Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-2522-328/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
e2YT-2522-328/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00353-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
R. G., L. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2522-328/2018Proceso Nr. 2-06-3-00353-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei,dalyvaujant pareiškėjo R. P. atstovei advokatei S. K.,suinteresuotam asmeniui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. Š., R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos R. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priimti. Nurodė, jog mirties dieną palikėja savo vardu neturėjo jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Kadangi R. Š. jokio turto, išskyrus asmeninius daiktus neturėjo, nė vienas iš jos vaikų, kaip pirmos eilės įpėdiniai, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pagrįstai manydami, jog turto, kurį reikėtų ar būtų galima paveldėti nėra. Paaiškino, jog palikėja dažnai lankydavosi pas pareiškėją, apsistodavo jo gyvenamoje vietoje su savo asmeniniais daiktais. Po palikėjos mirties pareiškėjas likusių jo namuose motinos daiktų neperžiūrėjo, tačiau ir neišmetė, laikė juos kaip atminimą. Tik 2017 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas su seserimi R. G. nusprendęs sutvarkyti motinos rūbus bei kitus asmeninius daiktus tarp jų rado motinos pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad radus R. Š. priklausiusius pinigus, paaiškėjo naujos aplinkybės, kad yra turto, kuris turi būti paveldėtas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Nurodo, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis jokių kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o priešingai užtikrins pareiškėjo subjektines teises paveldėti po mamos turtą įgyvendinimą, garantuos jo konstitucinę teisę į nuosavybę. Mano, jog terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, termino atnaujinimas jokių asmenų teisių nepažeis, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, mano, jog yra įstatyme nustatytas pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko.

Suinteresuotas asmuo L. Š. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė, paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, palikėjos mirtis buvo netikėta, pareiškėjas apie paveldėtiną turtą nežinojo. Palikėjos gyvenamojoje vietoje buvo tik palikėjos asmeniniai daiktai. Prašo pareiškimą tenkinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. G. su pareiškėjo pareiškimu sutiko. Paaiškino, jog su palikėja artimai bendravo. Nurodė, jog palikėja buvo labai savarankiška ir valdinga moteris, palikėjos mirtis visiems buvo netikėta, ji buvo labai aktyvi. Paaiškino, jog palikėjos vaikai įtarė, kad palikėja galėjo turėti turto, piniginių lėšų, tačiau jos gyvenamojoje vietoje turto nebuvo rasta. Nurodė, jog pinigines lėšas pareiškėjo bute rado ji, kai 2017 m. lapkričio 1 d., tvarkė motinos daiktus, atradimas nustebino. Papildomai paaiškino, jog su motina apie pinigines lėšas, turtą nekalbėjo. Manė, jog palikėja piniginėmis lėšomis parėmė bažnyčią. Pažymėjo, jog motinos mirtis pareiškėjui buvo labai didelis šokas, po motinos mirties jis sirgo. Nurodė, jog palikėja nepasitikėjo bankas, investiciniais fondais, kadangi buvo praradusi turto. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys L. Š. ir R. G. yra palikėjos R. Š. vaikai (b. l. 4-8, 19). Palikėja R. Š. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 20). Palikėja mirties dieną registruotino nekilnojamojo turto neturėjo (b. l. 21-25). Byloje pateikta Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro pažyma, jog po palikėjos R. Š. mirties notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 26). Iš byloje pateikto 2017 m. lapkričio 3 d. antstolės L. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, jog antstolė konstatavo, jog pareiškėjos R. P. gyvenamojoje vietoje, pareiškėjas rado pinigines lėšas, priklausiusias čia anksčiau gyvenusiai pareiškėjo motinai R. Š. (b. l. 11-18). Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė ir suinteresuotas asmuo R. G. paaiškino, jog apie paveldėtiną turtą nežinojo, todėl į notarą per įstatymo nustatytą terminą palikėjos įpėdiniai nesikreipė, manė, jog palikėja piniginėmis lėšomis parėmė bažnyčią, todėl jos gyvenamojoje vietoje radę tik asmeninius daiktus, manė, kad paveldėtino turto nėra.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po moyinos mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, jog sąžiningas suklydimas, kad nėra paveldėtino turto lėmė tai, kad buvo praleistas terminas priimti palikimą po palikėjos mirties. Pareiškėjas nežinojo, jog po palikėjos mirties liko turto, apie palikėjos finansinę padėtį palikėja su vaikais nekalbėjo. Netikėti pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens R. G. paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab, byloje pateikti įrodymai patvirtina dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas ir/ar jo senelis elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Byloje pateikti suinteresuotų asmenų, kaip galimų palikėjos įpėdinių pagal įstatymą, atsiliepimai į pareiškimą, kuriuo suinteresuoti asmenys pareiškėjo pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti.

Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos R. Š. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, joga palikimo atsiradimo vietos notarų biure nėra pradėta paveldėjimo byla po R. Š. mirties.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas terminą palikimui, atsiradusiam po motinos R. Š. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjo prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po R. Š. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė