Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimas

dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono policijos komisariato atstovams A. P., L. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 95-ANR_N-396-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo A. P. 2020 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 95-ANR_N-396-202 A. S. nubausta pagal ANK 518 ir 108 straipsnius subendrinta 90 Eur bauda, už tai, kad ji savavališkai, M. U. neleidus, iš jos namų paėmė M. U. priklausantį šunelį ir jo negrąžino. A. S. su nutarimu nesutinka ir prašo administracinę teiseną nutraukti bei teigia, kad jai šunelį atidavė pati M. U..

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Taigi, apibendrindamas visa tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas).

Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų spręsti, jog A. S. padarė ANK 518 ir 108 straipsniuose numatytus administracinius pažeidimus. Pirmiausia, ji nuo pat pradžių teigė, kad M. U. jai šuniuką atidavė savo noru. Nors M. U. pareiškime teigė, kad ji šuniuko neatidavė, du kartus kviesta į teismo posėdį neatvyko, taip pat jos pristatyti į teismo posėdį nepavyko ir policijos pareigūnams, kurie teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirūpins jos atvežimu. Kitų tiesioginių įrodymų, jog M. U. nedavė šuniuko A. S. byloje nėra. Taigi, šiuo atveju, esant nuosekliems A. S. parodymams, jog jai šuniuką atidavė M. U., o M. U. nenorint ginti savo teisių teisme bei įvertinus aplinkybę, jog ji į policiją dėl šuns paėmimo kreipėsi tik po trijų dienų, nėra pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad A. S. savavališkai, be M. U. leidimo paėmė šuniuką. Visos abejonės vertinamos asmens traukiamo atsakomybėn naudai. Taigi, byloje nėra surinkta pakankami A. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Be to, vertinant asmens kaltę pagrobiant svetimą turtą, asmuo turi norėti jį pasisavinti, o šiuo atveju ji nesiekė pasiimti šunį sau, o norėjo jam padėti, t.y. pristatyti į prieglaudą, kur jam surastų naują šeimininką, nes M. U. ir V. S. netinkamai augina šunis, nesugeba jais pasirūpinti. Tai patvirtina SOS gyvūnai pažyma, apie tai, kad A. S. atvežė į prieglaudą keturis šuniukus bei paaukojo 100 Eur jų priežiūrai. O tai, kad A. S. rūpinasi netinkamai prižiūrimais šunimis, patvirtino teisme ir liudytoja V. S., kuri nurodė, kad A. S. atvažiuodavo pašerti ir jos alkaną šunį.

Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje taip pat nėra ir visų būtinųjų administracinių nusižengimų objektyviosios pusės požymių. Tiek ANK 518, tiek 108 straipsnio dispozicijos numato, jog šiems nusižengimams būtina turtinė žala (ANK 108 straipsnio atveju – žala iki trijų MGL, o 518 straipsnio atveju – neesminė žala), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta ir ar ji iš viso buvo padaryta. Be to, jeigu būtų nustatyta, jog padaryta turtinė žala ir šuo pagrobtas iš savininko namų jam matant ir prieštaraujant, asmens veika turėtų būti kvalifikuoja ne kaip nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje, o kaip atvira vagystė, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal CK 4.61 straipsnį V. S. radus bešeimininkius šuniukus, ji turėjo per tris dienas pranešti policijai ar savivaldybės institucijai, kad surastų gyvūnų savininką. O tik per dvi savaites neradus savininko, nuosavybės teisės būtų atitekę gyvūną išlaikiusiam asmeniui. Taigi šiuo atveju, nei V. S., nei M. U. nebuvo paimto šuniuko savininkės, todėl ir žala joms negalėjo būti padaryta.

Paminėtina ir tai, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal teismų praktiką už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Savavaldžiavimo objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Tačiau šiuo atveju, A. S. ir M. U. anksčiau nesiejo jokie santykiai, jos net iki šuns paėmimo nebuvo pažįstamos, A. S. neįgyvendino jokių savo tikrų ar tariamų teisių, o tik kaip nurodė paėmė jai atiduodamą bešeimininkį šuniuką. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų ANK 518 ir 108 straipsniuose numatytų veikų sudėties požymių.

Teismas taip pat sutinka, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos A. S. galimybės tinkamai apsiginti, nes protokole buvo nurodytas tik vienas ANK straipsnis, o nutarimu ji buvo nubausta pagal du straipsnius.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginti nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-628/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. protokolas buvo surašytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, o nutarimu ji nubausta ir pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį. Visa tai rodo, kad A. S. negalėjo užtikrinti savo tinkamos gynybos, nes nežinojo apie jai inkriminuojamą dar vieną administracinį nusižengimą.

Nenustačius A. S. veikoje administracinių nusižengimų požymių, skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 31 d. nutarimas panaikinamas, o administracinė teisena A. S. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 95-ANR_N-396-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.