Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1317-298/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
e1-1317-298/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32539-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1317-298/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32539-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,

išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Šalčininkų rajonas) prokuroro Sergejaus Korotčenkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1317-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas 2020-06-11 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 199 (2) straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 116 MGL (5800 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020-08-14 apie 16.50 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 3,24 promilių) girtumas, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su sugyventine (neblaivi, nustatytas 3,23 promilių girtumas) Č. A. metu, rankomis paėmė ją už galvos ir tris kartus veidu trenkė į spintą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai Č. A. ir šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. L. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, lietuvių kalbą moka gerai, vertėjo bei gynėjo jam nereikia, jis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra anksčiau teistas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantami. 2020-08-14, apie 16.50 val., jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), prieš tai jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su savo sugyventine, jie išgėrė 1,5 litro degtinės ir alaus, po to jis nuėjo miegoti, tačiau prabudo ir tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas dėl tarpusavio priešiškų santykių ir stipraus apsvaigimo nuo alkoholio. Konflikto metu jis ranka Č. A. pastūmė, dėl ko pastaroji krisdama atsitrenkė į spintą bei susižalojo sau veidą, jis toliau nuėjo miegoti, kol į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Anksčiau buvo smurto atvejų šeimoje, jis daug kartų yra smurtavęs prieš savo sugyventinę Č. A., jie kartu gyvena apie 7 metus. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis galės gyventi savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos veikos jis nuoširdžiai gailisi, nori susitaikyti su savo sugyventine Č. A. bei šios atsiprašyti (b.l. 25).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. L. parodė, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis anksčiau buvo apklaustas kaip įtariamasis ir davė parodymus, kuriuos šiuo metu nori patikslinti. Įvykio metu jis buvo visiškai neblaivus, todėl galėjo tiksliai neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Kadangi jo sugyventinė sako, kad jis, paėmęs pastarąją už galvos, tris kartus trenkė į spintą, tai taip galėjo būti. Jo sugyventinei nėra tikslo meluoti. Jis pripažįsta visas aplinkybes, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą. Dėl padaryto jis nuoširdžiai gailisi, su Č. A. susitaikė. Jis prašo paskirti jam baudą ir užbaigti tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuo rugsėjo 1 d. jis oficialiai įsidarbins ir baudą pasižada mokėti (b.l. 32).

Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

Nukentėjusiosios Č. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad V. L. yra jos sugyventinis. Kartu jie gyvena apie 7 metus, bendrų vaikų neturi. Šiuo metu jie gyvena nuomojamame name (duomenys neskelbtini). 2020-08-14 jie abu buvo namuose, vartojo alkoholį. Išgertuvių metu (duomenys neskelbtini) pradėjo pavyduliauti dėl kitų vyrų. Taip žodis po žodžio kilo žodinis konfliktas. Apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) jau gulėjo lovoje. Jie vis tęsė barnį dėl pavydo. Ji (duomenys neskelbtini) pasakė, kad pastarasis ir toliau pavyduliautų, tuomet (duomenys neskelbtini) supyko, atsikėlė iš lovos ir, paėmęs ją už galvos, jos galva trenkė į spintą. Kiek kartų (duomenys neskelbtini) trenkė, ji neatsimena, galimai tris kartus. Jai labai skaudėjo, iš nosies bėgo kraujas. Visas konfliktas vyko kambaryje, nes namuose yra tik vienas kambarys ir virtuvė. Ji iškvietė policiją. Atvykus policijai, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas. Medicininės pagalbos ji nesikreipė, pas ekspertus nevažiavo. Konfliktai pas juos būna dažnokai, pagrinde dėl alkoholio, nes kai jie išgeria, tai pradeda bartis. (duomenys neskelbtini) oficialiai nedirba, o ji įsidarbino nuo rugsėjo 1 dienos. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas be teismo, (duomenys neskelbtini) paskiriant bausmę (b.l. 9).

2020-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolu, kad įvykio apžiūros objektu yra medinis, vieno aukšto gyvenamasis namas. Užėjus į namo kambarį, iš dešines puse stovi lova, toliau iš dešinės puses yra televizorius. Tiesiai prie lango stovi stalas, ant kurio yra įvairūs buitinės paskirties daiktai, prie stalo, iš kaires puses, stovi sekcijos dalys. Iš kairės pusės yra stalas, ant kurio yra maistas ir degtinės butelis. Vidinė tvarka nepažeista. Apžiūros metu iš įvykio vietos nieko nepaimta. Pridėta fotolentelė (b.l. 5,6).

2020-08-14 17.31 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM0452 V. L. nustatytas 3,24 prom. girtumas (b.l. 17).

2020-08-14 17.27 val. alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM0452 Č. A. nustatytas 3,23 prom. girtumas (b.l. 17).

Kita bylos medžiaga: ĮKNR duomenimis, AN registro išrašu, duomenimis apie asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. L. 2020-08-14 apie 16.50 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 3,24 promilių) girtumas, tyčia, panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su sugyventine (neblaivi, nustatytas 3,23 promilių girtumas) Č. A. metu, rankomis paėmė ją už galvos ir tris kartus veidu trenkė į spintą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai Č. A.. V. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam 60 MGL (3000 Eur) baudą, taikant BK 64¹ straipsnį – mažinant vienu trečdaliu iki 40 MGL (2000 Eur). Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaip minėta, BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės - viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, tačiau nėra numatytas baudos skyrimas, todėl nagrinėjamu atveju negalimas baudžiamojo įstatymo netinkamas taikymas, t. y. negali būti paskirta kaltinamajam bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad V. L. padarė tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtaką nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad jis yra teistas, tarp jų daug kartų ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, ją padarė neatlikęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės (baudos), administracine tvarka baustas ir dalies baudų nesumokėjęs, dirba, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį, viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1). Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamajam skirtina minimali laisvės apribojimo bausmė – 3 mėnesiai, taikant BK 64¹ straipsnį, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme 116 MGL (5800 Eur) bauda ir skirtina galutinė subendrinta bausmė - 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 116 MGL (5800 Eur) bauda, įskaitant pagal 2020 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.

Į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-08-14 18 val. iki 2020-08-16 10.45 val. (2 paros) (BPK 66 straipsnis).

Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokuroras prašo skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – 2 mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos aptariamo straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra aktuali smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-574/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1). Dėl nustatyto, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, teismas sprendžia, kad yra būtinas kaltinamojo resocializacijos poreikis, todėl pastarajam kartu su bausme skirtina ir BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas du mėnesius kaltinamajam V. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. L. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme 116 MGL (5800 Eur) bauda ir V. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 116 MGL (5800 Eur) baudą, įskaitant pagal 2020 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę V. L. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-08-14 18 val. iki 2020-08-16 10.45 val. (2 paros) ir laikyti, kad V. L. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

(duomenys neskelbtini), kad:

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

(duomenys neskelbtini), kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vaclavas Karšulis