Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-905-295/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
1-905-295/2013
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00826-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
Č. T.
Advokatai
Svetlana Naidenkas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-905-295/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00826-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Daliai Lukoševičienei, Jurgai Dringelytei,dalyvaujant prokurorams Viliui Paulauskui, Dariui Prankai, Ievai Kvedaraitei,nukentėjusiajai V. K.,gynėjai advokatei Svetlanai Naidenko,vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji Č. T. 2011 metų balandžio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą, o būtent:

atspausdino L. P. jai į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiųstą dokumento projektą (tekstą), tada iš turėto originalaus dokumento rusų kalba „2011-03-16 Sutikimas" gaminamame netikrame dokumente, reikiamose jo vietose, įkomponavo atitinkamus įrašus ir parašą, o būtent: įrašą „parašo tikrumą liudiju" (dokumento originale buvęs antroje eilutėje) nukėlė į trečiąją eilutę, o jo vietoje prirašė įrašą „ir V. K.", tada šalia įrašų „V. G. a/k (duomenys neskelbtini) ir „V. K. a/k (duomenys neskelbtini) iš kito dokumento įkomponavo parašus, tokiu būdu sukurdama netikrą dokumentą „2011-03-16 Sutikimą". Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 14 d., apie 12.00 val., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Rinktinės g. 50, Vilniuje, panaudojo pagamintą netikrą dokumentą - „2011-03-16 Sutikimą", perduodama jį projektuotojui L. P., kuris minėtą dokumentą pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos komisijai, sprendusiai dėl leidimo išdavimo jos vyrui I. G. ir V. D. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji Č. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji Č. T. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji teigė, kad ji jokių, su gyvenamojo namo rekonstrukcija susijusių dokumentų, neklastojo ir suklastotų dokumentų niekam neperdavė, o kokiu būdu suklastotas dokumentas atsirado Vilniaus rajono savivaldybėje, kaltinamoji paaiškinti negalėjo. Kaltinamosios Č. T. teigimu, klastoti dokumentus jai nebuvo jokio reikalo, kadangi V. K. ir V. G. (V. G.) raštiškus sutikimus dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos ji turėjo, tačiau architektas L. P. 2011 metų pradžioje jai pasakė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos komisija reikalauja, kad būtų ne du atskiri sutikimai, o vienas bendras, pasirašytas abiejų asmenų, todėl jis į kaltinamosios dukros I. T. naudojamo elektroninio pašto dėžutę atsiuntė tokio rašto pavyzdį. Tačiau kaltinamosios Č. T. teigimu, ji dukros elektroniniu paštu nesinaudoja, todėl negalėjo gauto rašto pagrindu suklastoti dokumentų, o iš architekto gautą raštą paprasčiausiai ignoravo. Visus reikalingus dokumentus gyvenamojo namo rekonstrukcijai, taip pat ir gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimą, ji gavo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje. Pati į V. K. dėl sutikimo davimo niekada nesikreipė, nes žinojo, kad ji niekada tokio sutikimo neduos dėl įtemptų tarpusavio santykių. „2011-03-16 Sutikimą", kurio suklastojimu ir panaudojimu ji yra kaltinama, Č. T. pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu, kai „sutikimą“ jai pateikė susipažinti tyrėjas. Kas galėjo suklastoti šį dokumentą ji nežino, tačiau mano, kad tai galėjo padaryti (duomenys neskelbtini) seniūnijos arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigūnai, kurie, kaltinamosios teigimu, jau daugiau kaip septynerius metus klastoja įvairius dokumentus, taip siekdami sutrukdyti kaltinamajai naudotis jai priklausančiu turtu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – kaltinamosios dukra – I. T. paaiškino, kad ji naudojasi elektroninio pašto dėžute, kuriuos adresas yra (duomenys neskelbtini). Liudytojos I. T. teigimu, jos motina – kaltinamoji Č. T. niekada nesinaudojo šia elektroninio pašto dėžute ir jos motinai adresuotų laiškų į šią elektroninio pašto dėžutę niekas, tame tarpe ir architektas L. P., nesiuntė. Kadangi I. T. pagal išsilavinimą yra teisininkė, o dėl jos motinai Č. T. priklausančio turto vyksta teisminiai ginčai, į šią elektroninio pašto dėžutę Č. T. galėjo būti siunčiami dokumentai, susiję su vykstančiais teisminiais ginčais, tačiau liudytoja I. T. nėra tuo užtikrinta. Liudytojos I. T. manymu, ši baudžiamoji byla yra sufabrikuota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie ir parengė bylos kaltinamąjį aktą, o policijos pareigūnų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normas.

Liudytojos I. T. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas vertina kritiškai. Liudytoja I. T. yra kaltinamosios Č. T. dukra, todėl ji yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Vertinant suinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad tokio asmens parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl jų patikimumo. Liudytojos I. T. parodymai apie tai, kad kaltinamajai Č. T. dokumentai į elektroninio pašto dėžutę adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo siunčiami, prieštarauja pačios kaltinamosios Č. T. parodymams apie tai, kad architektas L. P. atsiuntė jai į dukros naudojamą elektroninio pašto dėžutę rašto pavyzdį, kurį kaltinamoji ignoravo. Kadangi liudytojos I. T. parodymai kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, todėl jos parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje.

Nepaisant kaltinamosios Č. T. neprisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, jos kaltė netikro dokumento pagaminimu ir jo panaudojimu, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje buvo 2011 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui (T.1., b.l. 29-42), kuriame buvo teigiama, kad 2011-04-05 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriuje buvo gautas V. D. ir I. G. (I. G.) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių rekonstrukcijos projektas. 2011-04-07 vykusiame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos posėdyje buvo nutarta nepritarti V. D. ir I. G. projektui, kadangi projekte nebuvo pateikti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimai dėl naujų statinių statybos. Prie pateikto projekto buvo pridėtas tik V. G. (V. G.) ranka rašytas sutikimas, kurio parašo tikrumą 2011-02-25 patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė R. M., įregistruodama atliktą notarinį veiksmą registracijos žurnale, įrašo registracijos Nr. 24. 2011-04-11 V. D. ir I. G. rekonstrukcijos projektas buvo pateiktas svarstyti pakartotinai, todėl 2011-04-14 įvykusiame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos posėdyje pakartotinai buvo tikrinta projektinė dokumentacija bei papildomai pagal ankstesniame posėdyje padarytas pastabas, pateiktas sutikimą patvirtinantis dokumentas. Statybos komisijos posėdžio metu įtarimą sukėlė bendraturčių V. G. ir V. K. sutikimo dėl galimybės vykdyti statybas tikrumą patvirtinančios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno žymos autentiškumas. Sutikimas, kurį pateikė V. D. ir I. G., taip pat buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės R. M.. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad 2011-04-05 ir 2011- 04-11 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikti dokumentai yra skirtingo turinio, juos taip pat pasirašė skirtingi asmenys, tačiau parašų tikrumą tvirtinanti žyma turi vienodą registracijos numerį, nors akivaizdu, kad jos tekstas taip pat yra pakoreguotas. Posėdžio metu projekto autorius L. P. atsisakė patvirtinti pateikto sutikimo tikrumą, nes jis neva nematė šio dokumento originalo. Apie pateiktus skirtingus sutikimus su tuo pačiu registracijos numeriu buvo informuota (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė R. M., kuri paaiškino, kad seniūnijoje pildomame notarinių veiksmų registracijos žurnale yra tik vienas įrašas numeriu 24, kuriuo įregistruotas tik V. G. parašo tikrumo liudijimas. Tuo tarpu V. K. parašo tikrumo (duomenys neskelbtini) seniūnė teigia niekada netvirtinusi.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškime nurodytas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. L., 2011 metais dirbęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teisės skyriaus specialistu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. pateikė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto bylos kopiją (T. 1., b.l. 85-206) ir „2011-03-16 Sutikimo“ kopiją (T. 2., b.l. 1-2).

Kad ji niekada nėra davusi jokio, nei raštiško, nei žodinio sutikimo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, rekonstrukciją, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji V. K..

Liudytoja – (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė – R. M. patvirtino, kad V. K. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ji nėra mačiusi ir jos parašo tikrumo niekada nėra notariškai liudijusi. Liudytojos R. M. teigimu, kiekvieną notarinį veiksmą ji registruoja Notarinių veiksmų registracijos žurnale, kuris yra saugojamas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. 2011-02-25 į (duomenys neskelbtini) seniūniją kreipėsi V. G. (V. G.), kuris paprašė patvirtinti jo parašo tikrumą ant sutikimo dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, rekonstrukcijos. Kartu su V. G. į seniūniją buvo atvykę V. D. ir kaltinamoji Č. T.. Liudytoja R. M. (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose patvirtino V. G. parašo tikrumą ant jo sutikimo dėl namo rekonstrukcijos, savo ranka užrašiusi „Aš, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė piliečio V. G. parašo tikrumą liudiju", uždėjo (duomenys neskelbtini) seniūnijos antspaudą, šalia jo parašė „Nr.24", nes tokiu numeriu įregistravo minėtą sutikimą Notarinių veiksmų registracijos žurnale, po to, žemiau įrašė datą ir žodžius: „2011-02-25, seniūnė R. M." ir pasirašė. 2011 metais balandžio mėnesį, tikslios datos ji neprisimena, ji iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybų skyriaus sužinojo, kad į jų skyrių buvo pateikti du skirtingi sutikimai dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, patvirtinti jos, kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės, parašais. Kadangi ji dviejų skirtingo turinio sutikimų dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos netvirtino, o (duomenys neskelbtini) seniūnijos pildomame Notarinių veiksmų registracijos žurnale yra tik vienas įrašas Nr. 24, kuriuo įregistruotas tik V. G. parašo tikrumo liudijimas, ji padarė minėto žurnalo kopijas, jas patvirtino ir perdavė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuriai pasiūlė dėl šio įvykio kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. pateikė Notarinių veiksmų registracijos žurnalą (T. 1., b.l. 66), kuris buvo apžiūrėtas (T. 1., b.l. 69-75) ir apžiūros metu nustatyta, kad 2011 m. vasario 25 d. įrašu Nr. 24 yra įregistruotas V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), parašo tikrumo liudijimas.

Liudytojas L. P., duodamas parodymus teisme, teigė, kad jis yra individualios įmonės, teikiančios projektavimo paslaugas, savininkas. 2010 metais, tikslios datos jis neprisimena, I. G. (I. G.) ir V. D. pateikė užsakymą suprojektuoti gyvenamąjį namą bei du ūkinius pastatus ir pirtį. Jis pasirašė dvi projektavimo darbų sutartis, vieną su I. G., o kitą su V. D.. Aptariant gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir projektavimo darbus, kartu su užsakovais visada dalyvaudavo ir I. G. sutuoktinė - kaltinamoji Č. T.. Atliekant projektavimo darbus, jam iškilo būtinybė gauti bendraturčių sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto byloje buvo vieno iš bendraturčių V. G. ranka rusiškai surašytas sutikimas, tačiau šio sutikimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijai nepakako, todėl ji pareikalavo pateikti lietuviškai surašytą visų bendraturčių sutikimą. Po komisijos posėdžio jis sutarė su V. D. ir kaltinamąja Č. T., kad jis surašys ir pateiks joms tai, ko reikalauja komisija, o jos pasirūpins raštišku bendraturčių sutikimu, ir jį gavę, pateiks liudytojui L. P.. Tą pačią dieną liudytojas L. P. surašė reikalingo dokumento pavyzdį ir jį nusiuntė elektroniniu paštu, kurį nurodė, kaltinamoji Č. T.. 2011 metų balandžio mėnesį, komisijos posėdžio dieną, kaltinamoji Č. T., Vilniaus rajono savivaldybės pastato koridoriuje, ištraukusi iš rankinės, pateikė jam bendraturčių sutikimo dėl rekonstrukcijos kopiją. Statybos komisijos posėdžio metu, kai Č. T. pateikė sutikimo kopiją, liudytojas L. P. pasakė, kad ji turi dokumento originalą, kadangi patikėjo, kad Č. T., kuri taip pat dalyvavo komisijos posėdyje, turi pateikto bendraturčių sutikimo originalą. Statybos komisija pareikalavo dokumento originalo, kurio Č. T. nepateikė, todėl leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai nebuvo išduotas.

Liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sutikimo pavyzdį (kurį išsiuntė elektroniniu paštu Č. T.); projektavimo sąlygų sąvado kopiją; prašymo kopiją projektavimo sąlygų sąvadui gauti; nekilnojamojo turto registro išrašo -pažymėjimo kopiją; laikinojo žemės sklypo plano kopiją; projektavimo darbų sutarties kopiją (T. 2., b.l. 5-21).

Specialistų išvadoje konstatuota (T. 2., b.1. 93-101), kad tirti pateiktas „2011-03-16 Sutikimas“ yra pagamintas montažo būdu, naudojant dokumento skenavimą, o reikiamus įkeltų rekvizitų pakeitimus (jų pergrupavimą, nukėlimą į kitą eilutę, dalies įrašų panaikinimą ir pan.) atliekant grafinio redagavimo programos pagalba, arba kopijavimą, panaudojant pateiktą rusų kalba rašytą sutikimą (iš jo kopijos iškerpant atitinkamus įrašus ir parašą, juos įkomponuojant reikiamose dokumento vietose ir nukopijuojant), o taip pat ir kitą dokumentą, kuriame yra V. K. vardu pasirašytas parašas. „2011-03-16 Sutikimas“ yra montažo būdu pagaminta kopija, į kurią įrašas „Aš, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė piliečio V. G. parašo tikrumą liudiju. Reg. Nr. 24 seniūnė R. M.“, parašas ir atspaudas yra įkelti nukopijavus/nuskenavus juos iš pateikto rusų kalba ranka rašyto „Sutikimo“. „2011-03-16 Sutikime“ nukopijuotas įrašas „parašo tikrumą liudiju“ (dokumento originale buvęs antroje eilutėje) yra nukeltas į trečią eilutę, o jo vietoje prirašytas įrašas „ir V. K.“ ir vėl padaryta dokumento kopija arba įrašas „ir V. K.“ yra nuskenuotas/nukopijuotas iš kito dokumento ir įkomponuotas į „2011-03-16 Sutikimą“. „2011-03-16 Sutikime“ šalia įrašo „V. G. a/k (duomenys neskelbtini) esantis parašas yra nuskenuotas/nukopijuotas iš tirti pateikto rusų kalba rašyto sutikimo ir įkomponuotas į „2011-03-16 Sutikimą“. „2011-03-16 Sutikime“ šalia įrašo „V. K. a/k (duomenys neskelbtini) esantis parašas yra nuskenuotas/nukopijuotas iš kito dokumento ir įkomponuotas į „2011-03-16 Sutikimą“.

Taip pat specialistai nustatė, kad „2011-03-16 Sutikimo“ kopijoje esantis įrašas „Aš, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė piliečio V. G. parašo tikrumą liudiju. Reg. Nr. 24 seniūnė R. M." ir jame įterptas įrašas „ir V. K.“ parašyti ne to paties asmens (T. 2., b.l. 102-104).

Be to, specialisto išvadoje yra nurodyta, kad tikėtina, jog „2011-03-16 Sutikimo“ kopijoje esanti įrašą „ir V. K." parašė ne R. M.. Ar „2011-03-16 Sutikimo“ kopijoje, esantį įrašą „ir V. K." parašė Č. T., nustatyti negalima dėl to, kad tiriamasis įrašas yra kopija (T. 2., b.l. 112-114).

Liudytojas A. P. (A. P.) teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis dirba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Plėtros ir teritorijų planavimo skyriuje ir dalyvavo, išduodant sąlygų sąvadą statybos darbams gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime. Liudytojas A. P. patvirtino, kad iš pradžių buvo išduotas sąlygų sąvadas statybos darbams gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau vėliau, išaiškėjus, kad tame žemės sklype yra ne vienas, o du gyvenamieji namai, ir yra ne vienas savininkas, leidimo išdavimas statybų darbams buvo sustabdytas ir pareikalauta bendrasavininkų sutikimo dėl rekonstrukcijos darbų. Kadangi, kiek jam žinoma, bendrasavininkų sutikimo originalas Statybų komisijai pateiktas nebuvo, leidimas statybai nebuvo duotas.

Liudytojas V. G. (V. G.) patvirtino, kad jis davė raštišką sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, kurį surašė savo ranka rusų kalba ir pasirašė. Apie jokį kitą sutikimą, surašytą lietuvių kalba, jis nežino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškinti negalėjo.

Liudytojos V. D. teigimu, visus gyvenamojo namo rekonstrukcijos dokumentus tvarkė architektas L. P.. Iš Statybų komisijos ji sužinojo, kad trūksta kažkokio dokumento, todėl leidimas rekonstrukcijai išduotas nebuvo. Ar ji asmeniškai matė „2011-03-16 Sutikimą“, liudytoja V. D. paaiškinti negalėjo, duodama prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, tačiau kategoriškai teigė, kad jeigu koks nors dokumentas ir buvo suklastotas, tai galėjo padaryti tik seniūnijos arba savivaldybės pareigūnai.

Šį liudytojos V. D. teiginį teismas vertina kritiškai, kadangi klastoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, rekonstrukcijos dokumentus, minėti pareigūnai neturėjo nei motyvų, nei tikslo.

Tokią galimybę teisiamojo posėdžio metu paneigė ir buvę (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai – liudytojai M. G. ir T. Č. (T. Č.), kurie pripažino, kad tarp gyvenamojo namo bendrasavininkų yra susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, tačiau kokių nors reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, šie liudytojai nepateikė.

Jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su „2011-03-16 Sutikimo“ gavimu (pagaminimu) ar jo panaudojimu, teisiamojo posėdžio metu nepateikė ir liudytojai I. G. (I. G.) ir S. D. (S. D.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, todėl vertinant liudytojų parodymus bei pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Vertindamas liudytojų parodymus, duotus šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, teismas pažymi, kad liudytojų A. L., R. M. ir L. P. parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti specialistų išvadomis, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad liudytojai A. L., R. M. ar L. P. turi tikslą apkalbėti kaltinamąją Č. T., todėl netikėti šių liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo. Kad jie nepasirašė „2011-03-16 Sutikimo“ patvirtino ir nukentėjusioji V. K. bei liudytojas V. G. (V. G.), todėl teismas, atsižvelgdamas į šių liudytojų parodymus, o taip pat į specialistų išvadą, kad „2011-03-16 Sutikimas“ yra pagamintas montažo būdu, naudojant dokumento skenavimą arba jį kopijuojant, daro išvadą, kad „2011-03-16 Sutikimas“ yra netikras dokumentas, kadangi jame pateikta tikrovės neatitinkanti informacija ir jis yra pagamintas asmens, neturinčio teisės tai daryti.

Nors įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai, tačiau dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, suteikiantis informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), o tą įrašą panaudojus, fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei gali kilti teisiškai reikšmingi padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2010, 2K-355/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas – bendrą daiktą ( žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka, kuriame yra įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 straipsnis). Gyvenamojo namo rekonstrukcija yra pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl prieš pradedant rekonstrukciją, t.y. siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, būtina gauti žemės sklypo ar pastato patalpų savininkų sutikimus. Todėl akivaizdu, kad tikrovės neatitinkanti informacija, pateikta „2011-03-16 Sutikime“, nustatė teisiškai reikšmingą faktą, kurį panaudojus apyvartoje, bendraturčiams galėjo būti sukelti teisiškai reikšmingi padariniai, susiję su nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių pažeidimais, todėl teismas daro išvadą, kad „2011-03-16 Sutikimas“ yra dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kaltinamajai Č. T. kaltinamuoju aktu inkriminuota, kad ji pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, taip užtikrindamas normalią, teisingą ir teisėtą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai (sudėtis) reikalauja konstatuoti ne tik objektyvų faktą – dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, bet ir tiesioginę tyčią kaltininko veikoje, t. y. nustatyti, kad kaltinamoji Č. T. suvokė, kad gamina netikrą dokumentą, kurio duomenys neatitinka tikrovės, jį panaudoja statybos leidimui gauti, t.y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaip minėta, netikro dokumento pagaminimo mechanizmas yra atskleistas kategoriška specialisto išvada, kad nekilnojamojo turto bendraturčių sutikimas yra pagamintas montažo būdu, naudojant kitų autentiškų dokumentų skenavimą arba kopijavimą. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad kaltinamoji Č. T. atstovavo savo sutuoktinį I. G. (I. G.) bendraudama su projektuotoju L. P. ir tvarkydama gyvenamojo namo rekonstrukcijos dokumentus, liudytojas L. P. bendraturčių sutikimo pavyzdį, kurio pagrindu buvo pagamintas netikras dokumentas, nusiuntė elektroniniu paštu į elektroninio pašto dėžutę, kurią jam nurodė kaltinamoji Č. T., be to, kaltinamoji Č. T. turėjo autentiškus dokumentus, iš kurių buvo nuskenuoti/nukopijuoti reikalingi rekvizitai ir perkelti į liudytojo L. P. atsiųstą bendraturčių sutikimo pavyzdį. Kaltinamoji Č. T. žinojo, kad be bendraturčių sutikimo statybos leidimo ji negaus, taip pat ji žinojo, kad V. K. gera valia sutikimo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus neduos dėl priešiškų tarpusavio santykių, susijusių su kilusiais ginčais dėl nuosavybės, todėl teismas mano, kad kaltinamoji Č. T. turėjo nusikalstamos veikos tikslą ir motyvą, o atsižvelgdamas į paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji Č. T., veikdama tiesiogine tyčia, pagamino netikrą dokumentą. Nors byloje nėra galimybės neginčijamai nustatyti ir įrodyti, kad kaltinamoji Č. T. pati asmeniškai skenavo dokumentus, juos kopijavo ar atliko kitus grafinio redagavimo veiksmus, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji Č. T. disponavo dokumentais, iš kurių buvo nuskenuoti/nukopijuoti reikalingi rekvizitai ir perkelti į netikrą dokumentą, teismas mano, kad šių duomenų pakanka pripažinti kaltinamąją Č. T. viena iš netikro dokumento pagaminimo bendrininkių, net jeigu prie netikro dokumento pagaminimo savo darbu prisidėjo ir kitas asmuo.

Taip pat teismas mano, kad bylos nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji Č. T. netikrą dokumentą panaudojo, perduodama jį projektuotojui L. P., kuris pateikė jį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinei statybos komisijai. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas L. P., o taip pat liudytojas A. L., patvirtinęs, kad „2011-03-16 Sutikimas“ buvo pateiktas 2011-04-14 įvykusiame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos posėdyje, o jį pateikęs projektuotojas L. P. teigė jį gavęs iš kaltinamosios Č. T., kuri turinti ir to sutikimo originalą, tačiau tuo metu jo pateikti negalinti.

Nors baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamosios Č. T. veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad kaltinamosios Č. T. pagamintas netikras dokumentas projektuotojo L. P. nebuvo patvirtintas kaip tikras ir jis nebuvo realizuotas, t.y. jo pagrindu nebuvo išduotas leidimas statybai, tačiau BK 300 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti tam tikrų padarinių ir laikoma baigta, padarius įstatymu uždraustą veiką, t.y. pagaminus netikrą dokumentą ir/ar jį panaudojus. Netikro dokumento panaudojimas, tai netikro dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Kaltinamoji Č. T. netikrą dokumentą pagamino ir jį pateikė už statinio projektą atsakingam asmeniui – projektuotojui L. P., todėl kaltinamosios Č. T. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baigtinė, o ta aplinkybė, kad pagal netikrą dokumentą, suabejojus jo originalumu, nebuvo išduotas statybos leidimas, jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Taigi, teismas kaltinamosios Č. T. kaltę netikro dokumento pagaminimu ir jo panaudojimu laiko įrodyta, ir mano, kad jos veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios Č. T. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į netikro dokumento reikšmę bei tikslą, kuriam šis netikras dokumentas buvo panaudotas, taip pat kaltinamosios asmenybę, kuris anksčiau neteista, dirba, ir mano, kad kaltinamajai skirtina BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

Č. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 20 MGL (2600 Lt – dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nustatytu terminu savanoriškai nesumokėjus baudos, teismo nuosprendžiu paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Kardomąją priemonę Č. T. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Bugelevičius