- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 1-482-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13301-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. M.
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, praeityje teistas 5 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. M. 2020 m. balandžio 4 d., apie 14.42 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį C. G. Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Nemenčinės plentu pirmąja eismo juosta nuo Nemenčinės link Vilniaus. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Nemenčinės pl. 112A pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įžengusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę ėjusį pėsčiąjį V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto, numatančio, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, reikalavimus, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko teismui duoti parodymus. A. M. teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną draugei priklausančiu automobiliu C. G. Voyager važiavo Nemenčinės plentu link Vilniaus. Matomumas buvo geras, diena saulėta. Išlindusi iš debesų saulė jį apakino ir porą sekundžių nieko nematė. Pamatęs iš kairės pusės šešėlį, pradėjo stabdyti. Žmogus ėjo per gatvę, per pėsčiųjų perėją, iš kairės pusės į dešinę. Užgirdo smūgį. Prieš tai dar bandė išvengti smūgio sukdamas vairą ir stabdydamas automobilį. Kontaktas buvo automobilio priekine kaire puse. Išdužo jo automobilio stiklas. Išlipęs pamatė ant nugaros gulintį žmogų. Asmens galva buvo pasukta į kitą pusę nuo automobilio. Jam buvo žinoma, kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, tačiau žmonių jis nematė. Po šio įvykio domėjosi nukentėjusiojo sveikata, siūlė jam savo pagalbą. Vėliau tyrėja pranešė, kad nukentėjusysis išvyko į Ukrainą. Šiuo metu jo šeimos finansinė padėtis nėra labai gera. Gyvena nesusituokęs, turi 7 ir 14 metų amžiaus vaikus. Šeimos gaunamos pajamos sudaro 1200 eurų. Jeigu būtų skiriama bauda, prašo ją leisti sumokėti dalimis. Kaltinamasis atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kadangi kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymas.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 14 d., 14.45 val., gautas pranešimas apie tai, kad kelyje Nemenčinės plentas – Vilnius, prie Smėlynės stotelės, perėjoje, automobilis C. G. Voyager kliudė du žmones (4 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2020 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 4 d. gautas pranešimas, jog Nemenčinės plente, prie Smėlynės stotelės, perėjoje, automobilis patrenkė du žmones. Atvykus į įvykio vietą, automobilio C. G. Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. paaiškino, kad vairuodamas automobilį, nepastebėjo pėsčiųjų perėjoje dviejų vyriškių: O. D. ir V. K., juos kliudė (5 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d. apsipirkęs PC „Norfa“ ėjo link namų. Diena buvo saulėta. Jis vilkėjo tamsiai mėlyną striukę, džinsines kelnes, juodus, baltu padu batus. Ėjo normaliu žingsniu per gatvę, kur buvo keturios eismo juostos. Perėjus tris eismo juostas, einant ketvirta jį partrenkė iš dešinės pusės važiavęs automobilis. Automobilio smūgis buvo į dešinę koją, žemiau kelio. Po smūgio jis prarado sąmonę ir atsigavo tik ligoninėje. Jam buvo nustatyti keturi lūžiai. Ligoninėje išbuvo apie 8-9 dienas. Po to išvyko į Ukrainą, kur apie mėnesį gulėjo ligoninėje, buvo karantinas. Jam padarytą 4276 eurų žalą atlygino draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Vairuotojui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (33 b. l.).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu Nemenčinės pl. 112, Vilniuje. Nustatyta, kad automobilis C. G. Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Nemenčinės plente už pėsčiųjų perėjos, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, į stotelę „Smėlynė“ ant šaligatvio. Priekinė automobilio dalis nukreipta link Vilniaus miesto centro. Nuo kairės pusės rato iki šaligatvio krašto kairėje – 1,9 m; nuo galinio kairiojo rato iki šaligatvio krašto kairėje – 1,1 m; nuo galinės automobilio dalies iki pėsčiųjų perėjos pabaigos – 15,1 m. (6 b. l.).
Byloje pateikta eismo įvykio fotolentelė bei eismo įvykio vietos planas (8-12 b. l.).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis C. G. Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio savininkas – L. S.. Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: įlenktas variklio dangtis, išdužęs priekinis stiklas (13-15 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 1755/2020 (01) nurodyta, kad V. K. konstatuotas dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai. Sužalojimai padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020 m. balandžio 4 d., galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, nukentėjus eismo įvykio metu kaip pėsčiajam. Padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (20-21 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Bylą nagrinėjant teisme A. M. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė, nurodydamas, kad jam važiuojant Nemenčinės plentu link Vilniaus, esant geroms oro sąlygoms, apakintas saulės jis porą sekundžių nieko nematė. Pamatęs kelyje šešėlį, pradėjo stabdyti bandydamas išvengti susidūrimo išsukinėjo vairą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Smūgis buvo priekine automobilio dalimi, kaire puse. Išlipęs iš automobilio pamatė ant kelio gulintį žmogų. Nukentėjusysis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad ėjo normaliu žingsniu, kai ketvirtoje eismo juostoje jį partrenkė iš dešinės pusės važiavęs automobilis. Nukentėjusiojo teigimu, automobilio smūgis buvo į dešinę jo koją, žemiau kelio. Po šio eismo įvykio jam buvo nustatyti keturi lūžiai, kuriuos jis gydėsi ligoninėje. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 9 d. specialisto išvadą Nr. G 1755/2020 (01), V. K. padaryti dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš fotolentelėje užfiksuotos eismo įvykio vietos bei eismo įvykio vietos plano, matyti, jog prieš įvykio vietą stovi kelio ženklai Nr. 128 “Pėsčiųjų perėja” ir Nr. 329 “Ribotas greitis”, draudžiantis važiuoti greičiau nei 50 km/h. Priešais pėsčiųjų perėją, kur buvo partrenktas V. K., stovi kelio ženklas Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, žymintis perėjimo per kelią vietą. Kaltinamojo teigimu, jam buvo žinoma apie toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, esančią pėsčiųjų perėją ir ten stovinčius įspėjamuosius ženklus. Esant minėtų kelio ženklų įspėjimui, A. M. kaip vairuotojas privalėjo būti itin atidus. Vertinant kaltinamojo veiksmus, tai, kad jis, būdamas įspėtas apie nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo krypties eismo juosta perėjoje einantį V. K., konstatuotina, kad A. M. pažeidė KET 30 punkto nuostatas, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta V. K. sveikata.
A. M. nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi A. M. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių.
Nustačius priežastinį ryšį tarp A. M. veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. A. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina nusikalstamų padarinių (nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo) kilimo sąlyga, konstatuotina, jog A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Vertinant bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo A. M. duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusysis ėjo pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę, kurie iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad automobilio smūgis buvo jam į dešinę koją, tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė dėl nukentėjusiojo judėjimo krypties. Tai, kad nukentėjusiojo V. K. judėjimo kryptis buvo iš kairės pusės į dešinę, patvirtina ir V. K. padaryti sužalojimai, konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 1755/2020 (01), kur nurodyta, jog V. K. padaryti dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio skeveldriniai lūžiai. Remiantis aptartais duomenimis, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad V. K. ėjo pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę.
Dėl kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės
A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta neatsargia kaltės forma). Atsižvelgiama į kaltinamojo A. M. asmenybę: teistas, administracine tvarka nebaustas (šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi), turi nepilnamečių vaikų, nedirba ir nuolatinių pajamų negauna. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už neatsargų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 20 MGL (1000 eurų) iki 750 MGL (100 000 eurų) dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam A. M. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas neženkliai didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytas minimumas. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju bus pakankamas ir proporcingas darbingo amžiaus šeimą išlaikančiam kaltinamajam.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl A. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Atsižvelgiant į A. M. išreikštą prašymą dėl baudos mokėjimo, į tai, kad šiuo metu kaltinamasis niekur nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos nenumato galimybės išdėstyti baudos mokėjimo dalimis; kaltinamajam nustatytinas 10 (dešimties) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
A. M. šią nusikalstamą veiką padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, reglamentuoja BK 64 straipsnio nuostatos, numatančios, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama ne su visa pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o tik su neatlikta jos dalimi, tai yra, naujai paskirta bausmė bendrinama tik su ta dalimi bausmės, kuri procesinio sprendimo priėmimo dieną yra neatlikta. Atsižvelgiant į tai, jog A. M. laisvės apribojimo bausmę šio nuosprendžio priėmimo dieną jau yra atlikęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta laisvės apribojimo bausmė nėra bendrintina su šiuo nuosprendžiu skirta bausme.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą.
Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad savo veiksmais A. M. nesukėlė labai sunkių ar nepataisomų pasekmių. Eismo įvykio metu A. M. buvo blaivus, nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsargumu padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų pasekmių, pagal galimybes rūpinosi nukentėjusiuoju, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų nereiškia. A. M. praeityje yra teistas, tačiau už nusikalstamą veiką, susijusią su Kelių eismo taisyklių pažeidimais teisiamas pirmą kartą, praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros), tačiau šiuo metu administracinė nuobauda nėra galiojanti. Kaip teisme nurodė pats kaltinamasis, jis su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, mažesnį vaiką šiuo metu vežioja į mokymosi įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini). Sugyventinė teisės vairuoti transporto priemones neturi, todėl jam praradus teisę vairuoti transporto priemones būtų ypač apsunkintas vaiko ugdymas. Be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užkirstų kelią kaltinamajam įsidirbtini vairuotoju. Visos aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas A. M. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones A. M. negalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, negalėtų įsidarbinti ir taip pagerinti šeimos finansinę padėtį, o negavus darbo ir nuolatinių pajamų būtų apsunkintas skirtos baudos bausmės vykdymas, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė A. M. neskirtina.
Dėl kardomųjų priemonių
Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme A. M. kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina kaip netikslinga.
2020 m. spalio 2 d. nutarimu V. K. pripažintas nukentėjusiuoju (37–39 b.l.). Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. (A. M.) paskirti galutinę bausmę - 20 MGL, kas sudaro 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų), baudą.
Išaiškinti A. M. (A. M.), kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.