- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- I-7574-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Narkotikų
dalyvaujant pareiškėjos V. L. individualios įmonės atstovei V. L. ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovui J. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. individualios įmonės skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. L. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 11–12) prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. balandžio 21 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo jai skirta 144 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą.
Pareiškėja mano, kad Departamentas Skundžiamą nutarimą nepagrįstai grindė policijos pareigūnų ir neblaivaus S. G. (toliau – ir S. G.) parodymais. Departamentas nepagrįstai kritiškai vertino V. L. individualios įmonės pardavėjos parodymus. Departamentas nemotyvuotai padarė išvadą, kad S. G. melagingus parodymus teikė būdamas blaivus, o ne tuomet, kai buvo neblaivus, nes blaivus asmuo turi didesnį atsakomybės jausmą. Taip pat, negalima pozityviai vertinti pareigūnų parodymų, nes pastebėję neblaivų asmenį viešoje vietoje jie turėjo jį sulaikyti. Kadangi policijos pareigūnai šios pareigos nevykdė, pareiškėja mano, jog toks asmuo nelaikytinas neblaiviu ir jam alkoholiniai gėrimai gali būti parduodami. Pareiškėja teigia, jog Departamentas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes tarp asmenų parodymų yra prieštaravimų, todėl šiuo atveju turėtų būti vertinami ir parduotuvėje esančio kasos aparato parodymai, kurie patvirtina, kad S. G. 2016 m. kovo 4 d. 21.30 val. alkoholinių gėrimų nepirko. Faktas, jog pas minėtą asmenį buvo rastos alkoholinių gėrimų skardinės, visiškai nepatvirtina, kad jie buvo pirkti pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje. Teigia, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad Departamentas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, o Skundžiamas nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau –ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pasisakydama dėl prie kasos aparato rastų neapskaitytų grynųjų pinigų nurodė, jog šiuo atveju buvo neįvertinta tai, kad kiekvieną rytą į kasą yra įdedama tam tikra suma avansu, o ši suma yra neapskaitoma.
Šalies argumentai
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 19–22).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškina, jog remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) pareigūnų surinkta medžiaga nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. apie 21.50 val. pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje dirbusi pardavėja pardavė neblaiviam piliečiui S. G. 14 skardinių, 0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio, alaus „Heineken“. S. G. buvo nustatytas 1,30 promilės girtumas. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktu neblaiviems asmenims draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, todėl pareiškėjai Skundžiamu nutarimu buvo skirta bauda. Atsakovas mano, kad pareiškėja skundą teismui grindžia subjektyviu ir įrodymais nepagrįstu aplinkybių vertinimu, atsakovo tyrimo metu nustatytas aplinkybes vertina kaip pažeidimo sudėties eliminavimo elementus. Atsakovas teigia, jog vertino visus byloje surinktus įrodymus, jų nuoseklumą, tarpusavio ryšį ir pan., net 4 policijos pareigūnų parodymai apie faktines aplinkybes sutapo, buvo nuoseklūs. Tuo tarpu pardavėjos parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, be to, yra paneigiami byloje surinktais įrodymais. Šį faktą patvirtina, tai, kad policijos pareigūnai matė pardavėją parduodant alkoholinius gėrimus S. G., pas minėtą asmenį rastų alkoholinių gėrimų ir parduotuvėje esančių alkoholinių gėrimų galiojimo data ir partijos numeris sutapo, gėrimai dar buvo šalti, alkoholiniai gėrimai buvo nešami maišelyje, kuris yra parduodamas būtent pareiškėjos parduotuvėje. Faktą, jog alkoholinius gėrimus pirko pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje patvirtino ir pats S. G.. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, jog atsakovas nevertino kasos aparato duomenų pažymi, jog toks įrodymas turi būti vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to, parduotuvės patikrinimo metu prie kasos buvo rasti neapskaityti grynieji pinigai, todėl yra pagrindo įtarti, kad šis pirkimas buvo neapskaitytas. Pareiškėjos teiginius, jog S. G. neturėjo neblaivaus asmens požymių paneigia pareigūnų parodymai, kuriuose nurodyta, jog minėtas asmuo nelaikė pusiausvyros, kalbėjo nerišliai, nesiorientavo aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas.
Departamento atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje yra surinkti nuoseklūs duomenys apie tai, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neblaiviam asmeniui. Jokių tai paneigiančių įrodymų pareiškėja nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. balandžio 21 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai skirta 144 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto (Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims) pažeidimą.
Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Šio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos manymu atsakovas neįrodė, kad pareiškėjos darbuotoja pardavė neblaiviam asmeniui alkoholinius gėrimus, atsakovas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus. Pareiškėja teigia, jog pas S. G. rasti alkoholiniai gėrimai buvo pirkti kitoje parduotuvėje.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad Komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė N. B. 2016 m. kovo 4 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–29), kuriame nurodyta, jog 2016 m. kovo 4 d. nuo 21.30 val. stebėjo pareiškėjos parduotuvės prieigas apie 21.50 val. buvo pastebėtas akivaizdžiai neblaivus jaunuolis, einantis tuščiomis rankomis. Atėjus prie lango pastebėta, jog pardavėja jam parduoda alkoholinius gėrimus, už kuriuos jis sumokėjo grynaisiais pinigais. Šie pinigai kasos aparatu buvo nefiksuoti. Jaunuoliui parodžius tarnybinį pažymėjimą jis žodžiu nurodė, jog alkoholinius gėrimus pirko būtent pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje. Nuo S. G. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, asmuo nesiorientavo aplinkoje, jam nustatytas 1,30 prom. neblaivumas. Užėjus į parduotuvę, pardavėja nurodė, jog S. G. su tuščiu maišeliu užėjo į parduotuvę ir apsidairęs išėjo, tačiau nieko nepirko. N. B. nurodė, jog prekybos vietoje esančiame šaldytuve metelinės talpos alkoholinio gėrimo – alaus „Heineken“ (būtent šis alus buvo rastas pas S. G.), kurių žymėjimas atitiko S. G. įsigytų alkoholinių gėrimų žymėjimui, t. y. galiojimo datos buvo vienodos, visiškai atitiko ant talpų esantis specialusis žymėjimas (b. l. 28–29). Tokias pačias aplinkybes tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir Komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos J. V., E. R.-B. bei Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto Policijos veiklos grupės II kurso studentas M. D. (b. l. 30–35). Aplinkybę, jog alų pirko būtent pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje patvirtino ir pats S. G. savo 2016 m. kovo 4 d. paaiškinime (b. l. 35). Šias aplinkybes neigė tik parduotuvėje dirbusi pardavėja, kuri teigė, jog jokių alkoholinių gėrimų S. G. nepardavė (b. l. 36). Teismo vertinimu, pardavėjos parodymai nelaikytini pakankamais paneigti nuoseklius ir vieningus pareigūnų paaiškinimus, kurie pagrįsti foto nuotraukomis bei video medžiaga (b. l. 40–51, bylos priedas). Be kita ko, pažymėtina, jog Trakų rajono apylinkės teisme jau yra išnagrinėta byla Nr. A2.8.-445-804/2016 dėl nuobaudos J. T. skyrimo. Šioje byloje nustatyta, kad pardavėja S. G. pardavė alkoholinius gėrimus. Nutarimas yra įsiteisėjęs, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pardavimo faktas yra visiškai įrodytas, todėl bauda pareiškėjai skirta pagrįstai.
Įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nustato, jog už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.
Šiuo atveju pareiškėjai yra skirta minimali Įstatyme nustatyta bauda, o atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimas yra vienareikšmiškai nustatytas, laikytina, kad bauda pareiškėjai skirta pagrįstai ir yra proporcinga, todėl jos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. L. individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.