Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. I., peržengdamas būtinosios ginties ribas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,23 promilės), 2020-03-17 apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, sudavė peiliu K. N. į viršugalvio - kaktos ir kairės ausies kaušelio sritis, smogė peiliu K. N. į kaklo kairę pusę bei du kartus smogė peiliu K. N. į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam viršugalvio - kaktos ir kairės ausies pjautines žaizdas, durtinį - pjautinį kaklo sužalojimą, pasireiškusį durtine - pjautine žaizda kaklo kairėje su sprando raumenų sužalojimu, durtinę - pjautinę krūtinės dešinės pusės žaizdą su krūtinkaulio, širdiplėvės, širdies, diafragmos ir kepenų pažeidimais, durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės kairėje su VII šonkaulio kremzlės ir kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi kraujo susikaupimu širdiplėvės ir pilvaplėvės ertmėse, širdies tamponada krauju, ūminiu širdies ir kvėpavimo sistemos sutrikimu, dėl ko K. N. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė K. N..

Motyvuojamoji dalis

7.9. Po sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti). Tačiau vertinant rūbų sutepimus, kraujo dėmes ant kūno, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis po sužalojimų padarymo atliko aktyvius veiksmus, t. y. vaikščiojo.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

10. Kaltinamasis A. I. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė savo dalyvavimo kaltinime nurodyto nusikaltimo padaryme ir parodė, kad nukentėjusįjį K. N. sužalojo tuo metu, kai nukentėjusysis kaltinamąjį laikė prispaudęs prie sienos ir neleido jam išeiti. A. I. rankoje laikė nuo spintelės paimtą atlenkiamą peilį ir dūrė K. N. į pilvą. Susistumdymo metu galėjo įpjauti K. N. į viršugalvį bei kaklą (2 t., 141-142; 171-172). Analogiškai šias aplinkybes kaltinamasis parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 176-177). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. N. mirtis 2020 m. kovo 18 d. įvyko dėl krūtinės durtinių - pjautinių sužalojimų su krūtinės ir pilvo organų pažeidimais. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, labiausiai tikėtina, kad mirtį lėmė krūtinės dešinės pusės durtinė – pjautinė žaizda su krūtinkaulio, širdiplėvės, širdies, diafragmos ir kepenų pažeidimais (2 t., b. l. 2-9). Šios specialisto išvadoje nustatytos sužalojimo aplinkybės patvirtina kaltinamojo A. I. nurodytas aplinkybes apie prieš K. N. vartotą smurtą – dūrius peiliu K. N.. Ant minėto lenktinio peiliuko geležtės rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis galimai sutampa su K. N. ir A. I. DNR profiliais (2 t., b. l. 17-20). Įvertinus visa tai, šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis peiliu dūrė K. N. į krūtinės sritį ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė K. N..

11. Pabrėžtina, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad jis nuo K. N. gynėsi, kadangi K. N. jį puolė – smūgiavo, dusino, t. y., teigė, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis. Vertinant, ar konkretaus įvykio, šiuo atveju nužudymo, metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi į kaltininką, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentą, nuteistojo kaltės formą ir rūšį. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar iš tiesų egzistavo būtinosios ginties situacija, ar ji buvo kaltininkui atliekant visus gynybos pobūdžio veiksmus.

12. Iš tiesų, nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų paneigiančių nukentėjusiojo K. N. pavartoto fizinio smurto aplinkybes kaltinamojo atžvilgiu. Kaltinamasis A. I. nuosekliai viso proceso metu parodė, kad K. N. puolė kaltinamąjį smogdamas jam į galvą iš nugaros pusės, todėl kaltinamasis nuo spintelės pasiėmė atlenkiamą peilį ir juo pagąsdino K. N. sąkydamas „jog jam bus blogai“, kad nukentėjusysis tik praleistų kaltinamąjį ir taip išvengtų konflikto. Jam einant pro K. N., šis vėl užpuolė kaltinamąjį ir prispaudė jį prie sienos – nukentėjusysis K. N. įkando kaltinamajam į nosį, laikė jį suėmęs už kaklo, smaugė. K. N. vis dar laikydamas kaltinamojo dešinę ranką, kurioje buvo peilis, suspaustą, įdūrė kaltinamajam peiliu į krūtinę. Šiuos kaltinamajam padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad A. I. nustatyta durtinė (durtinė - pjautinė) krūtinės dešinės pusės žaizda ir paviršiniai nosies odos sužalojimai (paviršinės žaizdos ar nubrozdinimai). Krūtinės žaizda padaryta duriančių ar duriančiai - pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu. Nosies odos sužalojimai padaryti kietas bukais ar bukabriauniais daiktais (3 t., b. l. 25-26). Akivaizdu, jog kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą buvo pavojingas, akivaizdus, realus. Kaltinamojo A. I. reakcija buvo tuoj pat po pavartoto prieš jį smurto, todėl darytina išvada, jog A. I. turėjo teisę į būtinąją gintį. Kaltinamojo pasirinktas gynybos būdas – rankoje turėtu peiliu durti nukentėjusiajam K. N..

13. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas būtinajai ginčiai nustato ribas. BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato, jog būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą būtinosios ginties situacija gali iškilti nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas ar ne, fiziškai stipresnis ar silpnesnis, aktyvesnis ar pasyvesnis ir pan. Užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, neretai įžūlumas, ciniškumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan. sukelia stresinę būseną, netikėtumo situaciją. Todėl įstatymas nereikalauja proporcijos tarp puolimo ir gynybos priemonių, puolimo ir gynybos intensyvumo, proporcijos tarp būtinąja gintimi išvengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos ir t. t. Teismų praktika patvirtina, kad kartais ranka sudavus vieną stiprų smūgį padariniai būna mirtini. Todėl tai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos ar ne būtinosios ginties ribos, tai tiek fakto, tiek teisinio vertinimo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant bylos aplinkybių, tarp jų ir besikėsinančiojo asmenybę, jo ankstesnį elgesį, santykius su besiginančiuoju, visumą. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp K. N. ir A. I. vykdavo konfliktai – jie apsižodžiuodavo kaip ir nagrinėjamu atveju, tačiau konfliktus išspręsdavo be tokio pobūdžio pasekmių, o šioje situacijoje K. N. kėsinimasis, teismo įsitikinimu, nebuvo toks pavojingas A. I. sveikatai ar gyvybei, jog šias vertybes buvo galima apginti tik atimant gyvybę K. N.. Pažymėtina, kad K. N. yra daug vyresnis nei A. I., garbaus amžiaus ir kaip teigė nukentėjusiojo sūnus – turėjo sveikatos problemų. Jau vien peilio paėmimo ir jo demonstravimo faktas, kad ir siekiant įspėti K. N. nutraukti smurtinius veiksmus, rodo neadekvačią konfliktui reakciją, nes K. N., kad ir pradžioje konflikto smurtavo, tačiau smaugimo požymiai, ar kitokio smurto – smūgio (smūgių) sudavimas į A. I. galvą nepatvirtintas medicininiais duomenimis, o tai rodo, kad K. N. veiksmai nebuvo tiek pavojingi A. I. sveikatai, tuo labiau gyvybei, kad būtų galima į juos atsakyti suduodant smūgius peiliu į gyvybiškai pavojingas žmogaus kūno sritis. Tuo labiau, K. N. veiksmai nebuvo netikėti, jie buvo prognozuojami, nes tarpusavio konfliktai kildavo ir anksčiau, todėl laikytina, kad A. I. gynyba aiškiai neatitiko K. N. kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo: A. I. suduoti daugybiniai dūriai peiliu į įvairias kūno vietas, ypatingai krūtinę, kur yra gyvybiškai itin svarbūs žmogaus organai, buvo labai pavojingi K. N. gyvybei. Be kita ko, tokio įrankio panaudojimas ir juo padaryta sužalojimų lokalizacija rodo, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y., jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų sąmonėje nedetalizuojant ir vienodai norint bet kokių iš jų atsiradimo. Nors A. I. konkrečiai nesiekė nukentėjusiojo mirties, o duodamas parodymus pabrėžė, jog dūrė būdamas sumišęs dėl K. N. naudojamo smurto, tačiau jis privalėjo suvokti, kad tokie jo veiksmai gali sukelti itin sunkias pasekmes. Pats A. I. smurto pobūdis, sužalojimo padarymo lokalizacija, panaudotas įrankis rodo, jog jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Dėl to A. I. veika kvalifikuojama pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, nužudė K. N..

Bausmės skyrimas

14. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 straipsniuose.

14.1. Kaltinamasis pripažino esmines faktines veikos aplinkybes, gailisi, todėl ši aplinkybė pripažintina kaip lengvinanti jo baudžiamąją atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14.2. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis apie įvykį pranešė pats, kvietė greitąją medicinos pagalbą – taigi, jis nebuvo abejingas nukentėjusiojo K. N. likimui, kas iš dalies leidžia kaltinamąjį charakterizuoti teigiamai. Tačiau A. I. padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, keliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šis nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo K. N. mirtį. Kaltinamasis nėra teistas (3 t., b. l. 54-55), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 52-53). A. I. nedirba (3 t., b. l. 87), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 45), registruotas psichiatrijos įstaigoje (3 t., b. l. 60). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis ir tai, kad įstatymas už šią nusikalstamą veiką nenumato alternatyvių bausmių tik laisvės atėmimą, A. I. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant lygų sankcijos minimumui.

15. Kaltinamajam A. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo bei pratęsimo pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliktina nepakeista.

Dėl civilinio ieškinio

16. Šioje byloje nukentėjusieji T. N., M. N., A. N. pareiškė bendrą civilinį ieškinį 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 82-83). Teismas pažymi, kad neturtinė žala kiekvienam asmeniui turi būti individualizuojama, todėl, iš esmės, bendras civilinis ieškinys šioje byloje neturėjo būti pateiktas. Kita vertus, visi nukentėjusieji yra vienos šeimos nariai, todėl teismas šiuo atveju nagrinėja bendrą civilinį ieškinį.

17. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai tiek konkrečiais, tiek vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji T. N., M. N., A. N. parodė, kad su nukentėjusiuoju K. N. palaikė šiltus santykius. Teismas neabejoja, kad juos siejo artimas nuolatinis dvasinis, emocinis ir tvirtas psichologinis ryšys. Akivaizdu, kad dėl netikėtos smurtinės K. N. mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, kurie jiems turi būti atlyginti. Nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos – žmogaus mirtis, nukentėjusieji neteko vyro, tėvo, t. y., artimo žmogaus ir visą likusį gyvenimą jo nebematys. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų paaiškinimų, mirusiojo netekimas nukentėjusiesiems turi ir liekamuosius reiškinius iki dabar. Nagrinėjamu atveju iš labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais A. I. veiksmais. Nors jis dar yra pakankamai jaunas, tačiau neturi išsilavinimo, specialybės, socialinių įgūdžių, taip pat neturi jokio turto, todėl nėra aišku, ar būdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, galės dirbti (turės darbą) ir pilnai atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą.

18. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (neturtinės žalos atlyginimo dydis, priteisiamas nužudytojo vaikams vidutiniškai yra beveik 11 000 eurų, sutuoktiniams iki 21 000 eurų) atitinkantis neturtinės žalos atlyginimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421-511/2016, Nr. 2K-41-697/2015, 2K-292-489/2015, 2K-179-699/2016, 2K-267-942/2017, 2K-167-719/2018), teismas daro išvadą, kad šis civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, priteisiant 15 000 Eur nukentėjusiajai T. N., po 10 000 Eur nukentėjusiems M. N., A. N..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pripažinti A. I. kaltu pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2020-03-17 (1 d.) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020-03-18 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę - suėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. N., M. N. ir A. N. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. I. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti T. N. ir po 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) A. N. ir M. N..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai, t. y., dėžę, kurioje yra cigaretės MINSK 5 nuorūka, 0,7 L talpos "Bajorų klasikinės" degtinės butelį, 0,5 L talpos "Zelionaja Marka" degtinės butelį, antklodes ir pagalvės užvalkalus, A. I. viršutinius drabužius (6 vnt.), lavono drabužius ir batus (4 vnt.), žarsteklį, medžiagų panašių į kraują ėminius (laiptai), medžiagų panašių į kraują ėminius (prie virtuvės durų), medžiagų panašių į kraują ėminius (virtuvėje stalas), medžiagų panašių į kraują ėminius (iš lavono žaizdos), K. N. rankų nagus, A. I. genetinės daktiloskopijos pavyzdžius, A. I. rankų plaštakų paviršių nuoplovas, nuoplovas nuo lavono rankų plaštakų paviršių, lavono rankų plaštakų pirštų panagių turinį, A. I. rankų pirštų panagių turinį, penkis peilius supakuotus į dėžę, mobiliojo ryšio telefoną DORO 2404, saugomus Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo jiems dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.