Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. prašymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, suinteresuoti asmenys byloje A. K., U. K. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2014 m. lapkričio 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014 antstolės S. Ž. prašymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo buvo patenkintas ir po E. K. mirties vykdomojoje byloja Nr. 0076/13/00086 skolininkėmis buvo pakeistos palikimą priėmusios A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir U. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

2018 m. rugpjūčio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo gautas pareiškėjos A. K. prašymas, suinteresuotiems asmenims U. K., antstolei S. Ž. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014. Civilinėje byloje Nr. A2-7006-985/2018 pareiškėjos A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014 2018 m spalio 4 d. nutartimi buvo atmestas. Dėl minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7006-985/2018 buvo pateiktas atskirasis skundas. 2018 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl 2018 m. spalio 4 d. nutarties ir minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. A2-7006-985/2018 panaikino, bei atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014 pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. prašymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, suinteresuoti asmenys byloje A. K., U. K. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.52 straipsnio 1 dalimi įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėja E. K. mirė 2013 m. vasario 18 d. Nuo palikėjos mirties dienos suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėjo pareikšti savo reikalavimus CK 5.63 str. nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdomi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. vykdomieji raštai Nr. 2-81-570/2012 dėl 14 348,64 Eur (49 543 Lt) ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. K. išieškotojos A. P. naudai (vykdomoji byla Nr. 0076/12/2031) ir dėl 2 994 Lt žyminio mokesčio bei 130,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, priteisimo iš E. K. valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0076/13/00086). 2014 m. rugsėjo 11 d. skolininkės palikimą priėmė A. K. ir U. K..

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Speciali tvarka kreditoriui pareikšti savo reikalavimą nustatyta siekiant suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų - užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 pasisakyta, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje, nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014, pasisakė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Vykdomojoje byloje Nr. 0076/13/00086 nėra duomenų, kad antstolė S. Ž. būtų pasikreipusi į notarą dėl kreditorės valstybės, kurios naudai vykdomas išieškojimas, reikalavimo pareiškimo.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tinkamu kreditoriaus reikalavimų išviešinimu yra laikomas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Tačiau vadovaujantis vykdomojoje byloje Nr. 0076/13/00086 esančiais duomenimis, nenustatyta, kad valstybės naudai būtų taikytas areštas palikėjos turtui. Iš minėtoje vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad palikėjos E. K. turtui buvo taikytas areštas. Tačiau iš minėtų išrašų negalima spręsti, kad areštas taikytas valstybės naudai ir yra tinkamas kreditoriaus reikalavimo išviešinimas. Vykdomosios bylos duomenimis valstybės reikalavimų užtikrinimui nėra pritaikytas areštas palikėjos turtui nei iki jos mirties, nei po.

Vadovaujantis vykdomosios bylos Nr. 0076/12/2031 esančiais duomenimis, 2012-10-25 pranešimu apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr. TA2-12-049767 ir 2015-06-02 pranešimu apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr. TA2-15-068345 areštuotas tas pats turtas ir minėtų pranešimų duomenimis turtas areštuotas kreditorės A. P. reikalavimams įvykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesilaikė CK 5.63 str. numatytos reikalavimo pareiškimo tvarkos, antstolės S. Ž. prašymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 596 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės S. Ž. prašymo dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo netenkinti.

Nutarties kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.