Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs pagal individualią veiklą, dirbantis, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 208 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. G., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, vykdydamas veiklą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. kovo 1 d.:

L. G. nuo (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei, veikdamas vieninga tyčia su nusikalstamos veikos organizatoriumi – įmonėje nedirbančiu asmeniu, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, užimamų pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį, būdamas atsakingu už bendrovės finansinės apskaitos organizavimą ir pagal 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 (toliau – ABĮ) 2 straipsnio 8 dalį, 19 straipsnio 6 dalį, 19 straipsnio 8 dalį, 37 straipsnio 7 dalį, 37 straipsnio 10 dalį ir 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę, finansinę veiklą, bendrijos finansinės apskaitos organizavimą, einamų pareigų pagrindu privalėdamas žinoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) licencijos verstis didmenine prekyba denatūruotu ar nedenatūruotu etilo alkoholiu neturi, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, sąmoningai leido kilti šiems nusikalstamiems padariniams. L. G., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo ūkinę komercinę veiklą, organizuojamą asmens, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, leisdamas jam naudotis visais įmonės rekvizitais, banko mokėjimų įrankiais ir vykdydamas visus jo nurodymus, susijusius su įmonės veikla, neįsitikinęs vykdomų sandorių realumu ir jų teisėtumu, pasirašydavo jam asmens, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, teikiamus dokumentus, susijusius su nedenatūruoto etilo alkoholio ir iš jo gaminamo stiklų ploviklio koncentrato pirkimu, perdirbimu ir realizavimu bei šiuos tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, taip tyčia su asmeniu, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos tvarkymą, t. y. pažeidė 2015 m. gruodžio 22 d. BAĮ Nr. XII-2215 nuostatas:

BAĮ 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;

BAĮ 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

BAĮ 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<…>“;

BAĮ 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalyje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai (1-4 punktai) 4 punktas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 3 dalyje „Įrašai apskaitos dokumentuose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus<...>“;

BAĮ 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

L. G. už savo darbo įmonėje laikotarpį nepateikė finansinės apskaitos registrų, finansinėje apskaitoje apskaitė tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus:

jis, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedalyvauja denatūruoto etilo alkoholio pirkimo ir perdirbimo į langų ploviklį ūkinių operacijų grandinėje, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko jokių paslaugų, neįgijo prekių ir nepardavė jų, vykdydamas asmens, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, nurodymus, pagal 2019 m. lapkričio 18 d. surašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtraukė asmens, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, jam pateiktus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus dėl paslaugų ir prekių pirkimo:

– 2019 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) vardu surašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) denatūruoto etilo spirito pirkimui iš viso 140 039,46 Eur sumai;

– 2019 m. gruodžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 7 931,81 Eur (1 376,59 Eur PVM),

– 2019 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už chemines medžiagas denatūruoto etilo perdirbimui į langų ploviklį 1 933,42 Eur (335,55 Eur PVM);

– 2019 m. gruodžio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už geležinkelio riedmenų paslaugas 278,62 Eur sumai (48,37 Eur PVM);

– 2019 m. gruodžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už krovinio gabenimo paslaugas 145,20 Eur sumai (25,20 Eur PVM);

– 2019 m. gruodžio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už infrastruktūros nuomą 453,75 Eur sumai (78,75 Eur PVM);

– 2019 m. gruodžio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už geležinkelio vagonų paslaugas 3040 Eur sumai;

– 2019 m. gruodžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už ekspedijavimo paslaugas už 8680,56 Eur sumai;

– 2019 m. gruodžio 11 f. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už muitinės tarpininko paslaugas už 93 Eur ir 2019 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 93 Eur sumai;

– 2019 m. gruodžio 18 f. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl perdirbto denatūruoto etilo spirito į langų ploviklio koncentratą, (289 324,910 kg) pardavimą bendrovei (duomenys neskelbtini) 207 949,39 Eur sumai, tame tarpe PVM – 36 090,39 Eur.

Be to, L. G., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi savų piniginių lėšų atsiskaitymams, susijusiems su denatūruoto sintetinio etilo spirito ūkinėmis operacijomis, vykdydamas jam pateiktus asmens, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, nurodymus, perdavė jam UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos AB „Šiaulių bankas“, internetinio mokėjimo įrankius, sąskaitų internetinio prisijungimo kodus, kuris juos perdavė pašaliniam asmeniui A. Š., o šis, disponuodamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų mokėjimo įrankiais, įformintų tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu imitavo UAB (duomenys neskelbtini) vardu įgyto denatūruoto etilo spirito pirkimą, jo perdirbimą bei tolimesnį pardavimą įmonei UAB (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje vykdant fiktyvų prekių ir paslaugų įsigijimą bei pardavimą pateisinančius atsiskaitymus:

– 2019 m. gruodžio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 500 Eur sumą. Po ko 2019 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 278,66 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur;

– 2019 m. gruodžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervedė 106 568,19 Eur sumą, po to UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2019 m. gruodžio 3 d. pervedė įmonei (duomenys neskelbtini) 100 000 Eur; 2019 m. gruodžio 11 d. pervedė (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje 780 Eur;

– 2019 m. gruodžio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervedė 180 66,59 Eur sumą, po to 2019 m. gruodžio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pervedė Muitinės departamentui 10 170 Eur; pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 3 040 Eur, pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 8 680,56 Eur; 2019 m. gruodžio 17 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 186 Eur; 2019 m. gruodžio 17 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 453,75 Eur;

– 2019 m. gruodžio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervedė 40 000 Eur sumą, po to 2019 m. gruodžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pervedė įmonei (duomenys neskelbtini) 40 039,46 Eur;

– 2020 m. sausio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 32 949,39 Eur sumą.

L. G., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. kovo 1 d.

L. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. G. nuo (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos 2019 m. rugsėjo 19 d., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti ir priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą – lėšas, pažeisdamas ABĮ 19 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą <...>“, UAB (duomenys neskelbtini) pervedus 32 949,39 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „Šiaulių bankas“, disponuodamas jo vardu išduota banko kortele, iš šios banko sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ (duomenys neskelbtini) aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), be jokio pagrindo 2020 m. sausio 7 d. išgrynino 14 000 Eur ir 2020 m. sausio 8 d. išgrynino 13 600 Eur, negrąžino šių lėšų į bendrovės kasą ar į bendrovės sąskaitą banke, nepanaudojo įmonės veikloje, taip užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias lėšas – 27 600 Eur, pasisavino jas, taip padarė UAB (duomenys neskelbtini) didelę turtinę žalą – 27 600 Eur, viršijančią 400 MGL dydį.

L. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad asmuo, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, teikė jam įvairius dokumentus dėl etilo alkoholio pirkimo ir pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), bet jokios veiklos šioje srityje nei UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nei jis pats nevykdė, tik pasirašė jam teikiamus dokumentus ir juos grąžindavo asmeniui, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Prašo esant galimybei, tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 1 t., b. l. 988–989).

Be L. G. prisipažinimo iš dalies jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: liudytojos V. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 176–178); įtariamųjų G. Š., A. Š., G. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 470–472, 506–508, 509–510, 511–512, 535–536, 578–581); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. birželio 17 d. specialisto išvadomis (el. b. 1 t., b. l. 189–207, 291–336); 2022 m. vasario 25 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštu; 2022 m. rugsėjo 29 d. patikslintu apžiūros protokolu (el. b. 1 t., b. l. 392–404); 2023 m. birželio 28 d. tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. G. nuo (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą finansinę (buhalterinę) apskaitą pažeisdamas BAĮ nuostatas, nurodytas teismo baudžiamojo įsakymo I dalyje, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, L. G. veikė tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, L. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Pagal 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą –lėšas, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“ be jokio pagrindo 2020 m. sausio 7 d. išgrynino 14 000 Eur ir 2020 m. sausio 8 d. išgrynino 13 600 Eur, negrąžino šių lėšų į bendrovės kasą ar į bendrovės sąskaitą banke, nepanaudojo įmonės veikloje, taip užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias lėšas – 27 600 Eur, pasisavino jas.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, L. G. veikė tyčia.

L. G. pasisavinta pinigų suma – 27 600 Eur – viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, L. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. G. nurodė, kad sutinka, tačiau dėl šeimos narių ligos prašo bausmę sumažinti ir baudos išmokėjimą išdėstyti per metus ar ilgiau (el. b. 1 t., b. l. 998–999).

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. G. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai. Jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiama į apgaulingai tvarkytos finansinės apskaitos mastą ir pasisavinto turto dydį.

L. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. G. anksčiau du kartus teistas už sukčiavimą, neteisėtą juridinių asmenų veiklą ir aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (ar) organizavimą (el. b. 1 t., b. l. 646–653). Šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo metu jis nebuvo teistas. Kaltinamas baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (el. b. 1 t., b. l. 676–687). Jis dirba pagal individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. G. už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudas.

BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad bauda už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Teismo vertinimu, L. G. už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudos paskyrimas, o už BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos paskyrimas, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudos – bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pridėjus dalį švelnesnės – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos – bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir L. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

L. G. dėl šeimos narių ligos prašo bausmę sumažinti ir baudos išmokėjimą išdėstyti per metus ar ilgiau. Teismas įvertinęs L. G. prašymą, jo asmenybę, paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 24 mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. konfiskuoti ir iš išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 27 600 Eur (BK 72 straipsnis).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-942/2016, 2K-232-648/2023, 2K-2-511/2024).

L. G. pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias lėšas – 27 600 Eur. Užvaldytos UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios lėšos buvo kaltinamojo nusikalstamos veikos rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą konfiskuotino turto rūšį. Byloje nėra duomenų, kad pasisavintas turtas būtų grąžintas bendrovei ar bendrovė būtų pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, ar būtų kitokiu būdu susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo. Lėšos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastos, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 27 600 Eur.

Pažymėtina, kad L. G. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą. Nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nenustato teismui galimybės nustatyti terminą sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

V. Kiti klausimai

L. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 411-414). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, 1 aplankalas, 99 lapai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje Kauno apygardos valdyboje, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyriui.

Kaltinamajam laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudos – bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, pridėjus dalį švelnesnės – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos – bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, ir L. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 240 MGL (12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. G. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 27 600 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus eurų) – valstybės naudai.

L. G. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, 1 aplankalą, 99 lapus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje Kauno apygardos valdyboje, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyriui.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 24 ( dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-1568-1100/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

L. G. taip pat išaiškinti, kad, mokant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį (e1-1568-1100/2025). Sumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.