- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-947-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01241-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinio
- Suinteresuotas asmuo
- E. Z., M. D., A. Z., S. Ž.
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) A. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Z., M. D., A. Z. ir S. Ž. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neveiksnia E. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), Alytuje. Nurodė, kad gavo E. Z. sesers M. D., kurios šeimoje gyvena E. Z., prašymą, kreiptis į teismą dėl pripažinimo jos neveiksnia ir globos jai nustatymo.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškimą tenkino.
Pripažino E. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, neveiksnia. Priteisė iš A. Z. M. D. 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų.Priteisė iš S. Ž. M. D. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisė iš A. Z. 26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Priteisė iš S. Ž. 26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato du vienodai svarbius kriterijus pripažinimui neveiksniu – medicininį (asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu), ir juridinį – (psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti). Sprendė, jog byloje yra pakankamai duomenų dėl E. Z. Alzhaimerio ligos ir proto negalios dėl demencijos – specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažyma ir pažyma dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, kuriose nurodyta, kad E. Z. dėl ligos nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (didelių specialiųjų poreikių lygis), išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad E. Z. diagnozuota Alzhaimerio liga, demencija sergant šia liga, asmens sveikatos istorija. E. Z. psichinį sutrikimą dėl diagnozuotos demencijos, sergant vėlai prasidėjusia Alzhaimerio liga, dėl ko E. Z. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti patvirtina ir pagrindinis įrodymas – teismo psichiatrijos ekspertizės aktas. Šis sutrikimas yra nuolatinio negrįžtamo pobūdžio. Nustatant juridinį kriterijų, svarbu nustatyti, ar psichinis sutrikimas, nulemiantis E. Z. negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, yra toks sunkus, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog jai reikalinga globa. Pažymėjo, kad E. Z. konstatuoti sunkūs ir nuolatinio negrįžtamo pobūdžio sutrikimai, kurie apriboja E. Z. galimybę orientuotis, būti fiziškai ir ekonomiškai nepriklausoma, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Teismas nustatė, kad E. nesiorientuoja erdvėje ir laike, todėl nesugeba pati savimi pasirūpinti (nusipirkti maisto, pagaminti, nusipirkti drabužius, pasirūpinti savo higiena, išgerti prirašytus vaistus ir kt.), būti ekonomiškai savarankiška (mokėti mokesčius už butą, disponuoti savo pensija), negali pati daryti savarankiškų sprendimų ir už juos atsakyti. Pripažino, kad dėl demencijos E. reikalinga globa, priešingu atveju ji gali padaryti žalos savo sveikatai (pati neišgeria vaistų, nepavalgo), savo turtui. Pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal E. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje E. Z. dėl savo psichinės būklės negali tinkamai savęs atstovauti. Teismas įvertino bylos sudėtingumą, apimtį, laiko sąnaudas ir pilna apimtimi priteisė suinteresuoto asmens prašomas priteisti 1 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 72-75).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl E. Z. pripažinimo neveiksnia atmesti (t. 2, b. l. 81-90).
Motyvuose nurodė:
Teismas nevertino tokių aplinkybių, kad 2012-03-16 tarp E. Z. ir A. Z. buvo sudaryta rentos sutartis, kuria E. Z. įsipareigojo perduoti krikštasūniui A. nuosavybės teises į jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o A. Z. įsipareigojo leisti jais naudotis bei išlaikyti E. Z. iki gyvos galvos. M. D. siekė E. turto, jai priklausė tos pačios sodybos Kaniūkų kaime dalis, kurio kita dalis perėjo A. Z. ir pareiškėja prarado galimybę įsigyti visą sodybą. Teismas tik formaliai išnagrinėjo bylą, pažeidė tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino liudytojų parodymus, netinkamai organizavo E. Z. apklausą, netinkamai vertino jos parodymus ir ekspertų išvadas. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys psichinės sveikatos sutrikimai. Psichinės ligos ar proto negalios turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Teismas netinkamai vykdė teismo pareigą nustatyti juridinį neveiksnumo kriterijų, nepasiekė tikslų nustatyti, kiek liga lemia asmens negalėjimą suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teismas darydamas išvadą, kad E. Z. nesugeba savimi pasirūpinti, konkrečiai nenurodė, kokie duomenys leidžia teigti, kad E. Z. yra tokios būklės. Netinkamai nustatė reikšmingas aplinkybes, liudytojų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymus. Ekspertė nepateikė jokių reikšmingų duomenų, turinčių įtakos juridinio kriterijaus nustatymui. Nepagrįsti ekspertės nurodymai, kad pagal nustatytą diagnozę orientacija negrįžta niekada, kadangi E. Z. elgesys ir duoti parodymais teismo posėdyje rodė, kad jos orientacija nesutrikusi. Posėdžio metu duoti klausimai ir atsakymai rodo, kad ji suvokia, kas vyksta aplinkoje. Teismas išvadą, kad E. reikalinga globa, nes priešingu atveju ji gali padaryti žalos savo sveikatai, padarė remiantis prielaidomis. Yra pagrindo manyti, kad E. Z. buvo daromas poveikis, kuris lemia jos baimę kalbėti, ar ji linkusi save apkalbėti. Sesuo S. Ž. parodė, kad E. turi tik atminties sutrikimą, o kiek daugiau nei prieš metus vairavo pati automobilį, kas reiškia, kad šiuo metu E. iš esmės gali tvarkytis savarankiškai, orientuojasi buityje, geba mąstyti ir vertinti įvykius. Niekas iš giminaičių nėra pastebėję jos sveikatos pablogėjimo požymių. M. D. siekia tapti globėja. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino E. Z. procesinių teisių. Šioje byloje E. Z. nesugebėjo apginti savo interesų, teismas nevykdė pareigos pasiūlyti jai pasirūpinti tinkamu atstovavimu, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Teismas pažeidė CPK 467 str. 2 d. nuostatą – nedalyvaujant gydytojui teismo psichiatrui, nors E. Z. teismo posėdyje buvo apklausa du kartus. Teismas, neturėdamas specialių žinių, uždavinėjo klausimus nesiaiškindamas, kodėl vienaip ar kitaip atsakoma, klausimų pakartojimai ir užduodamas tonas klaidino E. Z.. Neobjektyviai išnagrinėjo bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino E. Z. teisių apsaugos. Pagal CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Bylinėjimosi išlaidas galima priteisti suinteresuotų asmenų naudai iš pareiškėjo, kurio pareiškimas atmestas. Teismas turi motyvuoti, kodėl konkrečioje situacijoje priėmė tokį sprendimą, nes priteisti bylinėjimosi išlaidas yra teismo teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas nereiškė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o šiuo atveju vieno suinteresuoto asmens išlaidų kito suinteresuoto asmens naudai priteisimas nėra numatytas įstatyme.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka su suinteresuoto asmens A. Z. skundu, nes mano, kad jame nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas yra nepagrįsti. Teismo sprendimas pagrįstai priimtas remiantis ekspertizės išvadomis, kuriomis abejoti nėra pagrindo (t. 2, b. l. 95-96).
Suinteresuotas asmuo M. D. prašo A. Z. apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ( t. 2, b. l. 98-107).
Motyvuose nurodė:
Apeliantas iškreipia faktines bylos aplinkybes, išgalvoja neva jis nuolat rūpinosi E. Z.. 2012-03-16 Rentos sutartimi, E. Z. nesuprantant savo veiksmų, apeliantas siekė pasididinti savo turto dalį. Nors pagal sutartis apeliantas įsipareigojo išlaikyti E. iki jos gyvos galvos, tačiau po sutarties sudarymo išvyko gyventi į Vilnių, tik pasinaudojo E. ir ja nesirūpina, ja rūpinasi sesuo M. D., kurios suinteresuotumas byloje yra tik moralinio pobūdžio. Nepagrįsti jokiais įrodymais apeliacinio skundo teiginiai apie neva M. D. suplanuotą turto užvaldymo scenarijų. Atmestini argumentai, kad E. Z. psichikos sutrikimai buvo diagnozuoti tik pagal M. D. pasakojimus ir psichikos sveikatos sutrikimai buvo pastebėti tik M. D. pasiėmus seserį gyventi kartu, kadangi E. Z. psichikos sveikatos pakitimai pastebėti dar iki 2012 m. vasario mėn. Byloje nepaneigta, kad E. Z. dezorientuota laike, gyvena tik praeitimi, savo gyvenimo faktus atsimena tik iš vaikystės ar jaunystės, kai gyveno su motina. Tai, kad E. nesiorientuoja laike, patvirtino liudytoja S. Ž.. Byloje nepateikta įrodymų, kad E. Z. izoliuota nuo kitų asmenų. M. D. nepatenka į asmenų, galinčių reikšti teismui prašymą dėl sesers pripažinimo neveiksnia sąrašą, todėl būdama rūpestinga privalėjo pranešti Socialinės paramos skyriui apie sesers ligą ir neįtakojo institucijos veiksmų. Nesiėmus priemonių neveiksnumui nustatyti gali kilti negatyvios pasekmes. Teismo ekspertizė vienareikšmiškai atsakė, jog E. Z. savo veiksmų reikšmės nesupranta ir jų valdyti negali, sutrikimas nuolatinio pobūdžio. Teismas pagrįstai, vertindamas visumą įrodymų, padarė išvadą, kad E. Z. sutrikimai sunkūs ir nuolatinio pobūdžio, kad ji nesiorientuoja laike ir erdvėje, savimi nesugeba pasirūpinti. Medicininį vertinimo kriterijų lėmė E. Z. medicininiai duomenys ligos istorijose, ekspertizės išvada, ekspertės paaiškinimai. Tikėti, kad ekspertai suklydo darydami išvadą, nėra jokio pagrindo. Ekspertė teismo posėdyje kompetentingai atsakinėjo į klausimus, patvirtino išvadą ir pagrindė, kokiais duomenimis vadovavosi teikdama būtent tokią išvadą. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad E. Z. elgesys teismo posėdžio metu rodo, kad jos orientacija nesutrikusi. Ji painiojo sąvokas, įvykius, žmones. Negalėjo logiškai atsakyti į paprasčiausius buitinius klausimus. Tai, kad pati E. Z. nenori būti pripažinta neveiksnia, neturi įtakos teismo išvadai. Esant eksperto išvadai dėl E. Z. ligos, teismas neturėjo pagrindo vadovautis E. Z. duotais paaiškinimais, kad ji nenori būti pripažinta neveiksnia. Pripažinti E. Z. neveiksnia iniciavo valstybinė institucija. Įstatyminė norma apie teismo pareigą pasiūlyti E. Z. advokatą ar paskirti valstybės apmokamą advokatą įsigaliojo tik nuo 2014-01-01, todėl negalėjo būti taikoma. Be to, prašymas skirti E. Z. nepriklausomą valstybės apmokamą advokatą galėjo būti svarstomas proceso eigoje, o ne po teismo sprendimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo siekia vilkinti bylą. Byloje suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi CKP 443 straipsnio 6 dalimi ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. Ž. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl E. Z. pripažinimo neveiksnia atmesti. Palaiko A. Z. apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 111-113).
Nurodė, kad E. Z. yra ligonė, bet teisme kalbėjo aiškiai, teisingai, turėjo savo nuomonę, tačiau teismas nesigilino, iš kur gali būti tokie prieštaravai ir aklai pasitikėjo eksperto išvada, M. D. ir jos šeimos narių paaiškinimais. A. Z. šeima ir jis visada padėdavo nudirbti ūkio darbus, visko nupirkdavo, tačiau M. D. sužinojus apie rentos sutartį, ji seserį E. Z. pasiėmė iš jos buto ir išsivežė pas save nieko nesakiusi. Tuo siekia atskirti ją nuo kitų šeimos narių ir užvaldyti jos turtą. E. yra sakiusi, kad M. nori ją padaryti kvaila. M. D. ir jos dukra, duodamos teisme parodymus apie E. duodamus vaistus, painiojosi, kokius ir kiek vaistų duoda ir kt., kas verčia abejoti, ar jos duodavo tinkamus vaistus. E. teismo posėdyje atrodė pakankamai sąmoninga. Ekspertė posėdyje pasakė, kad su tokia diagnoze, kokia padaryta išvadoje, E. turi būti visiškai dezorientuota, tačiau jos būklė tokia nėra. Išlieka tikimybė, kad E. sveikata buvo bent laikinai bloginama, siekiant M. įgyvendinti savo tikslus. Tik M. pasiėmus E. pas save jos medicininiuose dokumentuose atsirado įrašai apie psichikos sutrikimus. Pakartotinę E. Z. apklausą teismas atliko nedalyvaujant nei vienai iš šalių. Teisėja E. žodžius vertino ne objektyviai, turėdama išankstinę nuomonę, todėl turėjo nusišalinti. Daug klausimų kelia Č. V. D. (buvęs M. sutuoktinis) dalyvavimas teismo posėdžiuose, kadangi jis kaime seniai nesilankė, bylos nagrinėjimo eigoje jis tik saugojo, kad E. nepasikalbėtų su giminaičiais. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl bylinėjimosi išlaidų. Nepagrįstai traktavo, kad apginti M. D. interesai, kuriai atstovavo advokatas, tačiau E., iš kurios bandoma atimti visas teises, advokato niekas neparūpino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, tačiau nustatė kitus procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Byloje tarp suinteresuotųjų asmenų kilo ginčas dėl būtinybės (reikalingumo) E. Z. pripažinti neveiksnia. Apeliantas A. Z. ir suinteresuotas asmuo S. Ž. nurodo, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti E. Z. neveiksnia, kad byla užvesta siekiant užvaldyti jos turtą, kuris 2012 m. kovo 16 d. rentos sutartimi (šiuo metu ginčijama teisme) perduotas apeliantui. Pareiškėjas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir suinteresuotas asmuo M. D. (pas kurią šiuo metu gyvena E. Z. ir kuri kreipėsi į pareiškėją dėl šios bylos užvedimo) nurodo, kad yra pagrindas pripažinti E. Z. neveiksnia, nes jai diagnozuota demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, ji savo veiksmų reikšmės nesupranta ir jų negali valdyti (patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės aktas), jos būklė negerėja, sutrikusi atmintis ir orientacija.
Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-224/2013).
Taigi, šios kategorijos bylose būtina preciziškai taikyti civilinio proceso nuostatas, prioritetiniai ginant asmens, turinčio psichikos sutrikimų, teises bei, išsiaiškinant šio asmens galimybes savarankiškai gyventi visuomenėje (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 2A-413-253/2014). Tokio asmens apklausa teismo posėdyje (jeigu yra galimybė jį apklausti) yra viena svarbiausių procesinių veiksmų, kuri leidžia teismui betarpiškai susidaryti nuomonę apie šio asmens sveikatos būklę ir tinkamai ją įvertinti visų kitų byloje esančių įrodymų visumoje. CPK 467 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokio <...> asmens apklausa atliekama dalyvaujant gydytojui teismo psichiatrui. Šio asmens būtinas dalyvavimas apklausoje, atsižvelgiant į apklausiamo asmens sveikatos sutrikimus, užtikrina tai, jog teisme bus išgirsta tikroji asmens, turinčio psichikos sutrikimų, valia bei atskleista tikroji jo sveikatos būklė, o tuo pačiu ir teismo psichiatras galės pareikšti savo nuomonę (išvadą) apie šio asmens sveikatos būklę duotuoju momentu (pagerėjo, pablogėjo ir pan.). Nagrinėjamu atveju E. Z. buvo apklausta nedalyvaujant teismo psichiatrui, t. y. pažeidžiant CPK 467 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl ko negalima laikyti tinkama ir ja vadovautis, priimant sprendimą.
Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad E. Z. turėjo būti užtikrintas tinkamas jos atstovavimas, t. y. ji turėjo turėti advokatą. Nors iki teismo sprendimo priėmimo įstatymas šios kategorijos bylose nenumatė advokato dalyvavimo būtinumo (CPK 466 str.), tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d. (įst. priimtas 2013 m. gegužės 9 d.) CPK 466 ir 467 straipsniuose numatyta, kad šios kategorijos bylose būtina, kad asmeniui, kuris prašomas pripažinti neveiksniu, atstovautų advokatas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo nagrinėjama jau žinant apie įsigaliosiančią šią įstatyminę nuostatą, į nagrinėjamos bylos aplinkybes, t. y., kad suinteresuotieji asmenys (apeliantas ir M. D.) bylinėjasi dėl E. Z. perleisto apeliantui turto (rentos sutarties nutraukimo), todėl turi neabejotiną suinteresuotumą šios bylos baigtimi, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pasirūpinti, kad E. Z. atstovautų nesuinteresuotas bylos baigtimi atstovas, kuris gintų išimtinai jos interesus (CPK 161 str.), o ne suinteresuotas asmuo, kuris turi tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi (pripažinti E. Z. neveiksnia, ar atmesti tokį pareiškimą). Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant šią bylą būtina vadovautis kiek įmanoma objektyvesniais įrodymais, t. y. pirmiausia atsižvelgti į tų liudytojų parodymus, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi – gydytojai, socialiniai darbuotojai (kurie turėtų bendrauti su E. Z. nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, tačiau buities tyrimo akte užfiksuota (t. 1, b. l. 17), kad buvo bendrauta dalyvaujant M. D.), E. Z. kaimynai, draugės (jeigu tokių yra) ir pan.
Be to, bylos dėl asmens veiksnumo suvaržymų yra susijusios su viešuoju interesu, todėl teismas turi apsvarstyti galimybę ex officio spręsti dėl asmens veiksnumo ribojimo formos kiekvienu konkrečiu atveju, apsvarstant riboto veiksnumo tam tikrose gyvenimo srityse taikymo galimybę, tiesiogiai taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Neįgaliųjų teisių konvenciją ir nacionalinio įstatymo analogiją (CK rūpybos institutą) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-224/2013), tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai nesvarstė riboto veiksnumo nustatymo galimybės E. Z., o byloje esančius įrodymus vertino tik visiško veiksnumo ribojimo kontekste.
Apeliacinės instancijos teismas, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas ir netinkamai jas taikė, kas yra pagrindu sprendimui panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).
Nagrinėjant bylą iš naujo būtina: 1) užtikrinti, kad E. Z. atstovautų advokatas, 2) apklausti E. Z. dalyvaujant teismo psichiatrui, 3) įpareigoti socialinius darbuotojus papildomai įvertinti E. Z. gyvenimo sąlygas ir galimybę jai gyventi savarankiškai, 4) įvertinti riboto veiksnumo nustatymo galimybę (pasitelkiant teismo psichiatro, kitų gydytojų nuomones), 5) apklausti E. Z. šeimos gydytoją (L. K.), o esant reikalui ir kitus gydytojus, 6) išnaudoti galimybes, nustatyti kitus liudytojus (kaimynai, draugės ir pan.), kurie galėtų suteikti nešališką informaciją apie E. Z. galimybes savarankiškai gyventi.
Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.