Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-07-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-3611-445/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
e2YT-3611-445/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
A. K., V. K., K. K., S. K.
Suinteresuotas asmuo
B. K., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K., V. K., K. K., S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. K., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį lakta, kad pareiškėjai A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad pareiškėjų tėvas T. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Dar iki mirties, t.y. 2001 m. birželio 20 d. Dovanojimo sutartimi, tėvas pareiškėjams lygiomis dalimis padovanojo jam priklausantį turtą: gyvenamąjį namą ir kitus sodybos pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sodyba naudojasi visi vaikai, joje gyveno ir motina, suintersuotas asmuo šioje byloje B. K..

Po tėvo mirties liko kitas jam priklausęs nekilnojamasis turtas, tai 2005-09-13 Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-2091 atkurta nuosavybės teisė į 7,33 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties visi vaikai faktiniais veiksmais priėmė palikimą. Kadangi dar iki mirties tėvas neatlygintinai perleido savo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus esančius (duomenys neskelbtini), ten nuolat lankėsi, leido atostogas, prižiūrėjo sodybą, ją tvarkė, mokėjo reikalingus mokesčius. Taip pat naudojasi ir sodyboje (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu, augino daržoves, šienavo ir prižiūrėjo aplinką. Pagal Varėnos r. sav. II-ojo notaro biuro pateiktą pažymą matyti, kad turto paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus T. K. nebuvo vesta, palikimo priėmimo faktas testamenų registre neregistruotas.

Po tėvo T. K. mirties jam priklausiusį turtą - kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, esančius jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pradėjo naudoti ir valdyti kaip savo turtą. Pareiškėjai atliko einamuosius namo remonto darbus, tvarkė aplinką, dirbo žemę, paruošia malkų žiemai. Kaip minėta nuolat lankosi sodyboje, naudojasi likusiais daiktais, sodina daržus ir sau pasiima daržoves, dalį žemės leido naudotis kitiems asmenims.

Šalies argumentai

Kadangi yra praleidę įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipėsi į teismą, kaip palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą, pradėję T. K. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys B. K., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateiktais atsiliepimais į pareiškėjų pareiškimą neprieštaravo, kad būtų nustatytas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad ji po tėvo T. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjų tėvas T. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų gimimo liudijimais ir dar S. K. santuokos liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjų tėvas T. K., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

2005-09-13 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-2091, T. K. atkurta nuosavybės teisė į 7,33 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

Varėnos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2019-04-25 išduota pažyma Nr. 248-S patvirtina, kad po T. K. mirties turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta.

Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą buvo atkurtos Varėnos rajono apylinkės teismo 1999-04-08 sprendimu T. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui T. K., gim. (duomenys neskelbtini).

2001-06-20 Dovanojimo sutartimi, T. K. pareiškėjams lygiomis dalimis padovanojo jam priklausantį turtą: gyvenamąjį namą ir kitus sodybos pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjai A. K., V. K., K. K., S. K. po tėvo T. K. mirties jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjai yra mirusio tėvo T. K. likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Jie kaip palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą, pradėjo tėvo turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt„ bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo T. K. mirties, pareiškėjai priėmė palikimą pradėję jį faktiškai valdyti, palikimo priėmimo veiksmus atlikdami trijų mėnesių laikotarpyje, po tėvo mirties. Pareiškime nurodyta, kad po tėvo mirties visi vaikai faktiniais veiksmais priėmė palikimą. Kadangi dar iki mirties tėvas neatlygintinai perleido savo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus esančius (duomenys neskelbtini), ten pareiškėjai nuolat lankėsi, leido atostogas, prižiūrėjo sodybą, ją tvarkė, mokėjo reikalingus mokesčius. Taip pat naudojasi ir sodyboje (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu, augina daržoves, šienauja ir prižiūri aplinką.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad po T. K. mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė jo vaikai. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė likusį palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Dalis Žilionis