- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- A-3503-438/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03028-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Informatikos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 6TE-75 „Dėl E. N. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau – įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą (į Departamento Telekomunikacijų administravimo skyriaus vedėjo pareigas); 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš valstybės tarnybos iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Departamento įsakymą, grąžino pareiškėją į A lygio 15 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas Departamente bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš tarnybos iki pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą dienos iš šios kompensacijos išskaičiuojant atleidimo metu išmokėtą keturių mėnesių iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (I t., b. l. 153–161). Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 164–168), prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjas grąžinamas į A lygio 15 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas Departamente, nustatant, kad pareiškėjas grąžinamas į valstybės tarnybą į Departamento Telekomunikacijų administravimo skyriaus vedėjo pareigas (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio 15 kategorijos) bei priteisti pareiškėjui iš Departamento vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki grąžinimo į Telekomunikacijų administravimo skyriaus vedėjo pareigas dienos.
Atsiliepimas
4. 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus (atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą) (I t., b. l. 183–189) ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (I t., b. l. 190), kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 847 Eur (600 Eur be PVM už apeliacinio skundo ir kitų procesinių dokumentų parengimą bei 100 Eur be PVM už konsultavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo).
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (II t., b. l. 10–15).
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai (II t., b. l. 41–48).
II.
7. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl 3 085,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 51–52). Prašyme nurodė, kad dalį šių išlaidų (847 Eur) sudaro išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
8. Atsakovas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma yra ženkliai per didelė (II t., b. l. 61–65). Atsakovas prašė pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas iš esmės yra identiškas pareiškėjo skundui, pateiktam pirmosios instancijos teismui, todėl tokių dokumentų rengimas sietinas su mažesnėmis darbo laiko sąnaudomis. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už konsultacijas atsakovas nurodė, kad toks veiksmas turi būti laikomas sudėtine skundo rengimo dalimi. Atsakovas taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad raštai teismui buvo rengiami paties pareiškėjo iniciatyva, nesant teismo įpareigojimo. Atsakovas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino tik iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ne iš dalies (kaip to prašė pareiškėjas), o visas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies (II t., b. l. 68–70). Pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, teismas perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
10. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo prašymo priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pagrįstumas.
11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
12. Kaip minėta, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas tik iš dalies, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti siejamas su tokiu konstatavimu (LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dar negali būti sprendžiamas, nes byla nėra baigta (LVAT 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-463/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).
13. Atsižvelgdama į tai, kad galutiniu (įsiteisėjusiu) teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas visiškai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę iš kitos proceso šalies (atsakovo) gauti savo išlaidų atlyginimą.
14. Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).
15. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat privalu atsižvelgti į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, t. y. ar proceso šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 40 str. 4 d.) (pvz., LVAT 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, aiškindama nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pabrėžė, jog ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.
16. Atsakovas prašė teismo įvertinti, kad Departamentas yra institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto, turinti pareigą taupiai naudoti valstybės skirtas lėšas, o patenkinus pareiškėjo prašymą Departamentui skirtos valstybės lėšos būtų naudojamos neefektyviai (II t., b. l. 61). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vien ta aplinkybė, jog pralaimėjusi šalis yra biudžetinė institucija, nesudaro pagrindo mažinti prašomas priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas (LVAT 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nemato pagrindo nukrypti nuo šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl su tuo susijusius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Pareiškėjas siekia, kad jam iš atsakovo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias, be kita ko, sudaro išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba konsultuojant pareiškėją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo.
18. Teismų praktika patvirtina, jog kai kurios teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012). Atsižvelgdama į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad pareiškėjo patirtos išlaidos už konsultacijas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atskirai nepriteistinos, nes tokios konsultacijos vertinamos kaip sudėtinė apeliacinio skundo parengimo paslaugos dalis.
19. Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, kad patyrė 600 Eur (be PVM) bylinėjimosi išlaidų už advokato 6 val. trukmės teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą ir kitus procesinius dokumentus.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apeliaciniame procese pateikė du dokumentus – apeliacinį skundą ir paaiškinimus. Iš paaiškinimų turinio matyti, kad tai iš esmės yra atsiliepimas į atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą. Kaip teisingai nurodo atsakovas, šį dokumentą pareiškėjas pateikė savo iniciatyva, o ne vykdydamas teismo įpareigojimą. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas administracinėse bylose vyksta pagal du procesinius dokumentus – apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį. Atsiliepimo į atsiliepimą pateikimo ABTĮ nenumato. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija dėl teismui pateiktos pozicijos, kuri byloje nėra privaloma, yra konstatavusi, kad tokią poziciją pateikusi proceso šalis, kiek tai susiję su teismo išlaidų atlyginimu, veikia savo nuožiūra ir rizika (2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-104/2014). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą priteisti šias išlaidas, nes jos neatitinka bylinėjimosi išlaidoms keliamo būtinumo ir privalomumo kriterijaus.
21. Nustatant priteistinų išlaidų dydį už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Taigi teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į teisinių paslaugų kompleksiškumą, tačiau pastebi, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas apeliacinis skundas, priešingai nei nurodo atsakovas, savo turiniu nėra identiški, todėl apeliacinio skundo parengimas šiuo aspektu negali būti siejamas su mažesnėmis advokato darbo laiko sąnaudomis. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo parengimui specialų žinių reikalingumo nebuvo, be to, atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, o pateiktas apeliacinis skundas buvo nedidelės apimties, jame nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, nebuvo nurodoma ir analizuojama teismų praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiam skundui parengti advokato darbo laiko sąnaudos buvo mažesnės.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju būtinos ir pareiškėjui iš atsakovo priteistinos išlaidos yra mažintinos iki 484 Eur (už 4 val. trukmės advokato teisinių paslaugų suteikimą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. N. iš atsakovo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.