- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- 1-2834-1128/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48624-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- J. L.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L. 2023 m. gruodžio 21 d. apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, kilusio žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną L. Š., t. y. pliušiniu žaislu su metaliniais elementais tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius L. Š. per nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – dešinės pusės IX šonkaulio lūžį.
Šiais savo veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji J. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, parodė, kad ryte pas ją atėjo jos motinos draugas ir jie kartu gėrė. Vėliau kaltinamoji paliko juos ir išėjo į barą, o grįžusi namo pradėjo ginčą su motina, ginče buvo vartojami įvairūs žodžiai. Gindamasi ji netyčia atsistojo į gynybinę poziciją, kad motina neprisiartintų. Tada ji smogė motinai, siekdama, kad ši pasitrauktų. Ji negali prisiminti, kiek kartų smogė, bet nurodo, kad motina pati nugriuvo. Vėliau į įvykio vietą atvyko motinos draugas, vaikai ir policija, o kaltinamoji buvo sulaikyta. Sutinka, kad sulaužė motinai šonkaulį. Ji paaiškino, kad buvo girta, todėl taip ir nutiko. Ji atsiprašė motinos, kuri jai atleido, tačiau dar neleidžia jai grįžti gyventi kartu. Kaltinamoji įsipareigojo atlyginti žalą ligonių kasai (t. 2, b. l. 83).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad 2023-12-21 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena ji, jos dukra J. L. ir jos anūkas, J. L. sūnus, E. J.. Dukra gana dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, taip buvo ir įvykio dieną. Namuose buvo dviese, t. y. ji ir dukra. Matė, kad J. L. eilinį kartą girta. J. L. ji draudžia į svečius vesti svetimus žmones, juolab vietinius pijokus, kurie triukšmauja, neleidžia ilsėtis. Vakare, apie 18.00 val., J. L. pradėjo su ja ginčytis, keikėsi, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Jai pasakė, kad netrukdytų jai. Apie valandą laiko dukra jai vis reikšdavo pretenzijas, po to dar bandė laužtis pas ją į kambarį, o ji jau buvo užsirakinusi iš vidaus. Kad dukra jai neišlaužtų kambario durų, ji jas atrakino, už durų nieko nebuvo. Duris paliko atrakintas ir praviras. Buvo savo kambaryje, sėdėjo ant išskleidžiamos sofos, nugara į kambario duris. Jau buvo ištraukusi patalynę ir naktinius marškinėlius. Akies krašteliu matė, kad J. L. užėjo į kambarį ir staiga pajuto mažiausiai du stiprius smūgius į nugaros sritį. J. L. jai trenkė tikrai ne ranka, nes atsisukusi pamatė, kad ji rankoje laiko didelį pliušinį žaislą. Jai sukeltą fizinį skausmą vertina 7 balais iš 10. Ji pradėjo garsiai šauktis pagalbos ir spėjo paskambinti savo vyresniajai dukrai J. S.. Pasakė, kad J. L. „balti arkliai“ ir jeigu jai greitai niekas nesuteiks pagalbos, tai ji ją tiesiog užmuš. Dar paskambino savo geram draugui A. J., kuris gyvena kaimynystėje ir taip pat paprašė pagalbos. Kiek žino, dukra J. S. paskambino visiems anūkams. Patys pirmi atvažiavo jos du anūkai. Ji jiems viską papasakojo ir už kelių minučių atėjo policijos pareigūnai. Jie jai iš karto iškvietė medikus. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai po apžiūros nusprendė ją vežti į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai nustatė šonkaulio lūžį ir kairės rankos žasto sumušimą, po to atliko visus tyrimus ir paleido namo. Gydymą ji tęsė Šeškinės poliklinikoje, ten jai pakartotinai darė rentgeną. Periodiškai skausmą jaučia iki šiol. Nuo įvykio dienos dukra iš namų dingo, pas ją nesirodo. Dėl šio įvykio ji savo dukrai didelių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, jai tik buvo padaryti kūno sužalojimai ir norėtų, kad dukra išsikraustytų iš jos namų (t. 1, b. l. 29-31).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. Š. parodė, vakare, jau po 18.00 val. ji dukrai pasakė, kad gali susirinkti savo daiktus ir eiti kur nori. Jos abi stovėjo jos kambaryje ir ginčijosi. Tada J. L. paėmė į rankas didelį medžiaginį žaislą (pelę) ir užsimojusi juo jai sudavė į nugaros sritį ir į dešinį šoną. Iš to didelio skausmo nugaros srityje, ji krito ant šalia stovėjusios minkštos sofos-lovos. J. L. išsigandusi numetė pelę ir išbėgo iš kambario. Kam pirmam paskambino, nepasakys, bet iš karto po įvykio kalbėjo su savo geru pažįstamu A. E. J., kuris gyvena netoliese, su savo dukra J. S. ir paskambino 112. Pirmi atvažiavo anūkai E. J. ir P. S.. E. J. nuėjo pas savo motiną J. L. į kambarį, o ji liko savo kambaryje. Gana greitai atvažiavo ir policijos pareigūnai. Vienas iš jų atėjo pas ją į kambarį, uždarė duris ir paklausė, kas atsitiko. Ji jam papasakojo apie konfliktą ir jis pasiūlė jai iš karto iškviesti medikus. Atvažiavę greitosios darbuotojai ją apžiūrėjo ir pasakė, kad reikės važiuoti į Lazdynų ligoninę, į kurią ją palydėjo anūkas M. M. S.. Jis ją ir parvežė namo po tyrimų. Lazdynų ligoninėje jai nustatė šonkaulio lūžį ir pasakė, kad reikės kreiptis į šeimos gydytoją. Maždaug po mėnesio Šeškinės poliklinikoje jai pakarotinai darė rentgeną. Po šio įvykio kalbėjo su savo dukra J. S. ir jai viską papasakojo ir kad „gavau“, ir kad krito. Konflikto su J. L. metu namuose daugiau nieko nebuvo. Nori pabrėžti, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį jai sukaks (duomenys neskelbtini) metų. Serga lėtinėmis ir senatvinėmis ligomis. Jų konfliktai su dukra J. L. iki 2023 m. gruodžio mėnesio buvo tik žodiniai, tačiau jų buvo tiek daug, kad ji tikrai negali detaliai visko atsiminti. Civilinio ieškinio ji byloje nereikš, tik nori ramiai gyventi savo bute (t. 1, b. l. 31-35).
Liudytoju apklaustas A. E. J. parodė, kad L. Š. pažįsta apie 1,5 metų. Jie gyvena kaimynystėje ir gana dažnai bendrauja ir susiskambina. Kurią tikslą dieną buvo įvykis, neatsimena. Pamena, kad jie tą dieną su L. Š. matėsi pas jį namuose, po to ji išėjo pas save namo. Į pavakarę į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino susijaudinusi L. Š. ir tik spėjo pasakyti: „Gelbėkite, mane muša dukra“. Norėdamas išvengti didesnių problemų, jis surinko 112 ir iškvietė policiją. Atvykusius policijos pareigūnus jis palydėjo iki L. Š. namų, nes neprisiminė tikslaus adreso. Kartu su pareigūnais dar buvo užėjęs pas L. Š. į butą, bet pamatęs, kad ten daug žmonių, jis išėjo. Neneigia, kad tą dieną buvo išgėręs, tačiau puikiai atsimena, kad L. Š. jam pasakė, kad ją primušė dukra J. L.. Po šio įvykio jie dar su L. Š. kalbėjo. Ji jam papasakojo, kad dukra ją buvo užgulusi ir su žaisline didele pele mušė per dešinįjį šoną, po ko ji gana ilgai gydėsi poliklinikoje dėl šonkaulio lūžio. L. Š. jam kažkada skundėsi, kad J. L. ją terorizuoja, neduoda ramiai gyventi, kabinėjasi, keikiasi ir panašiai. Nori pabrėžti, kad L. Š. dukra J. L. jam niekada nėra pirkusi nei alkoholio, nei maisto produktų ir jis jos niekada nėra prašęs to daryti. Kitaip sakant, jis su J. L. niekada nėra turėjęs jokių reikalų (t. 1, b. l. 92-94).
Liudytoja apklausta J. S. parodė, kad jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius. Parodymus duoti sutinka. J. L. yra jos sesuo. Ji kartu su savo sūnumi E. J. ir jų mama L. Š. gyvena mamos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nepamena tiksliai kurią dieną, jai paskambino mama ir pasakė, kad ją primušė J. L. ir kad ją reikia gelbėti. Ji telefonu paskambino 112 ir iškvietė policiją. Po to iš karto paskambino J. L. sūnui E. J., pasakė, kad jai neįdomu kur jis šiuo metu yra, bet jis turi kuo greičiau važiuoti namo, nes J. L. vėl barasi su mama. Jos vaikams mama paskambino pati. Po kažkiek laiko telefonu kalbėjo su mama ir ji jai papasakojo, kad tą dieną, kai ją primušė J. L., ji buvo nukritusi ant nugaros, todėl kategoriškai teigti, kad mamai lūžo šonkaulis dėl to, kad J. L. jai trenkė su žaisline pele, ji negali, be to, pati jų konflikto nematė. J. L. pastaruoju metu labai nervuota, gana dažnai konfliktuoja su mama, ypač tada, kai išgeria daugiau, nei reikia. Jos susibara ir „apsikeičia“ keiksmažodžiais. Kur J. L. gyvena šiuo metu, ji nežino, bet tikrai ne pas mamą (t. 1, b. l. 96-98).
Papildomai liudytoja apklausta J. S. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad kaip ir pasakojo, 2023 m. gruodžio pabaigoje jai paskambino jos mama L. Š.. Iš jos balso tono suprato, kad kažkas atsitiko. Mama pasakė, kad ją primušė J. L. (mamos dukra, jos sesuo), o būtent trenkė jai su medžiagine pele per nugarą, keikėsi ir įžeidinėjo. Ji iš karto paskambino sesers sūnui E. J. ir liepė jam važiuoti pas mamą į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, abu jos sūnūs, t. y. P. S. ir M. M. S., irgi nuvažiavo pas mamą. Po šio įvykio jos su mama kalbėjo telefonu. Ji jai pasakė, kad nuo J. L. suduoto smūgio jai taip skaudėjo nugarą, kad iš to skausmo ji krito ant šalia stovėjusios minkštos sofos-lovos. Dar pamena, kad mama sakė, kad Lazdynų ligoninėje jai nustatė šonkaulio lūžį ir jai reikės tęsti gydymą savo poliklinikoje (Šeškinės). Jos sesuo J. L. nuo 2023 gruodžio mėnesio pas mamą nebegyvena, su sese bendrauja mažai, tik kartais susiskambina. Kaip ir sakė, visos J. L. problemos atsiranda dėl perteklinio alkoholio vartojimo ir kiek žino, muštynių su mama metu, J. L. taip pat buvo girta (t. 1, b. l. 108-111).
Liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad jam išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius. Parodymus duoti sutinka. Jo močiutė L. Š. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prisimena, kad buto numeris yra (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. 2023 m. gruodžio pabaigoje jam į telefoną paskambino jo močiutė ir pasakė, kad ją sumušė jos dukra, t. y. jo teta J. L., kuri gyvena kartu su močiute. Iš to, kaip su juo bendravo močiutė, suprato, kad ji labai susijaudinusi, pasimetusi ir nežino ką daryti, dėl to pasakė jai, kad jis tuoj atvažiuos. Kai atlėkė pas močiutę į namus, ten buvo visiškai girta J. L. ir močiutės draugas A. E. J., gal po 5 minučių atvažiavo jo pusbrolis E. J. (J. L. sūnus) ir gal dar po 5 minučių atvažiavo jo brolis M. M. S.. Po jų atvyko policijos pareigūnų ekipažas ir greitoji medicinos pagalba. Kiek jam spėjo papasakoti močiutė, tarp jos su J. L. įvyko susistumdymas ir J. L. paėmusi močiutės kambaryje stovėjusį didelį medžiaginį žaislą - pelę, tuo žaislu sudavė močiutei per šoną, po ko močiutė nukrito ant lovos. Matė, kad tas žaislas stovi močiutės kambaryje atremtas į sieną. Paėmęs jį rankas, pastebėjo, kad žaislo kojos yra gana stori metaliniai strypai, aptraukti medžiaga, todėl nenuostabu, kad močiutei skaudėjo šoną. Po močiutės apžiūros medikai nusprendė ją vežti į Lazdynų ligoninę, kiek atsimena, močiutę palydėjo jo brolis. J. L. savo kambaryje bendravo su dviem policijos pareigūnais, po ko jie ją išvežė. Lazdynų ligoninėje močiutei nustatė šonkaulio lūžį ir išleido gydytis į namus. Su savo teta J. L. jis apie šį įvykį nebendravo, nes nemato poreikio (t. 1, b. l. 92-94).
Liudytoju apklaustas M. M. S. parodė, kad jam išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius. Parodymus duoti sutinka. L. Š. yra jo močiutė. Ji gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Kartu su močiute tame pačiame bute įvykio metu gyveno jo teta J. L. ir jos sūnus (jo pusbrolis) E. J.. 2023 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepasakys, jam į telefoną paskambino močiutė ir paprašė kuo greičiau atvažiuoti pas ją, nes ją sumušė teta. Kai atvažiavo pas močiutę į butą, ten jau buvo policijos pareigūnai, jo brolis P. S., močiutės pažįstamas ir J. L.. Močiutė jam papasakojo, kad girta teta (jos dukra J. L.), jai sudavė medžiaginiu žaislu, kurio kojos yra metalinės, per šoną. Kiek smūgių buvo suduota, močiutė netikslino, matė kad dėl įvykusio konflikto ji labai pergyvena. Po kiek laiko atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Apžiūrėję močiutę, jie nusprendė ją vežti į ligoninę, kadangi įtarė šonkaulių lūžius. Jis sėdo į savo automobilį ir važiavo GMP automobiliui iš paskos. Lazdynų ligoninėje visą laiką lydėjo močiutę. Kai jai padarė tyrimus, tai nustatė šonkaulio lūžį. Po gydytojų apžiūros jis parvežė močiutę namo. Tai ne pirmas močiutės konfliktas su dukra J. L.. Ji jiems kelis metus skundėsi, kad J. L. už butą nemoka, girtuokliauja ir dar sugeba aiškinti savo teises ir į kažką pretenduoti. Kiek jam yra žinoma, šiuo metu J. L. močiutės bute negyvena (t. 1, b. l. 104-106).
Liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad jam išsiaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius. Sutinka duoti parodymus. L. Š. yra jo močiutė. Ji kartu su jo mama J. L. gyveno močiutės bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje jam paskambino krikšto motina J. S.. Pokalbio metu ji jam pasakė, kad J. L. muša močiutę ir jis turi skubėti namo. Kai atvažiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ten jau buvo jo pusbrolis P. S.. Namuose rado visiškai girtą savo motiną J. L. ir verkiančią močiutę L. Š.. J. L. vaikščiojo po butą ir rėkė: „aš nieko nedariau!“. Užėjęs pas močiutę paklausė jos kas atsitiko ir ji jam atsakė, kad mama ją primušė su pele ir jai skauda šonus. Grįžo pas mamą, paėmė jai už pečių ir paklausė ką ji išdarinėja. Motina buvo tokia girta, kad nesugebėjo jam nieko paaiškinti. Maždaug po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Dar bandė jiems tarpduryje pasakyti, kad čia šeimos reikalas ir jie patys susitvarkys. Pamena, kad vienas pareigūnas nuėjo pas močiutę, o kitas liepė jo mamai atnešti dokumentą ir rengtis. Kaip sužinojo jau vėliau po įvykio, močiutei lūžo šonkaulis. Nuo įvykio dienos mama gyvena pas savo pažįstamus, namuose ji nesirodo. Mano, kad močiutė su mama susipyko dėl to, kad mama nuolat girtauja (t. 1, b. l. 116-117).
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. S. parodė, kad 2023 m. gruodžio mėnesio pabaigoje pagal iš anksto sudarytą grafiką dirbo kartu su Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus vyresniuoju specialistu E. M. ir specialistu E. B.. Patruliuojant iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau - OVS) budėtojo gavo iškvietimą, kad „Pranešėjas teigia, kad jam paskambino močiutė L. Š., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) pranešėjas nurodė, tačiau nėra tokio adreso, kad ją muša dukra. Pranešėjas prašo atvykti pas jį ir jis parodys kur tas namas. GMP ne inf, nes nėra adreso“. Bendraujant su OVS budėtoju, jis patikslino, kad (duomenys neskelbtini) juos pasitiks pranešėjas, kuris palydės juos iki įvykio vietos. (duomenys neskelbtini) sutiko pranešėją, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusiosios pažįstamą, kuris prisistatė A. E. J.. Jis juos palydėjo iki (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo bei kartu su mumis pakilo liftu, parodė į duris ir laukė. Jeigu gerai pamena, buto duris jiems atidarė jaunuolis, kuris aiškino, kad nieko neatsitiko, kad čia šeimos reikalas, kad jie viską sutvarkys patys. Mandagiai paprašė užeiti į butą ir įsitikinti, kad viskas gerai. Užėjus į butą prieškambaryje pamatė dar vieną vaikiną ir akivaizdžiai girtą moterį, kurią vaikinas, atidaręs jiems duris, ramino ir „varė“ į tolimesnį kambarį. Svetainėje stovėjo vyresnio amžiaus moteriškė, kaip vėliau paaiškėjo iš jos pateikto dokumento, L. Š.. Jis uždarė svetainės kambario duris ir L. Š. jam papasakojo, kad ta girta moteris yra jos dukra, kuri visą dieną vartojo alkoholį, dėl to tarp jų vėl kilo konfliktas. Iš pradžių jos apsižodžiavo, dukra vaikščiojo po butą, keikėsi, bambėjo ir provokavo konfliktą, o sulaukusi komentarų ir pastabos, atėjo pas L. Š. į kambarį, paėmė į rankas kambaryje buvusį žaislą (pelę), užsimojo ir trenkė nukentėjusiajai žaislu per nugarą. Iš karto pasiūlė iškviesti medikus ir paklausė kur dar skauda. L. Š. parodė ranką ir pasakė, kad kliuvo ir ten. Į įvykio vietą iškvietė medikus. Atvažiavę GMP darbuotojai po apžiūros nusprendė nukentėjusiąją vežti į RVUL. Įtariamoji buvo sulaikyta ir pagal smurto artimoje aplinkoje faktą pristatyta į Vilniaus aps. VPK (t. 1, b. l. 119-120).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 411/2024 (01) nurodyta, kad remiantis L. Š. medicinos dokumentų duomenimis L. Š. nustatytas dešinės pusės IX šonkaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 7.1 punktas) (t. 1, b. l. 69-70).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės J. B. paaiškinimo protokole nurodyta, kad apžiūrai pateikto pliušinio žaislo korpusas sudarytas iš dviejų, tvirtų metalinių strypų. Suduodant smūgį tokiu daiktu (t. y. kietas-bukas, riboto paviršiaus objektas), šonkaulis lūžti galėjo. Vieno šonkaulio lūžis dažniausiai būdingas kontaktui su kietu-buku, riboto paviršiaus daiktu. Griuvimui ant neriboto paviršiaus, t. y. ant plokštumos, dažniau būdingi kelių šonkaulių lūžiai toje pačioje anatominėje linijoje. Kaulų lūžiai nėra būdingi kontaktui su minkštu daiktu (pvz., sofos ar lovos minkštoji dalis). Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, matyti, kad ant nukentėjusiosios kairės alkūnės vidinio paviršiaus yra kažkokia tamsi dėmė, tačiau dėl prastos vaizdo įrašo kokybės (neryškus vaizdas) negali išskirti, ar tai tikrai yra sužalojimas. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiosios medicinos dokumentuose jokių išorinių sužalojimų (tokių kaip poodinė kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda ir pan.) kairėje alkūnėje neaprašyta, todėl vertinti vien tik vaizdinę medžiagą, nesant gydytojo patvirtinimo, kad alkūnėje buvo sužalojimų, negalima. Jeigu tai būtų sužalojimas, tai iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti jo laiko ir patikslinti traumavusio objekto savybių, kadangi nesimato tai identifikuojančių požymių. Pateiktuose nukentėjusiosios medicinos dokumentuose aprašyta, kad „Kairė alkūnė palpuojant skausminga alkūnės vidinėje pusėje, patinusi. Judesiai pilnos amplitudės, riboti dėl skausmo.“. Iš šio įrašo matyti, kad jokių išorinių sužalojimų alkūnėje neaprašyta. Patinimas gali būti tiek trauminės, tiek ir netrauminės kilmės (pvz., dėl ligos, alerginės reakcijos ir pan.). Patinimo trauminei kilmei patvirtinti, reikalinga, kad patinimo srityje būtų ir kažkokie sužalojimai (pvz., išoriniai – poodinė kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda; arba vidiniai – kaulo ar kremzlės lūžis, raiščio ar sausgyslės plyšimas ir pan.). Skausmo faktas mediciniškai nevertinamas, kadangi nėra galimybės skausmo nustatyti (patvirtinti) ir išmatuoti (t. 1, b. l. 72-73).
Apžiūros protokoluose užfiksuota 2024-03-15 BPC skambučių garso įrašų apžiūra, užfiksuoti keturi BPC skambučiai, kurių metu asmenys pranešė apie konfliktą ir smurtą prieš vyresnio amžiaus moterį (L. Š.). Nurodytos kelios vietos, įskaitant (duomenys neskelbtini), pareigūnams pateiktas netikslus adresas. 2024-05-06 Policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūroje užfiksuoti keturi vaizdo įrašai su policijos reagavimu į konfliktą bute. Nustatyta, kad nukentėjusioji L. Š., buvo smurtaujama dukters, kuri ją sumušė su metaliniu daiktu. Nukentėjusioji skundėsi skausmu ir ribotu judėjimu. Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, o į įvykio vietą buvo atvykę ir nukentėjusiosios anūkai (t. 1, b. l. 135-140).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota medžiaginio žaislo – pelės apžiūra. Žaislas yra apsiūtas įvairiaspalve medžiaga, jo karkasas yra kietas. Žaislo aukštis yra 93 cm (t. 1, b. l. 154-159).
Tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023-12-21 apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), bute tarp neblaivios (nustatyta 2.15 prom. girtumas) J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos mamos L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. L. pagriebė kambaryje stovėjusį žaislą su metaliniais elementais ir sudavė su juo kelis kartus L. Š. į dešinės pusės šonkaulių sritį ir į kairės pusės ranką. Dėl šių veiksmų L. Š. pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-5).
Tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gauti paaiškinimai: nukentėjusioji L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2023-12-21 apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), bute, įvyko žodinis konfliktas su neblaivia dukra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje L. Š. dukra pagriebė kambaryje stovėjusį žaislą su metaliniais elementais ir sudavė kelis kartus į dešinės pusės šonkaulių sritį ir į kairės pusės ranką. Atvykus GMP Nr. 0885 apžiūrėjo ir nusprendė vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (t. 1, b. l. 121-125).
Neblaivumo nustatymo kvite nurodyta, kad 2023-12-21 21.08 val. J. L. nustatytas 2,57 promilės girtumas (t. 1, b .l. 4-5).
Apžiūros protokole nustatyta, kad nukentėjusioji L. Š. įvykio dieną skambino keliems asmenims, tarp jų – liudytojui A. E. J. ir dukrai J. S., taip pat išsiuntė kelias žinutes pagalbos numeriu 112. Jos telefonas buvo prisijungęs prie stočių, kurių veikimo zonoje yra įvykio vieta ((duomenys neskelbtini)). J. L. nebuvo kontaktavusi su A. E. J. ir jos telefonas veikiausiai buvo (duomenys neskelbtini) zonoje iki 15:40 val., o vėliau – Fabijoniškėse, toliau nuo įvykio vietos. Liudytojas A. E. J. 40 kartų kontaktavo su L. Š. per laikotarpį iki 2023-12-21. Įvykio dieną jis gavo skambutį iš L. Š. ir taip pat du kartus skambino pagalbos numeriu 112 (t. 1, b. l. 153).
J. L. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikyta nuo 2023-12-21 20.30 val. iki 2023-12-22 09.51 val. (t. 2, b. l. 10-14).
Motyvuojamoji dalis
III. Kaltinamosios veiksmų kvalifikavimas
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Pagal BK 141 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, paaiškino, kad konflikto su motina L. Š. metu ji smogė motinai, siekdama, kad ši pasitrauktų, motina po to nugriuvo. Kaltinamosios parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios L. Š. parodymai, taip pat liudytojų A. E. J., J. S., P. S., M. M., E. J., P. S. parodymai, vaizdo kamerų įrašai, garso įrašai. Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad L. Š. nustatytas dešinės pusės IX šonkaulio lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad byloje įrodyta, kad jog J. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu pliušiniu žaislu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius savo motinai L. Š. per nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – dešinės pusės IX šonkaulio lūžį.
J. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Spręsdamas dėl J. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką bei J. L. asmenybę – anksčiau teista, teistumas išnykęs, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, bausta administracine tvarka. Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veika labiau buvo atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl alkoholio vartojimo, todėl kaltinamajai, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas mažesnis, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).???
Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad J. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, ji laikoma neteista, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. J. L. yra (duomenys neskelbtini), nedirba, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje, sutinka su žalos atlyginimu. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus J. L. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jos teigiamiems socialiniams ryšiams. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. L. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti J. L. ir suteikti jai galimybę pasitaisyti neizoliuojant jos nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl, pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, kaltinamajai J. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jai BK 75 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, drausmins kaltinamąją ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Pažymėtina ir tai, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmę bus geriau užtikrinami ir civilinio ieškovo interesai, nes taip nebus suvaržomos kaltinamojo galimybės dirbti ir gauti lėšų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu J. L. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 160,85 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų J. L. veiksmų, tarp žalos ir kaltų asmenų veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį iš kaltinamosios J. L..
Nagrinėjamu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būti tenkinamas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu ir J. L. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti J. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. gruodžio 21 d. 20.30 val. iki 2023 m. gruodžio 22 d. 09.51 val. (viena para).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, 6 dalimi, J. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pradėti dirbti.
Paskirti J. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš kaltinamosios J. L. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 160,85 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.