Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-479-413/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: e2A-479-413/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13135-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“
Atsakovas: K. R., B. R.
Trečiasis asmuo: G. R., A. S., J. Ž.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-479-1043/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13135-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-330-375/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“ patikslintą ieškinį atsakovams K. R. ir B. R. dėl skolos už suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas priteisimo, tretieji asmenys G. R., A. S., J. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai Kaunas“ (buvęs pavadinimas UAB „Būsto valda“) patikslintu ieškiniu (DOK-49950) kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. R. ir B. R. už suteiktas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas 1 094,51 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur žyminį mokestį.

2. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas nemokėjo ir / ar mokėjo netinkamai nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė 1 094,51 Eur skola. Prašomą priteisti skolą sudaro atsakovams priskaičiuota suma už name atliktus sienos ir lubų atstatymo darbus.

Atsiliepimas

3. Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad remonto darbai buvo atlikti nesant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Atsakovai nedalyvavo jokiame susirinkime, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl namo fasado remonto darbų ir jų kainos, taip pat nebalsavo ir raštu, o sprendimas, jei ir toks būtų buvęs, nebuvo paskelbtas nei skelbimo lentoje, nei įdėtas į atsakovų pašto dėžutę. Pro bendro naudojimo patalpų (įėjimo) lubas, virš kurių yra atsakovų lodžija / balkonas, jau 2019 m. gegužės mėn. bėgo vanduo, nukrito dalis lubų tinko. Atsakovas, susitaręs su kitais namo savininkais, nuėmė po jo lodžija / balkonu esančių patalpų visą lubų tinką bei supelijusią izoliacinę medžiagą, kad išsiaiškinti vandens lašėjimo priežastį. Paaiškėjo, kad vandenį leido lietvamzdis, iš kurio vanduo tarp balkių tekėjo į lubas. Apie susidariusią situaciją buvo informuota ieškovė, tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė, dėl ko atsirado grėsmė, jog gali įgriūti atsakovo lodžijos / balkono grindys, todėl atsakovas geranoriškai sutiko kartu tvarkant savo lodžijos / balkono grindis sutvarkyti ir po juo esančias patalpas bei atlikti įėjimo apdailos darbus. Atsakovui pradėjus tvarkyti, atvyko komisija, ir nors pažeidimų nerado, bet uždraudė atsakovams tęsti darbus, nes su vykdomais darbais nesutiko kiti bendraturčiai. Atsakovas nutraukė darbus ir nuo to laiko jokie bendrojo naudojimo patalpos remonto darbai nebuvo atliekami.

4. Tretieji asmenys G. R., A. S. ir J. Ž. palaikė ieškovės reikalavimus ir prašė teismo ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams 1 560,90 Eur atstovavimo išlaidų ir 9,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė gavo namo buto savininkų skundą, jog buto Nr. 3 savininkas 2019 m. rugpjūčio 25–26 dienomis, be kitų namo savininkų sutikimo, nuardė bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, esančio pirmame aukšte, perdangą ir dėl to koridorius tapo atviras. Dėl šios priežasties lietus merkė namo konstrukcijas bei bendrojo naudojimo patalpas, šilumos kolektoriaus paskirstymo spintą. 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „Pastatų meistrai“ atliko namo apžiūrą ir surašė Statinio apžiūros aktą, kuriame nurodė defektą – išversta namo įėjimo siena ir lubos. Būklė įvertinta 2 balais, kas reiškia, kad būklė bloga (per artimiausius kelerius metus būtina remontuoti). 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovas K. R. pateikė ieškovei raštišką pasižadėjimą iki spalio 16 arba 20 dienos atlikti laiptų įeigos atstatymo darbus, tačiau 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakovas pasižadėjimą atšaukė ir darbai nebuvo pilnai užbaigti.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas atliko dalį darbų už savo lėšas: sienų lentinio apkalo išardymą, sienų ir lubų medinio karkaso įrengimą tvirtinant vinimis, naudojant pneumo įrankius. Kadangi darbai nebuvo pilnai užbaigti, ieškovė organizavo šių darbų užbaigimą. Darbai buvo atlikti 2019 m. gruodžio 23 d., už jų atlikimą ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovų 1 094,51 Eur. Byloje nėra duomenų, kad kitų butų savininkai būtų davę atsakovui sutikimus remonto darbams atlikti. Tačiau, teismo nuomone, nežiūrint į tai, atsakovams neatsirado asmeninė prievolė atsiskaityti su ieškove, kuri vykdydama gyvenamojo namo administravimo funkciją, užbaigė atsakovo pradėtus remonto darbus.

8. Teismas konstatavo, jog nors atsakovas savo iniciatyva ir be kitų bendraturčių sutikimo pradėjo remontuoti po jo balkonu / lodžija esančias bendrojo naudojimo patalpas, tačiau šiuos darbus turėjo atlikti ieškovė, kaip namo administratorė. Dar 2019 m. balandžio 5 d. namo techninis prižiūrėtojas UAB „Pastatų meistrai“ Statinio apžiūros akte nurodė, kad lietaus surinkimo sistema surūdijusi, vietomis prarūdijusi kiaurai, todėl teismą įtikino atsakovo paaiškinimai, kad po atsakovų balkonu / lodžija esančios namo bendrojo naudojimo patalpos leido vandenį, todėl didžiosios sienos atraminės konstrukcijos, lubų balkiai buvo visiškai supuvę, jų stovis buvo prastas. Atsakovas remonto darbus pradėjo norėdamas pašalinti savo balkono / lodžijos įgriuvimo grėsmę, tuo pačiu geranoriškai sutvarkydamas ir po balkonu/lodžija esančias bendrojo naudojimo patalpas (CPK 185 straipsnis).

9. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad šiuo atveju ieškovė, vykdydama savo pareigą užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų numatytus privalomuosius reikalavimus, privalėjo sušaukti namo gyventojų susirinkimą, taip įgyvendinant butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Susirinkimas dėl namo fasado remonto darbų, kuriame būtų aptarti klausimai dėl konkrečių remonto darbų, jų kainos, atsiskaitymo už atliktus darbus nebuvo sušauktas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad namo gyventojai, tame tarpe ir atsakovai, būtų apie tai informuoti.

10. Teismas pažymėjo, kad nepateikta į bylą įrodymų, kad namo gyventojai būtų priėmė sprendimą, jog už bendro naudojimo patalpų remontą apmokėti privalo tik atsakovai. Teismas nelaikė trečiojo asmens G. R. skundą ieškovei, kuriame jis nurodo, kad atstovauja visus namo butų savininkus ir prašo remonto išlaidas laikyti atsakovų skola, tinkama visų namo butų savininkų valios išraiška. Šį raštą pasirašė vienas G. R. ir byloje nėra duomenų apie jam suteiktas teises atstovauti gyvenamojo namo butų savininkus.

11. Teismas pažymėjo, kad namas yra senas, medinis, todėl klimatas ir laikas daro jam neigiamą poveikį. Anot teismo, namo fasado remonto darbų atlikimą sąlygojo būtent šie veiksniai, o ne atsakovo balkono/lodžijos remonto darbai. Remonto darbai ieškovės buvo atlikti tik beveik po 4 mėnesių, o tai rodo, jog pati ieškovė nelaikė, kad ginčo bendrojo naudojimo objekto būklė buvo avarinė, grėsminga, leidžianti jai atlikti remonto darbus ir be savininkų sutikimo, nesilaikant STR reglamentuotų procedūrų. Teismas laikė, kad ieškovės atlikti remonto darbai, už kuriuo prašoma iš atsakovų atlygio, priskirtini statinio paprastajam remontui, o ne privalomiesiems reikalavimams, todėl negalėjo būti atlikti be namo savininkų sprendimo. Ieškovė, atlikdama namo fasado remonto darbus, tą padarė nesilaikydama teisės normomis reglamentuotų procedūrų ir savo rizika.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Civinity namai Kaunas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas, spręsdamas ginčą, nevertino nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos klausimo, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kitų bendraturčių nuosavybės teisės pažeidimo (nuosavybės neliečiamumo principas).

12.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė veikė savo rizika, nes atliko namo fasado remonto darbus be namo savininkų sutikimo. Apeliantė neginčija savo pareigos vykdyti administravimo funkcijas, tačiau šiuo atveju klausimas kilo dėl sugadintos nuosavybės. Prašomą priteisti skolą sudaro atsakovams priskaičiuota suma už name atliktus sienos ir lubų atstatymo darbus, kurių atstatymo reikėjo po atsakovų atliktų tyčinių veiksmų.

12.3. Teismas nevertino atsakovų veiksmų, kad būtent jų tyčiniai veiksmai sąlygojo bendrojo naudojimo patalpų sunaikinimą ir remonto/atstatymo darbų atsiradimą. Atsakovai savo veiksmais pažeidė kitų patalpų savininkų teises, kadangi be kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo visiškai nuardė bendrojo naudojimo patalpų/koridoriaus, esančio pirmame aukšte, perdangą, dėl ko bendrojo naudojimo patalpa/koridorius tapo atviras. Dėl šios priežasties lietus merkė namo konstrukcijas bei bendrojo naudojimo patalpas, šilumos kolektoriaus paskirstymo spintą.

12.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pavojaus bendrojo naudojimo patalpoms nebuvo. Situacijos pavojingumą buvo įvertinę namo gyventojai ir ją išdėstę skunde, situacijos pavojingumas buvo įvertintas ir pačios apeliantės. Apeliantė nustatė, kad lietui merkiant namo konstrukcijas bei bendrojo naudojimo patalpas, šilumos kolektoriaus paskirstymo spintą, kyla avarijų tikimybė, kas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, todėl buvo iš karto imtasi stabilizavimo darbų. Faktas, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. statinio apžiūros akte pavojaus įvertinimas nurodytas skaičiumi 2 nėra objektyvus, mano, kad įsivėlusi klaida. Nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1- 971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.07:2017 „Statinių technines ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka.“ (toliau - Reglamentas) ir neliko privalomųjų darbų sąrašo, tačiau tai nereiškia, kad buvo eliminuota apeliantės pareiga imtis neatidėliotinų veiksmų, kurie pašalintų bendrojo naudojimo objektų avarinės būklės požymius. Pateikti įrodymai patvirtina, kad rudens metu atviras šilumos kolektorius kėlė grėsmę tiek žmonių saugumui, tiek jų turtui bei neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl apeliantė turėjo teisę atlikti darbus net ir neturėdama namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.

12.5. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas geranoriškai siekė sutvarkyti bendro naudojimo patalpas. Atsakovas į bylą nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo, kaip statybininko, kvalifikaciją. Atsakovas patvirtino, kad balkono, esančio virš namo įeigos hidroizoliacijos būkle rūpinosi pats. Taigi atsakovas, neturėdamas specialiųjų žinių apie statybos darbus, ėmėsi remonto, dėl ko nugriovė visą namo įeigą ir jos neatstatė. Atsakovas, norėdamas atlikti tokius veiksmus, privalėjo gauti daugiabučio namo gyventojų sutikimą.

12.6. Namo gyventojų susirinkimas įvyko 2019 m. rugsėjo 25 d., kuriame dalyvavo J. K., A. S., G. R., K. R. bei savivaldybės atstovas. Susirinkimo suorganizavimo faktą patvirtino trečiasis asmuo G. R. (2021 m. gegužės 25 d. posėdžio garso įrašas 20 min. 50 sek). Minėtame susirinkime dalyvavo ir pats atsakovas. Pažymi, kad protokolo originalas nėra išlikęs, yra tik juodraštis, pateiktas į bylą, tačiau tretieji asmenys pažymi, kad jo metu buvo nuspręsta, jog nugriautos įeigos atstatymo darbus finansuoja tik atsakovas. Pažymėjo, kad darbams atlikti reikalingos medžiagos ir laikas, darbuotojams buvo daug darbo šalinant atsakovo padarytą broką bei perdarant įėjimą, todėl tai užtruko iki 2019 m. gruodžio 23 d.

Atsiliepimas

13. A. K. R. ir B. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Apeliantė nepagrįstai pastato pavojingumą ir būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų dėl bendrojo naudojimo objektų avarinės būklės pašalinimo grindžia pagal gyventojų įvertinimą, išdėstytą skunde, ir pagal pačios apeliantės įvertinimą bei skubių darbų ėmimąsi. Tačiau Nuostatų 84 punktas numato, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Todėl ne gyventojai ir ne apeliantė yra kompetentingi įvertinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir spręsti dėl jos grėsmės ar pavojingumo, o techninis prižiūrėtojas. UAB „Pastatų meistrai“ 2019 m. rugsėjo 3 d. surašė Statinio apžiūros aktą, kuriame nenustatė kritinės bendrojo naudojimo objekto patalpos būklės ar galimos avarijos grėsmės, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant STR nurodytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Minėtas aktas nėra pakeistas ar nuginčytas. Apie situaciją 2018 m. balandžio 5 d. buvo informuota apeliantė techninio prižiūrėtojo, tačiau jokių veiksmų tuomet neatliko.

13.2. Apie 2019 m. rugsėjo 3 d. atliktos apžiūros metu nustatytus defektus atsakovai, kaip namo savininkai, informuoti nebuvo apskritai, byloje nėra duomenų, kad būtų informuota ir savivaldybės administracija, o remonto darbai buvo atlikti beveik po 4 mėnesių nuo skundo gavimo, kas paneigia atsakovės teiginius, jog ji nedelsiant ėmėsi priemonių grėsmės ir pavojaus pašalinimui. Apeliantės atlikti fasado remonto darbai priskirtini statinio paprastajam remontui, o ne privalomiesiems reikalavimams, todėl šiuos darbus apeliantė galėjo atlikti tik esant namo butų savininkų sprendimui pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, 4.85 straipsnio 4–7 dalyse nustatytą procedūrą ir aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtintą Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).

13.3. Apeliantė nešaukė susirinkimo dėl namo fasado remonto darbų. Nėra priimtas ir joks butų savininkų sprendimas dėl namo fasado remonto darbų ir jų kainos. Apeliantė juos atliko nesilaikydama teisės normomis reglamentuotų procedūrų ir veikė savo rizika.

13.4. Atsakovai nesutinka, kad apeliantės fasado remonto darbų atlikimas buvo sąlygotas atsakovų tyčinių veiksmų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pradėjo remonto darbus. Kiti namo butų savininkai neprieštaravo atsakovo atliekamiems darbams, nes atsakovas dalį darbų vykdė dar 2019 m. gegužės mėn., o gyventojai apeliantei skundą dėl atsakovo darbų pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas įeigos darbus atliko pačiai apeliantei prašius, o įeigos atstatymo darbai buvo nutraukti po apeliantės atstovo L. Š. ir G. R. žodinio nurodymo nebetęsti darbų, ką patvirtina ir atsakovo 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimas.

Šalies argumentai

13.5. Apeliantės teiginys, kad neva ji sugaišo daug laiko šalinant atsakovo padarytą broką bei perdarant įėjimą, dėl ko darbai užtruko iki 2019 m. gruodžio 23 d., ne tik neįrodytas tiek dėl darbų broko, tiek dėl to, kad darbų brokas buvo padarytas būtent atsakovo, nes dalį įeigos ardymo darbų atliko ir kiti namo bendraturčiai, kurie lapkričio pradžioje išgriovė senas, nenaudojamas duris, likusį lentinį apkalą, nuardė įėjimą į namo rūsį, nors atsakovų sutikimo taip pat šiems darbams atlikti neturėjo ir apie tai 2019 m. lapkričio 5 d. raštu buvo informuota apeliantė. Be to, apeliantės teiginius paneigia Statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad darbus atliktų 2 žmonės per 2 dienas, bei 2019 m. rugsėjo 18 d. atlikta atsakovo darbų apžiūra,, turint tikslą įvertinti atsakovo atliktus darbus, kurioje dalyvavo apeliantės atstovas L. Š., Žaliakalnio seniūnijos darbuotojai, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas. Po šios atsakovo atliktų darbų apžiūros jis negavo jokio rašto, kad darbai atlikti netinkamai, ar nurodymo pašalinti atliktus darbus. Vadinasi, kompetentingi asmenys nenustatė nei pažeidimų, nei atsakovo atliktų darbų broko.

13.6. Iš apeliantės su 2021 m. lapkričio 17 d. prašymu pateiktų 2019 m. rugsėjo 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 8 d. fotonuotraukų matyti, kad įeigos stogas jau buvo apdengtas plėvele atsakovo, kas reiškia, jog būklės stabilizavimu jau buvo pasirūpinta atsakovo, o ieškovės argumentai, kad būtent ji atliko karkaso suformavimo darbus ir tai patvirtina su 2021 m. lapkričio 17 d. prašymu pateiktos foto nuotraukos, klaidina teismą, nes nei 2019 m. spalio 8 d. Statinių apžiūros akte, nei 2019 m. lapkričio 2 d. foto nuotraukose jokių įeigos karkaso pakeitimų nėra.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys G. R., A. S. ir J. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Tretieji asmenys laikosi pozicijos, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė kitų patalpų savininkų teises bei pažeidė namo bendrąsias konstrukcijas. Teismas nevertino, kad būtent atsakovų tyčiniai veiksmai sąlygojo namo bendro naudojimo patalpų sunaikinimą ir remonto / atstatymo darbų atsiradimą. Teismas apgynė atsakovų subjektyvius interesus ir pažeidė kitų bendraturčių teises. Teismas, netinkamai įvertinęs surinktus faktus, nustatė, kad atsakovai nepažeidė kitų butų savininkų teisių.

14.2. 2019 m. rugsėjo 25 d. buvo organizuotas susirinkimas, kurio metu nuspręsta, jog nugriautos namo įeigos atstatymo darbus finansuos atsakovai. Teismas šio fakto visiškai nevertino ir padarė klaidingą išvadą, kad susirinkimas nebuvo sušauktas. Išlaidos, patirtos dėl namo sienų ir lubų atstatymo darbų neturi būti mokamos kitų namo bendrasavininkų, nes atsakovų veiksmai sąlygojo būtinumą ieškovei organizuoti namo konstrukcijų atstatymo darbus. Todėl sąskaita už minėtus darbus teisėtai ir pagrįstai buvo pateikta atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos už suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė gavo daugiabučio namo buto savininko G. R. skundą, kuriame nurodoma, kad buto Nr. 3 savininkas 2019 m. rugpjūčio 25–26 dienomis, be kitų namo savininkų sutikimo, nuardė bendrojo naudojimo patalpų – koridoriaus, esančio pirmame aukšte, perdangą, dėl to koridorius tapo atviras. Dėl šios priežasties lietus merkė namo konstrukcijas bei bendrojo naudojimo patalpas, šilumos kolektoriaus paskirstymo spintą. 2019 m. rugsėjo 3 d. namo techninis prižiūrėtojas UAB „Pastatų meistrai“, atlikęs neeilinę namo įėjimo į bendro naudojimo patalpas apžiūrą, statinio apžiūros aktu nustatė, jog išversta namo įėjimo siena ir lubos, įvertinimas 2 (kas reiškia, kad bloga ir per artimiausius kelerius metus būtina remontuoti), todėl reikia išversti medinės sienos likutį ir atstatyti lauko sieną, sienoje turi būti langas, lubas reikia apšiltinti ir užsukti osb, turi dirbti du žmonės, užtruks 2 dienas. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 11d. davė rašytinį pasižadėjimą iki spalio 16 d. atlikti laiptų atstatymo darbus ir nurodė, jog apdailos darbai užtruks iki spalio 20 d. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimu pasižadėjimą atšaukė. Ieškovė, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, organizavo namo sienos ir lubų atstatymo darbus.

18. Ieškovės skaičiavimais, atsakovai už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas nemokėjo ir / ar mokėjo netinkamai nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., todėl susidarė 1 094,51 Eur skola. Prašomą priteisti skolą sudaro atsakovams priskaičiuota suma už name atliktus sienos ir lubų atstatymo darbus, kurių neužbaigė atsakovai.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad fasado remonto darbų atlikimą ir jo metu patirtas išlaidas sąlygojo ne atsakovų balkono/lodžijos remonto darbai, o tai, kad ieškovė, atlikdama remonto darbus, tą padarė nesilaikydama teisės normomis reglamentuotų procedūrų ir savo rizika.

20. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad būtent atsakovų tyčiniai veiksmai sąlygojo bendrojo naudojimo patalpų sunaikinimą ir remonto/atstatymo darbų atsiradimą. Todėl, apeliantės nuomone, atsakomybė už atliktus remonto darbus tenka būtent atsakovams.

21. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

22. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normų, nes jis yra ne tik tam tikro buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kasacinio teismo akcentuota, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

23. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis – butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo arba 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas K. R. atliko bendro naudojimo objekto remonto darbus be kitų butų savininkų sutikimo, kuriuos pabaigė atlikti ieškovė (namo administratorė), todėl, anot apeliantės, būtent jam ir kyla atsakomybė padengti išlaidas, susijusias su apeliantės užbaigtais remonto darbais.

25. Pažymėtina, kad administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Pagrindinis daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo 4.3 punktas).

26. Reglamento STR 1.07.03:2017 93, 94, 96 punktuose numatyta, kad atsakingas asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių, o valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Tuo tarpu, kai nustatyti defektai, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane, kurį derina su namo savininkais (Reglamento STR 1.07.03:2017 97, 98 punktai). Vadinasi, daugiabučio namo administratorius, vykdydamas savo funkcijas, nustatęs įvairius daugiabučio namo konstrukcijų, inžinerinių įrenginių ir panašius defektus, skubių remonto darbų privalo imtis tik tuo atveju, kai nesiėmus veiksmų kiltų pavojus atsirasti žalai, pavojus žmonių sveikatai ir (ar) gyvybei, pavojus aplinkai ir pan.

27. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, atsakovai, remdamiesi tuo, kad administratorius nėra gavęs jų sutikimo dėl tam tikrų darbų atlikimo ir jiems atlikti išlaidų patyrimo, turi teisę atsisakyti mokėti tik tokias išlaidas, kurios nesusijusios su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

28. Nagrinėjamu atveju dar 2019 m. balandžio 5 d. namo techninis prižiūrėtojas UAB „Pastatų meistrai“ Statinio apžiūros akte nurodė, kad lietaus surinkimo sistema surūdijusi, vietomis prarūdijusi kiaurai, tačiau namo administratorius tuo metu jokių remonto darbų nederino su namo gyventojais ir jų neatliko. Tik atsakovui savo iniciatyva pradėjus remonto darbus bei 2019 m. rugpjūčio 30 d. gavus namo gyventojo G. R. skundą, ieškovė 2019 m. rugsėjo 3 d. organizavo pastato apžiūrą, kurios metu nustatyta, jog išversta namo įėjimo siena ir lubos. Tačiau ir nustačius minėtas aplinkybes apeliantė apie jas ir būtinus atlikti remonto darbus neinformavo nei butų savininkų, nei savivaldybės administracijos. Be to, remonto darbai buvo atlikti beveik po 4 mėnesių nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. prašymo/skundo gavimo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pati ieškovė nelaikė, jog ginčo bendrojo naudojimo objekto būklė buvo avarinė, grėsminga.

29. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodytą aplinkybę, kad ji galėjo atlikti pastato fasado remonto darbus, be namo savininkų sutikimo.

30. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės atlikti fasado remonto darbai nelaikytini privalomaisiais statinio reikalavimais, kuriuos ieškovė galėtų vykdyti be savininkų sutikimo. Fasado remonto darbai priskirtini statinio paprastajam remontui, kadangi 2019 m. rugsėjo 3 d. Statinio apžiūros akte nenustatyta kritinė bendrojo naudojimo objekto patalpos būklė, galima avarijos grėsmė, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant STR nurodytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Statinio apžiūros akte patalpų būklė yra įvertinta 2 balais, kas reiškia, jog patalpų būklė yra bloga (per artimiausius kelerius metus būtina remontuoti), tačiau ne kritinė.

31. STR 1.07.03:2017 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Todėl sutiktina su atsakovais, kad šiuo atveju nei namo gyventojai, nei apeliantė nebuvo kompetentingi įvertinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir spręsti dėl jos grėsmės ar pavojingumo, o tai įvertinti galėjo tik techninis prižiūrėtojas.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vykdydama savo pareigą užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų numatytus privalomuosius reikalavimus, privalėjo sušaukti namo gyventojų susirinkimą, taip įgyvendinant butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau minėtam klausimui aptarti namo gyventojų susirinkimas nebuvo sušauktas. Be to, nėra duomenų ir apie namo gyventojų sprendimą, kad už bendro naudojimo patalpų remontą apmokėti privalo tik atsakovai. Nors į bylą yra pateiktas neva 2019 m. rugsėjo 25 d. įvykusio namo gyventojų susirinkimo protokolo juodraštis, tačiau apeliantės pridedamas dalyvių sąrašas nepatvirtina, kad susirinkime buvo svarstomi fasado remonto, jo kainos klausimai, taip pat kad buvo svarstoma ir nuspręsta, jog įeigos atstatymo darbus apmokės tik atsakovas. Be to, pateiktas dokumentas nepasirašytas susirinkimo pirmininko, nėra nurodyta, kokie klausimai buvo svarstyti, kas buvo nuspręsta, nėra nurodyti balsavimai, jog būtų galima tvirtinti, kad visiems teiginiams buvo pritarta balsų dauguma, nėra nurodyta dokumento data. Nors trečiasis asmuo G. R. skunde ieškovei nurodė, kad atstovauja visus namo butų savininkų interesais ir prašė remonto išlaidas laikyti atsakovų skola, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šis skundas negali būti laikomas tinkama visų namo butų savininkų valios išraiška, kadangi minėtą raštą pasirašė tik G. R., o byloje nėra duomenų apie jam suteiktas teises atstovauti visus gyvenamojo namo butų savininkus.

33. Apeliantės nuomone, teismas nevertino, kad būtent atsakovų tyčiniai veiksmai sąlygojo bendrojo naudojimo patalpų sunaikinimą ir remonto/atstatymo darbų atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, kadangi teismas skundžiamame sprendime nuosekliai aptarė atsakovų pradėtų vykdyti remonto darbų aplinkybes, jų eigą, kad jie buvo sustabdyti namo administratoriaus paliepimu.

34. Pastebėtina, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo atlikta atsakovo darbų apžiūra, kurioje dalyvavo apeliantės atstovas L. Š., Žaliakalnio seniūnijos darbuotojai, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas. Po atliktų darbų įvertinimo atsakovas negavo pretenzijų, dėl darbų netinkamumo ar trūkumų pašalinimo. Vadinasi, kompetentingi asmenys nenustatė nei pažeidimų, nei atsakovo atliktų darbų broko. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė kitų patalpų savininkų teises. Tuo labiau, kad dar 2019 m. balandžio 5 d. namo techninis prižiūrėtojas UAB „Pastatų meistrai“ Statinio apžiūros akte nurodė, kad lietaus surinkimo sistema surūdijusi, vietomis prarūdijusi kiaurai.

35. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad fasado remonto darbų atlikimą sąlygojo ne atsakovo K. R. balkono/lodžijos remonto darbai, bet tai, kad ginčo namas yra senas, medinis, todėl klimatas ir laikas darė jam neigiamą poveikį, dėl ko reikėjo remonto.

36. Kaip minėta CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliantė, atlikdama namo fasado remonto darbus, tą padarė nesilaikydama teisės normomis reglamentuotų procedūrų ir savo rizika, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nebuvo pagrindo remonto darbams patirtas išlaidas priteisti iš atsakovų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 42 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Atsakovai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovų. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai). Tuo tarpu atmetus apeliacinį skundą, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovų prašomos priteisti 726 Eur atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą paregimą, šios išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“, įmonės kodas 13215543, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas