Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. sausio 20 d. 21:51:55 val. prisijungęs prie internetinio tinklo, skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpino melagingą skelbimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną („Parduodamas iPhone 13 pro 128 gb“) ir A. P. į J. M. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 2024 m. sausio 22 d. 12.41 val. už perkamą mobilaus ryšio telefoną „iPhone 13 pro“ pervedus 250 Eur ir 5 Eur už prekės atsiuntimą (iš viso 255 Eur), A. P. mobilaus ryšio telefono nepersiuntė, o pervestus pinigus (255 Eur) pasisavino. Tokiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

2. J. M. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2024 m. sausio 20 d. po 22.00 val., prisijungęs prie internetinio tinklo, skelbimų portale www. skelbiu.lt patalpino skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną („Parduodamas iPhone 13 pro 128 gb“). Skelbimas buvo melagingas, nes tokio mobilaus ryšio telefono parduoti nesiruošė, tiesiog tuo metu buvo reikalingi pinigai, todėl ir patalpino šį skelbimą, siekdamas gauti pinigų. Susisiekęs vaikinas (A. P.) paprašė atsiųsti telefono nuotrauką. Jis nusiuntė telefono priekinės dalies ir dėžutės nuotraukas, sutarė už telefoną 250 Eur, už persiuntimą - 5 Eur. Taip pat sutarė, kad telefoną persiųs į prie PC „Mandarinas“ (Vilnius, Ateities g.) esantį „Omniva“ paštomatą. Neužilgo į nurodytą sąskaitą buvo pervesti 255 Eur. Kadangi telefono nesiruošė pardavinėti, pinigus pasisavino. Prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. A. P. padaryta turtinė žala yra atlyginta.

3. Be kaltinamojo J. M. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad J. M. yra jos sūnus. Kadangi sūnus turi problemų su lošimais, jiedu yra susipykę. Ryšį su sūnumi palaiko per programėlę „Snapchat“, kurioje jis užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Kartais jis atrašo, kartais ne. Svarbiausiai žino, kad jis yra gyvas. Nežino ar sūnus šiuo metu turi kažkokių įsiskolinimų, susijusių su azartiniais žaidimais. Jeigu yra padaryta kažkam turtinė žala, sutinka ją atlyginti. Papildomos apklausos metu, vykusios 2024 m. rugsėjo 19 d. L. M. parodė: kad sūnus J. M. į Lietuvą nebuvo grįžęs ir iki šiol gyvena kažkur Didžiojoje Britanijoje. Bendrauja su sūnumi per „Snapchat“ programėlę, kurioje užsivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Susisiekia tik tuomet, kai pats paskambina. Paskutinį kartą bendraujant su sūnumi į Lietuvą jis žadėjo grįžti rugsėjo mėnesį. Sūnus rūpinosi, kad nukentėjusiajam A. P. padaryta žala būtų atlyginta. Sūnaus prašoma 2024 m. birželio mėnesį telefonu susisiekė su nukentėjusiuoju ir pervedė jam 255 Eur (pateikė 2024 m. birželio 10 d. atlikto 255 Eur pavedimo A. P. nuotrauką). Sūnus nuoširdžiai gailėjosi, kad taip pasielgė, domėjosi ar yra atlyginta žala nukentėjusiajam;

3.2. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad ieškojo mobilaus telefono portale „Skelbiu.lt“. 2024 m. sausio 21 d. rado vieną dominantį skelbimą apie parduodamą žalios spalvos telefoną „iPhone 13 Pro“, kurio kaina buvo 250 Eur. Pardavėjui parašė žinutę klausdamas ar siunčia į kitus miestus ir paprašė telefono nuotraukų. Pardavėjas į „Whatsapp“ paskyrą atsiuntė minėto telefono nuotraukas. Susitarė dėl telefono kainos, kad siuntą siųstų į PC „Mandarinas“, esantį paštomatą „Omniva“, adresu Ateities g. 91, Vilnius. Tuomet pardavėjas (J. M.) atsiuntė banko sąskaitą, į kurią 2024 m. sausio 22 d. jis pervedė 255 Eur. Negavus prekės, susirado jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą pagal vardą, pavardę ir parašė jam iš savo paskyros „A. P.“, - „labas“, bet asmuo jį iš karto užblokavo. Tuomet jis J. M. parašė žinutę telefonu, kad nesulaukia prekės, tačiau atsakymo nesulaukė. Prieš perkant prekę „Skelbiu Lt“ pasižiūrėjo, kad asmens paskyra buvo patvirtinta, todėl didelio įtarimo nesukėlė, kad tai gali būti sukčius. Skelbimo nuoroda buvo: https://m.skelbiu.lt/skelbimai/(duomenys neskelbtini). Apie įvykį pranešė „Skelbiu LT“ administracijai;

3.3. 2024 m. sausio 22 d. AB „Swedbank“ išrašo duomenimis, matyti, kad A. P. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė J. M. (už telefoną) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 255 Eur;

3.4. iš AB SEB bankas J. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo finansinės operacijos matyti, kad 2024 m. sausio 22 d. J. M. gavo 255 Eur iš A. P. sąskaitos (duomenys neskelbtini), kuri priklauso AB ,,Swedbank“, mokėjimo paskirtis: už telefoną. 250 Eur asmuo iš karto persivedė sau į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, J. M. už veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, paskiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; skirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

5. Kaltinamasis J. M. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti J. M. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą J. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (sukčiavimas) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

9. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

10. BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Apgaulė suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymas, nukentėjusiojo sąmonėje netikros tiesos suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymą arba daryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. M. 2024 m. sausio 20 d. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, nes kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2024 m. sausio 20 d. 21:51:55 val. prisijungęs prie internetinio tinklo, skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną („Parduodamas iPhone 13 pro 128 gb“) ir A. P. 2024 m. sausio 22 d. 12.41 val. pervedus 250 Eur už mobilaus ryšio telefoną „iPhone 13 pro“ ir 5 Eur už prekės atsiuntimą telefono nepersiuntė, o pervestus pinigus (255 Eur) pasisavino. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, tiek bankų išrašuose pateikta informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

12. Teismas konstatuoja, kad J. M. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 182 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 71 straipsniu skirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą), viena sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas), sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę.

15. Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Prokuroras siūlo mažesnį už sankcijos vidurkį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą. Sankcijos vidurkis būtų 13,5 mėnesio (BK 61 straipsnio 3 dalis).

16. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad: padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis); J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai); kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 13 punktas); Sodros duomenimis kaltinamasis vykdo individualią veiklą; teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 3 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

17. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją atliekant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo

18. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. 2024 m. sausio 26 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 255,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Liudytoja (kaltinamojo motina) L. M. pateikė 2024 m. birželio 10 d. pavedimo 255,00 Eur sumai kopiją, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam A. P. 255,00 Eur turtinė žala atlyginta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl turtinės žalos atlyginimo nurodyta, kad telefonu susiekus su nukentėjusiuoju A. P., šis patvirtino, kad turtinė žala jam yra atlyginta ir jis jokių pretenzijų J. M. neturi. Atsižvelgiant į tai, kad žala yra atlyginta, byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl taikytos kardomosios priemonės likimo

19. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas).

20. Nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroras kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti. Teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. M. išaiškinti, kad paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę bei asmens kodą).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Bylą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.