Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-16 · Civilinė byla Nr. 2-1560/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-16
Bylos Nr.
2-1560/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
AS „UniCredit Bank“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1560/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Danutės Gasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. ir atsakovo AS „UniCredit Bank“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės G. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-6269-258/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiais: 2008-12-03 G. R. ir J. R. įgaliojimą, išduotą P. L.; 2007-12-11 įkeitimo lakštą Nr. 01120070035393 dėl G. R. ir J. R. priklausančių AB SEB Vilniaus bankas išleistų obligacijų įkeitimo; 2007-11-30 J. R. ir AS „UniCredit Bank“ sudarytą laidavimo sutartį; 2008-12-17 J. R. ir AS „UniCredit Bank“ sudarytą banko indėlio įkeitimo sutartį; taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai 222 738,45 Lt, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo; 2007-11-30 sudarytos kredito sutarties Nr. 41000020-01 punktą Nr. 2.3 išdėstyti taip: “Kredito gavėjas įsipareigoja grąžinti bankui visą jam pagal Sutartį išmokėtą Kredito sumą ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 15 d.

Ieškovė taip pat prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti J. R. vykdyti, o AS „UniCredit Bank“ uždrausti reikalauti vykdyti 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutartį; Sustabdyti išieškojimą pagal Įkeitimo lakštus Nr. 01120070034876 (su visais pakeitimais); Nr. 01120070035398 (su visais pakeitimais); Nr. 01120070035393 (su visais pakeitimais); Nr. 15120080000268 (su visais pakeitimais); Nr. 15220080000269 (su visais pakeitimais); Uždrausti AS „UniCredit Bank“ ir UAB „Investicon“ vykdyti Kredito sutarties Nr. 41000020-01 6.4., 7.6. punktus; Įpareigoti UAB „Investicon“ mokėti AS „UniCredit Bank“ palūkanas, nustatytas kredito sutartyje Nr. 41000020-01.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės G. R. prašymą tenkino iš dalies. Prašymus, uždrausti J. R., (duomenys neskelbtini), vykdyti, o AS „UniCredit Bank“, (duomenys neskelbtini), uždrausti reikalauti vykdyti 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutartį; Sustabdyti išieškojimą pagal Įkeitimo lakštus Nr. 01120070034876 (su visais pakeitimais); Nr. 01120070035398 (su visais pakeitimais); Nr. 15120080000268 (su visais pakeitimais); Nr. 15220080000269 (su visais pakeitimais); Uždrausti AS „UniCredit Bank“ ir UAB „Investicon“ vykdyti Kredito sutarties Nr. 41000020-01 6.4., 7.6. punktus; Įpareigoti UAB „Investicon“ mokėti AS „UniCredit Bank palūkanas, nustatytas kredito sutartyje Nr. 41000020-01“, atmetė, o prašymą sustabdyti išieškojimą pagal Įkeitimo lakštą Nr. 01120070035393 (su visais pakeitimais) iki bus išspręstas ginčijamų Įkeitimo lakšto Nr. 01120070035393 teisėtumo klausimas, tenkino. Teismas nutartyje nurodė, jog ne visos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio reikalavimais, ir dėl šios priežasties yra tenkintina tik ta ieškovės prašymo dalis, kuri yra susijusi su ieškinio reikalavimais, bei taikytinos tos laikinosios apsaugos priemonės, kurios realiai užtikrina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Šalies argumentai

2010 m. liepos 15 d. ieškovė G. R. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6269-258/2010. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės t. y. 1. sustabdyti išieškojimą pagal hipotekos lakštus Nr. 01120070034876 (su visais pakeitimais), Nr. 01120070035398 (su visais pakeitimais), Nr. 15120080000268 (su visais pakeitimais), įkeitimo lakštą Nr. 15220080000269 (su visais pakeitimais); 2. uždrausti AS „UniCredit Bank“ ir UAB „Investicon“ vykdyti Kredito sutarties Nr. 41000020-01 6.4,7.6 punktus; 3. įpareigoti UAB „Investicon“ mokėti AS „UniCredit Bank“ palūkanas, nustatytas kredito sutartyje Nr. 41000020-01. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir tokio paties pobūdžio bylose suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą skundžiamą nutartį.

Atsiliepimas

2010 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo AS „UniCredit Bank“ atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6269-258/2010. Atsiliepimu prašo palikti nepakeistą apeliantės ginčijamą skundžiamos nutarties dalį. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai netaikė ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo nuomone, priešinga pirmosios instancijos teismo išvada nulemtų proporcingumo principo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, pažeidimą. Pažymi, kad ieškovės nurodyta teismų praktika neformuluoja teisinių taisyklių, kurios galėtų būti taikomos nagrinėjamam ginčui.

Šalies argumentai

2010 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo AS „UniCredit Bank“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6269-258/2010. Atskiruoju skundu prašo skundžiamos nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovės prašymas sustabdyti išieškojimą pagal įkeitimo lakštą Nr. 01120070035393 iki bus išspręstas ginčijamo įkeitimo lakšto Nr. 01120070035393 teisėtumo klausimas, pakeisti netenkinant minėto ieškovės prašymo, o kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad ieškovės ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas G. R. ieškinio reikalavimams užtikrinti yra nepagrįstas, pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliantas pažymi, kad net pripažinus, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, nėra grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankus sprendimas neįvykdomu, nes AS „UniCredit Bank“ yra pakankamai finansiškai pajėgus įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą.

Atsiliepimas

2010 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės G. R. atsiliepimas į atsakovo AS „UniCredit Bank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6269-258/2010. Atsiliepimu prašo skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai nustatė, kad yra visos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ir tinkamai jas taikė. Pažymėjo, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka suformuotą teismų praktiką.

2010 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo J. R. atsiliepimas į abiejų apeliantų atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6269-258/2010. Atsiliepimu prašo netenkinti atsakovo AS „UniCredit Bank“ atskirojo skundo. Nurodo, kad sutinka su ieškovės G. R. atskirojo skundo argumentais ir kad prisideda prie ieškovės G. R. pateikto atskirojo skundo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti J. R. vykdyti, o AS „UniCredit Bank“ uždrausti reikalauti vykdyti 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutartį. Šia laikinąja apsaugos priemone ieškovė siekė užtikrinti ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 30 d. J. R. ir AS „UniCredit“ Bank sudarytą laidavimo sutartį. J. R. ir AS „UniCredit Bank“ 2007 m. lapkričio 30 d. sudarius laidavimo sutartį tarp minėtų subjektų susiklostė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsiranda atitinkami prievoliniai įsipareigojimai. Taikant ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, atsakovams būtų taikomas absoliutus draudimas reikalauti bet kokios iš kredito sutarties atsirandančios sutartinės prievolės vykdymo, o tuo būtų iš esmės suvaržytos atsakovų teisės į jų interesų apsaugą ir gynybą kredito sutarties sąlygų, kurios sutarties šalims turi įstatymo galią, pagrindu. Teismų praktikoje pažymima, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, principas reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, jog nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-56/2010, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-449/2010 ir kt.). Taigi, pritaikius ieškovės prašomą laikinąją priemonę, būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principas. Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi pagrįstai netaikė ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti J. R. vykdyti, o AS „UniCredit Bank“ uždrausti reikalauti vykdyti 2007 m. lapkričio 30 d. laidavimo sutartį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti AS „UniCredit Bank“ ir UAB „Investicon“ vykdyti Kredito sutarties Nr. 41000020-01 6.4., 7.6. punktus. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeistų ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-473/2009, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-449/2010). Iš byloje pateikto G. R. ieškinio matyti, kad ieškovė neginčija kredito sutarties Nr. 41000020-01, o ieškovės prašymas taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę yra neatsiejamas nuo kredito sutarties (b. l. 2 – 17) ginčijimo. Taigi, visų pirma, minėtasis ieškovės prašymas yra nepagrįstas, nes yra nesusijęs su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Antra, šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes, uždraudus AS „UniCredit Bank“ ir UAB „Investicon“ vykdyti Kredito sutarties Nr. 41000020-01 6.4., 7.6. punktus, nustatytus kredito sutartyje Nr. 41000020-01, būtų itin suvaržyta sutarties šalių teisė į jų interesų apsaugą ir gynybą kredito sutarties sąlygų, kurios sutarties šalims turi įstatymo galią, pagrindu bei tuo būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netaikė minėtos laikinosios apsaugos priemonės.

Tai pat ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti UAB „Investicon“ mokėti AS „UniCredit Bank“ palūkanas, nustatytas kredito sutartyje Nr. 41000020-01. Kaip minėta, kredito sutarties sąlygos šalims turi įstatymo galią, o tai reiškia, kad šalys turi pareigą vykdyti kredito sutartį Nr. 41000020-01. Taigi įpareigoti UAB „Investicon“ mokėti AS „UniCredit Bank“ palūkanas, nustatytas kredito sutartyje Nr. 41000020-01 t. y. įpareigoti UAB „Investicon“ vykdyti pasirašytą kredito sutartį, teisiniu požiūriu nėra prasmės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netaikė minėtos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimą pagal įkeitimo lakštus Nr. 01120070034876 (su visais pakeitimais); Nr. 01120070035398 (su visais pakeitimais); Nr. 15120080000268 (su visais pakeitimais); Nr. 15220080000269 (su visais pakeitimais). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdant išieškojimą pagal minėtus įkeitimo lakštus išieškojimas butų nukreipiamas į turtą, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Investicon“ (b. l. 66 – 84). Tai reiškia, kad išieškojimas pagal šiuos įkeitimo lakštus nesukeltų neigiamų padarinių ieškovei. Tai lemia, kad ieškovės argumentas, jog jai teks papildomai bylinėtis siekiant įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, yra nepagrįstas. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jos taikomos tada, kai, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 1-263/2008; 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-304/2008; 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-710/2010). Kadangi nagrinėjamu atveju nėra objektyvios grėsmės, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netaikė ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovė G. R. nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimą pagal įkeitimo lakštą Nr. 01120070035393 (su visais pakeitimais). Šia laikinąja apsaugos priemone ieškovė siekė užtikrinti ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančiu 2007 m. gruodžio 11 d. įkeitimo lakštą Nr. 01120070035393 dėl G. R. ir J. R. priklausančių AB „SEB Vilniaus bankas“ išleistų obligacijų įkeitimo. Iš byloje pateikto minėtojo įkeitimo lakšto (b. l. (atskirojo skundo medžiaga) 58 -62) matyti, kad išieškojimas pagal šį lakštą yra nukreiptas į AB „SEB Vilniaus bankas“ išleistas obligacijas, kurios yra bendroji jungtinė G. R. ir J. R. nuosavybė. Netaikant ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas minėto ieškinio reikalavimo atžvilgiu pasunkėtų, nes ieškovei G. R. tektų papildomai bylinėtis, siekiant atgauti išieškotą turtą. Taigi šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi pagrįstai sustabdė išieškojimą pagal įkeitimo lakštą Nr. 01120070035393 (su visais pakeitimais) iki bus išspręstas ginčijamo įkeitimo lakšto Nr. 01120070035393 teisėtumo klausimas.

Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėVytas Milius