- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-7-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26392-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė 424-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašė priteisti iš ieškovės A. J. 2760 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais paliko nenagrinėtą ieškovės A. J. ieškinį atsakovei 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Tačiau teismas neišsprendė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo, nors prašymai dėl šių išlaidų atlyginimo buvo pateikti teismui 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. sausio 27 d. Atsakovė papildomai prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, susijusias su pareiškimo dėl papildomos nutarties rengimu bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. papildoma nutartimi atsakovės 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos prašymą tenkino ir iš ieškovės A. J. atsakovės naudai priteisė 2760 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.
3. Teismas iš pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas nustatė, kad iš viso byloje atsakovė patyrė 2760 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, t. y. konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu parengimą, atstovavimą teisme, pareiškimo dėl papildomos nutarties priėmimo parengimą (sąskaitos: 2019 m. lapkričio 11 d. Nr. 2019/11/11; 2019 m. gruodžio 19 d. Nr. 2019-12-19-2; 2020 m. sausio 23 d. Nr. 2020/01/23; 2020 m. vasario 26 d. Nr. 2020/02/26). Iš byloje esančių mokėjimo pavedimų nustatė, kad nurodytą sumą atsakovė sumokėjo advokatui. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, 7, 8.2, 8.19 ir 8.20 punktuose nurodytų maksimalių dydžių.
4. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas nebuvo nagrinėtas iš esmės ir nėra duomenų, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises, dėl ko pastaroji turėjo reikšti ieškinį. Tačiau teismas sprendė, jog ieškovė nepagrindė nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo, t. y. ar ieškovė tinkamai pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, dėl ko buvo sudaryta galimybė ieškovei šią aplinkybę įrodinėti ir nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtent dėl analogiškų reikalavimų, kurie pareikšti teisme, ji prašė spręsti ginčą ginčų nagrinėjimo komisijoje (CPK 178, 185 straipsniai).
5. Teismas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais sprendė, kad 2760 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl priteisė jas iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 98 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovė A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartį priėmė kaip papildomą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis jau yra ieškovės apskųsta Vilniaus apygardos teismui atskiruoju skundu. Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį, neliks pagrindo ir šiai nutarčiai, kuri yra sudėtinė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties dalis.
6.2. Ieškovės teigimu, CPK nenumato papildomos nutarties instituto. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Šiuo atveju teismo sprendimas nebuvo priimtas.
6.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartyje nurodė, kad „be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtent dėl analogiškų reikalavimų, kurie pareikšti teisme, ji prašė spręsti ginčą ginčų nagrinėjimo komisijoje (CPK 178, 185 straipsniai)“. Kadangi byloje yra pateiktas skundas ginčų nagrinėjimo komisijai (e.b. I t. 10-18 l.; II t. 116-118, 145 l.), pareikštas ieškinys taip pat yra byloje, teismo motyvai apie įrodymų nepateikimą yra nesuprantami. Šie įrodymai yra pateikti byloje ir pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes juos įvertinti.
6.4. Pirmą kartą kreipdamasi į teismą, ieškovė iš esmės ginčijo visus bendrijos 2019 m. vasario 26 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus. Po kreipimosi į bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją (jai atsisakius iš esmės nagrinėti ginčą), ieškovė kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos (iki tol ji ginčą vedė savarankiškai) ir po gautų teisinių konsultacijų sukonkretino savo reikalavimus – kartu sumažino ir ieškinio reikalavimų apimtį. Įstatymas nenumato draudimo kreipiantis į teismą sumažinti ieškinio reikalavimų apimtis - tai galima padaryti netgi bylinėjimosi eigoje.
Atsiliepimas
7. Atsakovė 424-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-631-934/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti iš esmės. Atsakovė mano esant tikslinga apeliacinės instancijos teismui konstatuoti papildomos nutarties pagrįstumą toje apimtyje, kiek tai susiję su atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu bei toliau spręsti dėl papildomos nutarties galiojimo, atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-631-934/2020.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. papildomos nutarties, kuria iš ieškovės A. J. atsakovės 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai priteista 2760 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. J. (toliau – ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti dalį 2019 m. vasario 26 d. pakartotinio visuotinio 424-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimo sprendimų negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1432-592/2020 ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. teismui konstatavus, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi teismas nutartimi neišsprendė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo, atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama minėtą klausimą išspręsti papildomu sprendimu. Tenkindamas atsakovės prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovei iš ieškovės 2760 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad CPK nenumato papildomos nutarties instituto. Šioje byloje nebuvo priimtas sprendimas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti papildomos nutarties ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalį teismas gali taikyti įstatymo analogiją, jei nėra įstatymo reglamentuojančio atitinkamą procesinį teisinį santykį. CPK nereglamentuoja galimybės priimti papildomą nutartį byloje, kurioje teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. CPK 277 straipsnis reglamentuoja papildomo sprendimo galimybę, jei neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, išsprendus bylą iš esmės priimant sprendimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, mutatis mutandis taikytina įstatymo analogija sprendžiant papildomos nutarties priėmimo klausimą neišsprendus bylinėjimosi išlaidų byloje, baigtoje nepriimant galutinio sprendimo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 3 str. 6 d., 277 str.).
14. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Nagrinėjamu atveju byla buvo baigta teismo nutartimi palikus ieškinį nenagrinėtą, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl papildomas procesinis sprendimas šioje byloje priimamas tokios pačios formos kaip ir bylą užbaigęs – papildoma nutartimi.
15. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2014).
16. 2020 m. kovo 26 d. papildoma nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė iš ieškovės A. J. atsakovei 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 2760 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Priteisimo pagrindu nurodė CPK 94 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, bylinėjimosi išlaidas Vilniaus miesto apylinkės teismas paskirstė ir priteisė todėl, kad 2020 m. vasario 25 d. buvo priimta nutartis ieškovės A. J. ieškinį palikti nenagrinėtu.
17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis, kuria ieškovės A. J. ieškinys atsakovei 424-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais paliktas nenagrinėtu, panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti iš esmės (civilinė byla Nr. e2S-631-934/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e3K-3-349-1075/2020).
18. Atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte nustatytas aplinkybes, naikintina ir apeliantės skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. papildoma nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ši papildoma nutartis priimta tiesiogiai vadovaujantis 2020 m. vasario 25 d. nutartimi dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Šiuo atveju visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. papildomą nutartį panaikinti.