjo būti surašytas ir jo buities tyrimo aktas, o ne tik V. B.. Pabrėžtina, kad vienas iš išvados priedų yra ne V. B., o A. P. B. buities tyrimo aktas, kuris parengtas pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-03-06 įsakymu Nr. A-169 patvirtintą formą iš kurios akivaizdu, kad tikrinama ne globėjo, o asmens, dėl kurio kreipiamasi buitis. Tai, kad socialiniai darbuotojai akte yra užfiksavę ir globos reikalingo asmens išsakytą nuomonę, nerodo šio dokumentu netinkamumo.
63. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, atsižvelgdamas į pateiktą išvadą bei kitus byloje esančius įrodymus, vertino tiek L. B., tiek V. B. galimybę ir tinkamumą būti globėjais ir turto administratoriais, ir tinkamesniu pripažino kartu gyvenantį sutuoktinį. Vien tai, kad globėju buvo pasiūlytas kitas asmuo, o ne apeliantas, nerodo, kad teismui pateikta išvada yra netinkama, parengta suinteresuotų, neobjektyviai ar tendencingai reikšmingus šiam klausimui duomenis vertinančių asmenų. Juolab, kad nei ši išvada, nei skundžiamas teismo sprendimas, priešingai nei vertina apeliantas nenušalina jo nuo tėvų priežiūros.
64. Teismo posėdyje buvo apklausti V. ir A. P. B. kaimynai J. M. ir R. A.. Nors apeliantas prašo šių liudytojų paaiškinimus vertinti kritiškai, teigia, kad liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau kuo pasireiškė jų suinteresuotumas iš esmės pagrįsti negalėjo. Tiek J. M., tiek R. A. patvirtino ir apelianto iš esmės neginčijamas aplinkybes, kad jo tėvai gyvena kartu ir neįgalią mamą prižiūri būtent tėvas. Liudytojai nurodė, kad jie esant reikalui neatsisako suteikti pagalbą garbingo amžiaus B. šeimai, kas yra visiškai natūralu ir sveikintina. Tai, kad J. M. nurodė jog apelianto sesuo yra siūliusi už mamos priežiūrą padovanoti butą, niekaip nepagrindžia šios liudytojos suinteresuotumo ginčo klausimu. Turto savininkas laisva valia turi teisę pasirinkti ką daryti su savo turtu, o J. M. net nepretendavo tapti A. P. B. globėja. Tad apelianto argumentai apie užslėptus tikslus ir interesus, teismo vertinimu neįrodo, kad šie liudytojai be kita ko nurodydami, kad tėvai priimtų ir sūnaus pagalbą ir net teisme skatindami apeliantą teikti pagalbą tėvams, turi kokį nors suinteresuotumą kas bus paskirtas A. P. B. globėju.
65. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto teiginiai, jog V. B. siekia vienas priimti mirusios dukros palikimą, kas neatitinka A. P. B. interesų, nepagrįsti. Dar kartą išaiškintina apeliantui, kad jis dėl motinos pripažinimo neveiksnia kreipėsi į teismą, kai dar nebuvo suėjęs įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, tad V. B. asmeniškai dar neturėjo jokios teisės teikti prašymą priimti palikimą savo sutuoktinės vardu.
66. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, dėl globėjo ir turto administratoriaus parinkimo, priešingai nei dėsto apeliantas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Tai, kad apeliantas su savo mama siejamas kraujo ryšio, yra jaunesnis, geresnės sveikatos, turi daug nekilnojamojo turto ar yra įgijęs felčerio specialybę, savaime nepaneigia, kad jo tėvas V. B. globėju paskirtas nepagrįstai.
67. Šiuo atveju reikšminga, kad globojamoji ir V. B. daug metų gyvena kartu, jų santykiai šilti, nuo pat A. P. B. būklės pablogėjimo, sutuoktinis ja rūpinasi ir prižiūri, nuolat būna kartu. Teismas šias aplinkybes detaliai įvertino tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek iš proceso dalyvių paaiškinimų.
68. Spręsti, kad pasisakydamas dėl asmenų pretenduojančių tapti A. P. B. globėjais, teismas nesilaikė procesinės ar materialinės teisės normų ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, kaip teigia apeliantas, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad V. B. labiausiai rūpinosi ir rūpinasi savo sutuoktine, ją visapusiškai prižiūri, tačiau kartu pripažino, kad L. B. nėra visiškai nusišalinęs nuo motinos priežiūros, bet šios priežiūros apimtis yra epizodiška ir mažesnės apimties, su kuo visiškai sutinka ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas.
69. Apelianto akcentuojamos tėvo sveikatos problemos, nėra pripažįstamos tokiomis dėl kurių jis negalėtų būti globėju ir globojamo asmens turto administratoriumi. Tai, kad (duomenys neskelbtini) V. B. atžvilgiu buvo priimtas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos sprendimas dėl asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo, invalidumo priežastimi nurodant bendrą susirgimą, nepaneigia jo tinkamumo būti globėju. V. B. yra išduota ir galiojanti medicininė pažyma apie galėjimą slaugyti kitą asmenį, ką jis ir taip daro jau keletą metų.
70. Apelianto argumentai apie tėvo keistą elgesį, draudimą ir sudaromas kliūtis jam matytis su motina, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. V. B. pats dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus ir teismui nekilo jokių abejonių dėl jo tinkamumo būti žmonos globėju. Hipotetinio pobūdžio svarstymai dėl tėvo psichinės būklės ar tikimybės, kad jo sveikata ateityje gali pablogėti, nėra pagrindas vertinti, kad A. P. B. globėjo ir turto administratoriaus klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai. Apeliantas neteikė jokių įrodymų, kad jo tėvas turi psichikos sutrikimų ar tokio pobūdžio sveikatos problemų, dėl kurių jis negalėtų būti globėju ir turto administratoriumi. Apelianto akcentuojamas (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas/siuntimas į bylą nėra pateiktas, tad dėl argumentų ir atsikirtimų į juos, susijusių su šiuo dokumentu nepasisakytina.
71. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad V. B. savo, kaip globėjo ir turto administratoriaus, pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais. Apelianto argumentai dėl viešojo intereso gynimo išaiškinimų nesilaikymo yra grindžiami teismų procesinių sprendimų išvadomis, kurie nėra aktualūs šios bylos nagrinėjimo dalykui dėl faktinių aplinkybių ir sprendžiamų klausimų skirtumų. Kita vertus, pagal CK 3.241 straipsnyje tvirtintą reglamentavimą globėjo veiklą kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos, o reikšmingiems sandoriams su globotinio turtu atlikti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnis), tad atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą teisiniu reguliavimo kontrolės mechanizmą, spręsti, kad ginčijama nutartimi A.P. B. globėju ir turto administratoriumi paskyrus jos sutuoktinį V. B., kyla grėsmės jos teisėms ir teisėtiems interesams, įskaitant ir taip apelianto akcentuojamiems turtiniams interesams, nėra pagrindo.
72. Subjektyvi apelianto nuomonė, kad jis yra tinkamesnis būti motinos globėju, negali tapti pagrindu pripažinti teismo nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į globos instituto esmę, paskyrus globėju V. B., apeliantui teisė matytis, bendrauti ir visokeriopai rūpintis savo tėvais, nėra apribota.
73. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas globėjo ir turto administratoriaus skyrimo klausimą tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
74. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.