Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)., gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime, teistas 12 kartų:

1) 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metų laikotarpiui;

2) 2017 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2017 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmes subendrinus su 2017 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas;

5) 2017 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2018 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas; 2020 m. liepos 7 d. paleistas lygtinai; 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir grąžintas į pataisos namus atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 8 mėnesių ir 10 dienų; 2021 m. rugpjūčio 13 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę;

8) 2021 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas; bausmę atliko 2022 m. spalio 17 d.;

10) 2023 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę iki 11) nuosprendžio paskelbimo atlikęs;

11) 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (iki nuosprendžio nebuvo laikinai sulaikytas ar suimtas), kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams; 2024 m. spalio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

12) 2025 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2024-11-10) – 20 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimas, šiuo metu atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos narei – buvusiai sugyventinei), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. lapkričio 8 d. apie 20.30 val., D. S., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu tyčia bandydamas smaugti K. Š. suėmęs rankomis už kaklo jį stipriai spaudė, grumtynių metu pargriovė ją ant žemės, K. Š. sėdint ant grindų, spyrė jai į galvą, dėl ko K. Š. trenkėsi veidu į kėdę ir susižalojo nosį, taip smurtaudamas sukėlė K. Š. fizinį skausmą ir padarė jai nosies sumušimą su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino. Nurodė, kad su K. Š. turi bendrą 3 metų dukrą, tačiau jau seniai negyvena kartu, jis turi sugyventinę ir gyvena su ja. Su nukentėjusiąja susitinka tik dėl dukros. Patvirtino, kad 2024 m. lapkričio 8 d. apie 20.30 val., bute (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu: bandė smaugti K. Š., tai yra suėmė rankomis jai už kaklo ir jį spaudė, pargriovė K. Š. ant grindų ir sėdinčiai ant grindų spyrė į galvą, dėl ko K. Š. trenkėsi veidu į kėdę. Suvokia, kad nukentėjusiąją sužalojo, sukėlė jai skausmą. Kodėl smurtavo – negali paaiškinti, buvo neblaivus, jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi .

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2401/2024(02) nurodyta, kad K. Š. konstatuota nosies sumušimas su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nosies sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas atsitrenkus į kietą buką daiktą, kuo galėjo būti kėdė. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 8 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 45-46).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nėra nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji būtų siekusi apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį smurtavus būtent kaltinime nurodytu laiku, todėl nukentėjusiosios, ikiteisminio tyrimo metu įspėtos ir dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, be to, jos parodymus patvirtina ir kaltinamojo prisipažinimas, ir teismo jau aptarti ištirti įrodymai.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, teismo įsitikinimu - nors ir buvo neblaivus, jis orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs/veiksnus, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiajai sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kadangi tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji nurodė, kad ne tik įvykio metu, bet jau ir prieš įvykį jie kartu negyveno, nebuvo nei sugyventiniais, nei sutuoktiniais, abu turėjo ir šiuo metu turi kitus gyvenimo partnerius, nevedė jokio bendro ūkio, tik turi bendrą dukrą, prie kurios išlaikymo kaltinamasis, kaip nurodė ir pats, neprisideda - kaltinamasis negali būti laikomas nukentėjusiosios šeimos nariu, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis D. S. smurtavo prieš šeimos narę – buvusią sugyventinę, o jo veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui).

Dėl pripažinimo recidyvistu.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turi būti pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir proceso neapsunkino (BK 59 str. 2 d.). Daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio pradžioje, nėra jokio pagrindo.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalsto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnę moterį, namuose tuo metu buvus ir mažamečiam vaikui, kuris akivaizdu, kad matė savo kruviną mamą/nukentėjusiąją, privalėjo išvykti nakvoti kitur, tai yra kaltinamajam veikiant ir prieš savo vaiko interesus gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 12 kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu, atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, iki pradėtos atlikinėti bausmės nedirbęs, sveikas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad dar labai jauno amžiaus kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, jog jo padaryta smurtinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis, bet buvo dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam už smurtinį nusikalstamą skirtina griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, ir į tai, kad sunkių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, kaltinamojo padaryta veika nesukėlė – mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis (privaloma mažiausia skirti bausmė 3 mėn. + 1 m. = 7,5 mėn.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2025-02-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių ir 25 dienų subendrinta bausme už baudžiamąjį nusižengimą bei ankstesniu 2024-04-09 nuosprendžiu paskirta bausme už nesunkų analogišką nusikaltimą (BK 63 str. 3 d. ir 9 d.), ir galutinę subendrintą bausmę pasiunčiant atlikti į kalėjimą, nes nėra jokio teisinio pagrindo bausmės vykdymo atidėti, į bausmės laiką įskaitant pagal 2025-02-14 baudžiamąjį įsakymą/subendrintą nuosprendį atliktą bausmės laiką, o paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę - baudžiamojo poveikio priemonių neskiriant.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 134-137), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Proceso išlaidos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą (170,57 Eur, VGTPT 2025-03-06 pažyma Nr. APD-2025-02884), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėją užtikrino teismas, atsižvelgiant į kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį jam esant įkalinimo įstaigoje, iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 4 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausme - prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę - ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių ir 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2025 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis D. S. padarė būdamas recidyvistu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Proceso (VGTPT paskirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).