Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo; remiantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2025 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 4 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme – prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę – ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimas.

Bausmę paskirta atlikti kalėjime. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2025 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinta, kad nusikalstamą veiką D. S. padarė būdamas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 8 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu tyčia bandydamas smaugti K. Š. suėmęs rankomis už kaklo jį stipriai spaudė, grumtynių metu pargriovė ją ant žemės, K. Š. sėdint ant grindų, spyrė jai į galvą, dėl ko K. Š. trenkėsi veidu į kėdę ir susižalojo nosį, taip smurtaudamas sukėlė K. Š. fizinį skausmą ir padarė jai nosies sumušimą su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

2. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į jo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, padarė išvadą, kad kaltinamasis turi būti pripažintas recidyvistu.

3. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nuteistajam nurodė, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir proceso neapsunkino, atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis nuoširdžiai gailisi, nepripažino. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą). Taip pat teismas atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad dar labai jauno amžiaus, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, jog jo padaryta smurtinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis, bet buvo dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam už smurtinį nusikaltimą skirtina griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, ir į tai, kad sunkių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, kaltinamojo padaryta veika nesukėlė – mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant ir visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2025 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei ankstesniu 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę pasiunčiant atlikti į kalėjimą, nes nėra jokio teisinio pagrindo bausmės vykdymo atidėti, į bausmės laiką įskaitant pagal 2025 m. vasario 14 d. baudžiamąjį įsakymą / subendrintą nuosprendį atliktą bausmės laiką, o paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę – baudžiamojo poveikio priemonių neskiriant.

6. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau prašo paskirti švelnesnę bausmę, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra lemiama bausmės paskirties tikslų visumos (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai) ir yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai), taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

9. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. už šios nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skyrė griežčiausią bausmę, nors yra galimybė taikyti švelnesnes priemones. Atsižvelgiant į tai, kad yra jaunas, neturi priklausomybių ir polinkio į smurtą, nori taisytis ir gyventi dorai, yra pasirengęs dirbti, integruotis į visuomenę, laikytis visų teismo paskirtų įpareigojimų, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, taip pat vertino nuteistojo asmenybę – teistas 12 kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, todėl baudos galioja, nedirbantis, pakaltinamas. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltu prisipažino ir proceso neapsunkino (BK 59 straipsnio 2 dalis), tačiau sprendė, jog daryti išvados, kad nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į jo poziciją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio pradžioje, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ką pripažino ir pats nuteistasis, bei būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Šių duomenų visumos pagrindu konstatavęs, kad padaryta smurtinė nusikalstama veika buvo ne atsitiktinis, bet dėsningas atvejis nuteistojo gyvenime, t. y. D. S. nepadaro tinkamų išvadų, jam skyrė griežčiausią straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į valstybėje vykdomą bausmių politiką ir į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, nustatė mažesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis. Šią bausmę nuteistajam kaltu prisipažinus visiškai, sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir visiško sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal šį baudžiamąjį įsakymą. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atidėti bausmės vykdymą.

12. Iš naujo įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau aptarti duomenys nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja itin neigiamai ir sudaro neabejotiną pagrindą spręsti, jog jis, nepaisant jam teismų parodyto pasitikėjimo – taikyto lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo, – išvadų nedaro ir realiai pasitaisyti nesistengia. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad D. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 12 kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, daugiausia už turtinio pobūdžio, analogiško pobūdžio nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis) padaro antrą kartą. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos išimtinai su laisvės atėmimu skirtos bausmės, dalies jų vykdymas buvo atidėtas. Nuteistasis 2020 m. liepos 7 d. buvo paleistas lygtinai, tačiau nesilaikant lygtinio paleidimo ir probacijos sąlygų, jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas 2020 m. spalio 14 d. teismo nutartimi buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Reikia pastebėti, kad nuteistajam buvo atidėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžio vykdymas, tačiau jam parodyto pasitikėjimo D. S. nepateisino, dėl ko 2024 m. spalio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti jam paskirtos bausmės. Kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir teigiamų išvadų nepadarė, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad būtent laisvė atėmimo bausmė yra adekvati ir proporcinga tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytam nusikaltimui bausmė.

13. Nuteistojo nuomone, teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau su jo pozicija nesutiktina. Kaip jau minėta šioje nutartyje, teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį vertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nustatytų lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį (1:2). Vis tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali nusverti dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių svarbos. Svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis kaltės nepripažino, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino, tačiau neigė nukentėjusiąją smaugęs, jai spyręs, o visiškai kaltu prisipažino ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tik teismui išaiškinus BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl vertinti, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį dėl nusikalstamos veikos padarymo, pagrindo apylinkės teismui nebuvo. Reikia pažymėti, kad nuteistajam skirta mažesnė bausmė nei galimos skirti bausmės vidurkis, todėl vertinti, kad bausmė yra per griežta ar neproporcinga padarytai veikai ir nuteistojo atsakomybei, pagrindo nėra. Be to, nuteistajam pripažinus kaltę, bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis.) Įvertinus aptartą konstatuotina, kad paskirtoji bausmė individualizuota teisingai, atsižvelgiant į nuteistojo itin cinišką požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei į pasikartojantį nusikalstamą elgesį D. S. paskirta bausmė nei jos rūšimi, nei dydžiu nelaikytina per griežta.

14. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę teismas remiantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrino su 2025 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme – prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę – ir paskyrė galutinę subendrintą 8 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki priimant ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl šiais procesiniais sprendimais paskirtos bausmės pagrįstai bendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Reikia pažymėti, kad įstatymų leidėjas įtvirtino teismo, priimančio apkaltinamąjį nuosprendį, teisę spręsti kuriuo būdu – dalinio ar visiško sudėjimo – bausmės bendrintinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors bausmių bendrinimo būdas visiško sudėjimo būdu nėra nuteistajam palankus, tačiau pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, priešingai, tinkamai atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą ir D. S. charakterizuojančias aplinkybes. Reikia pažymėti, kad būtent nuteistojo neteisėtas veikimas, įstatymo normų nepaisymas ir lemia jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius bei atitinkamai jais paskirtų bausmių bendrinimą.

15. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus visus bausmės individualizavimui reikšmingus duomenis – nusikaltimo pobūdį, sunkumą, sukeltas pasekmes ir nuteistojo požiūrį į padarytą veiką, taip pat jo asmenybę, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismas argumentui, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Nors nuteistasis yra jauno amžiaus ir teigia norintis taisytis, teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą juo pasitikėti. Kaip jau minėta šioje nutartyje, bausmės vykdymas D. S. buvo atidėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, tačiau jau po pusmečio bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti jam paskirtos bausmės, kadangi pažeidinėjo probacijos sąlygas. Taigi pasitikėti nuteistuoju, kad būtent šiuo atveju jis laikysis jam skirtų įpareigojimų, pagrindų nenustatyta. Pažymėtina, jog bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. S. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį iš jo rezoliucinės dalies pašalinant nuorodą į bausmės atlikimo vietą, bausmės pradžią nustatant skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.