Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-XX-15-12

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-XX-15-12Nutartis · 2012-03-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-09-06Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-23
Bylos Nr.
T-XX-15-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00057-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
Pareiškėjas
R. C.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00057-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2012 m. kovo 23 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių suteikti pareiškėjui galimybę ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį ne didesnį kaip 0,5 ha valstybinės žemės plotą.

Pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šalia šio sklypo yra valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp pareiškėjui ir kitiems asmenims priklausančių sklypų. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas jam parduoti minėtą valstybinės žemės plotą ne aukciono būdu Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto pagrindu, tačiau atsakovas 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. 13SD-47 atsisakė tą padaryti. Pareiškėjas nurodė, kad su minėta atsakovo pozicija nesutinka. Atsakovo ketinimai formuoti minėtoje valstybinėje žemėje bendrojo naudojimo (želdynams įrengti ir eksploatuoti) sklypą yra nepagrįsti, nes ši valstybinė žemė yra neprižiūrima, joje neįmanoma suformuoti atskiro sklypo. Atsakovas taip pat nepagrįstai remiasi patvirtintu ginčo teritorijos detaliuoju planu, nes, leidus pareiškėjui išsipirkti atitinkamą valstybinės žemės plotą, jis galės inicijuoti ir patvirtinto detaliojo plano pakeitimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad ginčas šiuo atveju kyla iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nors valstybinės žemės pardavimas yra civilinis sandoris, tačiau, prieš tokį sandorį sudarant, yra atliekamos specialių teisės aktų reglamentuotos viešojo administravimo procedūros, kurių metu įgalioti viešojo administravimo subjektai suformuoja atitinkamus sklypus, nustato, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos sklypų pardavimui, parengia reikiamus dokumentus ir atlieka kitus būtinus veiksmus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo paduotas skundas iš esmės ir yra susijęs su viešojo administravimo procedūrų vykdymu. Pareiškėjas mano, kad atsakovas, kaip atsakingas viešojo administravimo subjektas, netinkamai sprendžia atitinkamo valstybinės žemės sklypo formavimo ir jo tolesnio panaudojimo klausimus. Ginčas šiuo atveju dar tik kyla dėl pačių galimybių pagal specialius teisės aktus parduoti atitinkamą valstybinę žemę vertinimo, bet ne dėl valstybinės žemės perleidimo sutarties sudarymo.

Taigi aptariamoje byloje vyrauja administraciniai teisiniai aspektai, todėl ji turi būti nagrinėjama administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalis; Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasJanina StripeikienėRomanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys