Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018-02-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19096220702, kuriuo pareiškėjas A. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 422 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019-02-04 nutarimu A. U. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, už tai, kad jis 2019-01-07, 23.37 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,07 promilių neblaivumas, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, kuriame įtvirtinta nuostata, jog „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalumu kasdieniniu poilsiu ...“ ir buvo nubaustas 230 eurų dydžio bauda.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tai, kad apeliantui net ir medicinos įstaigoje nustačius jam iškvėptame ore ar kraujyje mažesnį neblaivumo laipsni, neviršijantį 0.00 prom., būtų laikoma, kad alkoholis pasišalino natūraliu eliminacijos metodu. Pažymi, kad apeliantas teigė nevartojantis alkoholio, jam neblaivumas nustatytas nepažeidžiant alkotesterio instrukcijos reikalavimų. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad pareigūnė, priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotiną teigti, kad apeliantas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (lengvo girtumo laipsnio), šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 4 dalyje. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl, vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad jis važiavo iš darbo blaivus. Visą laiką spaudė skystį ant langų, kuris yra su alkoholiu. Jam du kartus buvo nustatomas neblaivumas, antrą kartą duoti pūsti pareigūnai delsė. Po to su tėčiu važiavo į klinikas daryti kraujo tyrimą. Savo skundą palaiko ir prašo panaikinti jam paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėdamas skundą, išklausęs pareiškėjo A. U., paaiškinimus, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, jog A. U. veika pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį kvalifikuota neteisingai ir jis nepagrįstai nubaustas už šio administracinio nusižengimo padarymą.

ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės). Taigi tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, ir jį nubausti, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių lengvas neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014).

Nors Institucijos atstovas skundžiamame nutarime konstatavo, kad pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis A. U. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės ,,Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite Nr. 5772, kuriame nurodyta, jog A. U. 2019-01-07, 23:36:43 val. nustatytas 0,07 promilių girtumas (administracinės bylos 5 lapas), tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus, yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013).

Praktikoje pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pažymėtina, kad pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties asmenį alkotesteriu tikrinti du kartus, tačiau nagrinėjamu atveju A. U. neblaivumas alkotesteriu tikrintas buvo du kartus. Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu „Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204“ asmens blaivumo testo Nr. 5772 matyti, kad 2019-01-07,23:36:43 val. A. U. nustatytas 0,07 promilių girtumas (administracinės bylos 5 lapas). Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad, A. U. nustačius neblaivumą, vairuotojas tvirtino, jog alkoholinių gėrimų nevartojo, tikrintis alkotesteriu gali, po 15 minučių leista dar kartą pasitikrinti neblaivumą (administracinės bylos 7 lapas). Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu „Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204“ testo Nr. 577 rodmenys 2019-01-07, 23:54:24 val., kad nustatytos 0,00 promilės (administracinės bylos 4 lapas). Alkotesteris „Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204“ įvykio metu buvo tinkamas naudoti (administracinės bylos 6 lapas). Šiame kontekste pažymėtina, jog A. U. nuosekliai teigė, kad alkoholio nevartojo. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, siekiant pašalinti prieštaravimus dėl A. U. neblaivumo, praėjus 15 minučių po pirmo patikrinimo ir su kitu alkoholio kiekio organizme matuokliu patikrinus jo neblaivumą pakartotinai, nustatyta, jog A. U. yra blaivus. Pažymėtina, jog dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Mediciniškai neįmanoma per 15 minučių suskaidyti 0,1 promilių alkoholio. Pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m., „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius Dembinskas A.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi praėjus 15 minučių iš A. U. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir pakartotinio alkoholio kiekio organizme rezultatai būtų tai parodę, todėl teismas konstatuoja, kad pakartotinio A. U. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto pirminio patikrinimo alkotesteriu duomenų.

Be to, teismui pateitas antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2019-03-12 antstolis pradėjo vykdyti apelianto prašymą konstatuoti faktines aplinkybes, kokie alkotesterio duomenys bandymo metu ir buvo atliktas eksperimentas, kurio metu panaudotos vaizdą fiksuojančios priemonės.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka prieiti prie išvadų apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog A. U. padarė ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio nusižengimo byla dėl minėto nusižengimo padarymo nutrauktina, nenustačius A. U. veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

A. U. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-02-04 nutarimą byloje Nr. ROIK: 19096220702 ir administracinio nusižengimo teiseną, nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.