Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-419-71/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-18
Bylos Nr.
2A-419-71/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Liudvika Tupienė
Pareiškėjas
V. R.
Suinteresuotas asmuo
Danutei, Danutės- S, N. M., O. M., D. S. V., D. V., Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A- 419 -71/2007

Teisėjas V. Žilinskas Procesinio sprendimo kategorija 128.2.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

kolegijos teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus, Liudvikos Tupienės,sekretoriaujant Daivai Barisienei,dalyvaujant pareiškėjai V. R.,suinteresuotam asmeniui Danutei -S. V.,suinteresuoto asmens Danutės- S. V. atstovei advokatei S. Š.,suinteresuotiems asmenims N. M. ir O. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 22-3165-326/2007 pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. V., N. M., O. M., Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir suinteresuoto asmens D. V. pareiškimą pareiškėjai V. R., suinteresuotiems asmenims O. M. ir N. M., Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja, V. R., kreipėsi į teismą, ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo tėvo A. M., mirusio 1992 m. vasario 24 d., ir savo motinos S. M., mirusios 2002 m. kovo 19 d., palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai A. M. ir S. M. pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), valdė juos bendrąja jungtine nuosavybės teise, nors turtas buvo registruotas tėvo A. M. vardu. Tėvams, gyvenant santuokoje, gimė trys vaikai: dukterys D. S., V. ir sūnus K., kuris mirė 2005-07-25. Pareiškėja po brolio žmonos R. M. mirties 1990-10-17, prižiūrėjo du jų vaikus: N. M. ir O. M., tapo jų globėja. Tėvui A. M. 1992-02-24 mirus, liko turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo ir kiemo pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Name liko gyventi ji pati bei jos motina S. M., sesuo D. V. jau gyveno kitur. Pareiškėja teigė, jog tėvo palikimą – ½ gyvenamojo namo ir kiemo pastatų priėmė viena, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: ji gyveno gyvenamajame name, kurį su motina faktiškai padalino į dvi dalis, naudojosi gyvenamuoju namu, ūkio pastatu ir kiemo statiniais kaip savininkė, atskirai mokėjo už sunaudojamą elektros energiją, atliko einamąjį remontą. Pareiškėjos motina S. M. mirė 2002 m. kovo 19 dieną. Po motinos mirties likusį turtą pareiškėja prižiūrėjo ir toliau tvarkė. Po tėvų mirties per įstatymo nustatytą laiką dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nei pareiškėja, nei kiti asmenys nesikreipė. Pareiškėja negali gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, todėl prašo teismo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė tėvų palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo D. S. V., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė prašymą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po tėvo mirties palikimą priėmė jos motina S. M., nes mirus tėvui A. M., motina jai atidavė inventorizacijos knygą ir paprašė, kad ją išsaugotų, jog visi trys jos vaikai nesikreiptų į teismą dėl turto. Taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, jos sesuo V. R. ir brolis K. M., miręs 2005 m. liepos 25 d., priėmė jų motinos S. M., mirusios 2002 m. kovo 19 d., palikimą, pradėdami jos turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėja V. R. užsiėmė namudine veikla, ji važinėjo į Rusiją, todėl jos nebūdavo namuose, o ji 4 - 5 metus kasdien eidavo pas motiną. Tėvas sirgo diabetu, jam kasdien buvo reikalinga medicininė priežiūra. Pas notarą po tėvo mirties nesikreipė todėl, kad mama prašė to nedaryti. Mama po tėvo mirties, negaudavo senatvės pensijos, buvo nedirbanti, tačiau mamai padėdavo visi vaikai pagal savo išgales. D. S. V. teigė, kad motina priėmė tėvo palikimą, nes ji liko gyventi pačiame pagrindiniame name, kur ir gyveno su tėvu iki jo mirties. Mama naudojosi tais pačiais daiktais, kurie ir šiandien tebėra ten, pareiškėja, šiame pagrindiniame name niekada negyveno, ji jokio palikimo po tėvo mirties nepriėmė. Pareiškėja su vyru gyvena pristatytame priestate, nors nuosavybė registruota velionio tėvo A. M. vardu.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. priėmė tėvo A. M., mirusio 1992-02-24, ir motinos S. M., mirusios 2002-03-19 palikimą, pradėdama jų turtą faktiškai valdyti, suinteresuoto asmens D. S. V. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmetė. Teismas konstatavo, jog po A. M. mirties pareiškėja V. R. liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji mokėjo mokesčius, tvarkė, prižiūrėjo visą namų valdą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai: sąskaitos, prašymas, protokolas, pažyma, sutartys, bei suinteresuotų asmenų Nerijaus ir O. M. ir liudytojų: R. V., V. V., V. M., V. R., parodymai, kurie patvirtino, kad turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius pareiškėja V. R., o S. M. ir jos sūnus K. M. nuolat girtuokliavo, prie turto išlaikymo neprisidėjo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos V. R. veiksmai į palikimo priėmimą buvo aktyvūs, o S. M. po vyro A. M. mirties turto faktinio valdymo ir paveldėjimo atžvilgiu buvo pasyvi, tai patvirtina liudytojų: V. R., A. A., R. V., V. M., V. V. parodymai, kurie patvirtino, kad S. M. nuolat girtuokliavo ir nesirūpino turtu. Suinteresuotas asmuo D. S. V. neįrodė, kad po A. M. mirties jo sutuoktinė S. M. pradėjo turtą valdyti kaip savo ar atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat teismas nurodė, kad nepagrįstas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S. V., V. R. ir K. M., miręs 2005-07-25, priėmė savo motinos S. M., mirusios 2002-03-19, palikimą, pradėdami jos turtą faktiškai valdyti, nes byloje nustatyta, jog V. R. viena priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, o brolis K. M. prie turto faktinio valdymo ir naudojimo neprisidėjo, tai patvirtina liudytojų parodymai. Taip pat teismas nurodė, kad D.S. V. nėra suteikta teisė mirusiojo brolio K. M. vardu reikšti prašymą nustatyti tokį faktą, tą galėtų padaryti jo vaikai - suinteresuoti asmenys N. M. ir O. M..

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo D. S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. po vyro A. M. mirties 1992-02-24 priėmė palikimą turtą faktiškai, pradėdama valdyti turtą, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S. V., V. R. ir K. M., miręs 2005-07-25, priėmė motinos S. M., mirusios 2002-03-19, palikimą, pradėdami jos turtą faktiškai valdyti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. M. po vyro A. M. mirties 1992-02-24 priėmė palikimo turtą faktiškai pradėdama valdyti. S. M. po vyro mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo už sunaudotą elektros energiją. Pareiškėja V. R. po tėvo mirties tik gyveno namo priestate, kuris priklausė tėvams S. M. ir A. M.. Todėl pareiškėja po tėvo mirties palikimo priimti faktiškai valdydama negalėjo, nes po A. M. mirties minėtame name toliau gyvenant S. M., ji su turtu elgėsi, kaip to turto savininkė;Mirus motinai S. M. 2002-03-19, po motinos mirties iki pat savo mirties 2005-07-25 pagrindinėje namo dalyje gyveno K. M.. Apeliantė po motinos mirties lankydavo sergantį brolį K. M., jį prižiūrėdavo, gamindavo valgį, prižiūrėdavo gyvenamąjį namą. Šie veiksmai patvirtina, kad K. M. ir apleliantė priėmė motinos S. M. palikimą, pradėdami jos turtą faktiškai valdyti. Taip pat po motinos palikimą priėmė ir pareiškėja V. R., nes ji gyveno gyvenamojo namo priestate; Apeliantė, po motinos S. M. mirties 2002-03-19, į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes tuo metu sunkiai sirgo jos sutuoktinis, kuriam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja V. R. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. vasario 24 d. mirus pareiškėjos V. R. ir suinteresuoto asmens D. V. tėvui A. M., pareiškėja V. R. su mama S. M. liko gyventi name su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad minėtas pastatas su priklausiniais, viešame registre įregistruotas 1951 m. rugsėjo 20 d. A. M. vardu (b.l. 11-12 ). Atsižvelgiant į tai, kad A. M. ir S. M. susituokė 1942 m. balandžio 30 d., nurodyta namų valda laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po A. M. mirties į notarų biurą įstatyminiai įpėdiniai dėl palikėjo turto dalies priėmimo nesikreipė. 2002 m. kovo 19 d. mirė pareiškėjos V. R. ir suinteresuoto asmens D. V. mama S. M.. Po S. M. mirties minėtoje namų valdoje toliau gyveno pareiškėja V. R., taip pat dalimi namo naudojosi pareiškėjos V. R. ir suinteresuoto asmens D. V. brolis K. M., kuris 2005 m. liepos 26 d. mirė. Po motinos mirties įstatyminiai įpėdiniai taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėja V. R. su pareiškimu kreipdamasi į teismą teigė, jog tėvo palikimą – ½ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių priėmė viena, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nes ji gyveno gyvenamajame name, naudojosi gyvenamuoju namu, ūkio pastatu ir kiemo statiniais kaip savininkė, atskirai mokėjo už elektros energiją, atliko einamąjį remontą. Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad 2002 m. kovo 19 d. mirus motinai S. M., ji po motinos mirties likusį turtą toliau prižiūrėjo ir juo rūpinosi.

Suinteresuotas asmuo D. V. teigia, kad S. M. po vyro A. M. mirties 1992-02-24 priėmė palikimą, turtą faktiškai pradėdama valdyti, nes liko gyventi name, mokėjo už sunaudotą elektros energiją. Taip pat suinteresuotas asmuo D. V. nurodo, kad 2002-03-19 mirus motinai S. M., po motinos mirties iki pat savo mirties 2005-07-25 pagrindinėje namo dalyje gyveno brolis K. M., kurį D. V. lankydavo, prižiūrėdavo, gamindavo valgį, prižiūrėdavo gyvenamąjį namą. Todėl D. V. teigė, kad ji ir K. M. priėmė motinos S. M. palikimą, pradėdami motinos turtą faktiškai valdyti.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. R. ir suinteresuotas asmuo D. V. prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1992 m. vasario 24 d., mirus jų tėvui A. M., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Bylos duomenų analizė suteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, turėjo pagrindo konstatuoti, jog po tėvo A. M. mirties 1992 m. vasario 24 d., palikimą priėmė pareiškėja V. R.. Byloje nėra ginčo, jog po sutuoktinio A. M. mirties, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, toliau gyveno pareiškėjos ir apeliantės mama S. M.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po sutuoktinio mirties S. M. tik naudojosi gyvenamuoju namu, tačiau jokių aktyvių veiksmų kaip paveldėto turto savininkė neatliko. Tuo tarpu pareiškėja V. R. po tėvo mirties ne tik gyveno minėtame name, bet ir mokėjo einamuosius mokesčius, rūpinosi namų valda, atliko einamąjį remontą. Tai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir pirmosios instancijos teismo nurodytos sąskaitos už elektros energiją, prašymas - įsipareigojimas (b.l. 144), protokolas, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis; CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė nurodo, kad po tėvo A. M. mirties, mama S. M. toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi namų apyvokos daiktais. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.). Taigi, byloje nustačius, kad S. M. po savo vyro A. M. mirties, nors ir toliau liko gyventi minėtame name, tačiau nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su pareiškėja V. R. disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį,

Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad S. M. po vyro A. M. mirties 1992-02-24 priėmė palikimą, turtą faktiškai pradėdama valdyti.

Kaip jau buvo minėta, 2002 m. kovo 19 d. mirus S. M., po jos mirties minėtoje namų valdoje toliau gyveno pareiškėja V. R., ji mokėjo einamuosius mokesčius, atliko einamąjį remontą, sudarė turto draudimo sutartis. Taip pat byloje nėra ginčo, jog dalimi namo naudojosi pareiškėjos V. R. ir suinteresuoto asmens D. V. brolis K. M., kuris 2005 m. liepos 26 d. mirė. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog K. M. šį turtą tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko turto priežiūrą. Byloje esantys liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad K. M. tik gyveno namo dalyje, tačiau jokių būdu nevaldė jo kaip šio namo savininkas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad D. S. Valeckienei nėra suteikta teisė mirusiojo brolio K. M. vardu reikšti prašymą nustatyti tokį faktą, tą galėtų padaryti jo vaikai, suinteresuoti asmenys N. M. ir O. M., kurie nurodo, kad turtą faktiškai pradėjo valdyti V. R.. Tai, jog apeliantė po motinos mirties lankydavo sergantį brolį K. M., jį prižiūrėdavo, gamindavo valgį, prižiūrėdavo gyvenamąjį namą, nesuteikia pagrindo teigti, kad ji po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdama jos turtą faktiškai valdyti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog vien rūpinimasis broliu, kuris gyveno namo dalyje, ir trumpalaikis apsilankymas po tėvų mirties minėtoje namų valdoje, neatliekant jokių kitų aktyvių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu, nėra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui konstatuoti. Apeliantės argumentas, kad po motinos S. M. mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes tuo metu sunkiai sirgo jos sutuoktinis, nėra susijęs su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šis apeliantės argumentas iš esmės susijęs su termino palikimui priimti atnaujinimo klausimu, kuris nėra šio ginčo nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Liudvika TupienėEgidijus MockevičiusKopija tikra:TeisėjaR.A.Gutauskienė