- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- I-287-243/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00086-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. N., V. Č.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjams A. N. ir V. Č., pareiškėjų atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. N. ir V. Č. patikslintą prašymą, paduotą teismui 2011-04-28, atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011-01-25 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-98-IS-3 „Dėl V. Č. ir A. N. sužalojimo“ dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus - nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusius pavojumi gyvybei ar sveikatai bei išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos VRM Centrinės medicininės ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai A. N. ir V. Č., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai, nurodo, jog 2010-08-08 apie 19 val. 30 min. netoli Užtilčių kaimo, Jurbarko rajone tyrė eismo įvykio aplinkybes. Tyrimo metu kilo dideliu greičiu važiavęs automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. M., išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą juos kliudė ir sužalojo. Nurodo, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo 2010-12-20 aktuose Nr. 85-98-NA-3 ir Nr. 85-98-NA-4 nurodyta, jog jie sužaloti vykdant tarnybines pareigas ir dėl sužalojimų patyrė traumas. Pareiškėjų teigimu, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-01-25 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-98-IS-3 „Dėl V. Č. ir A. N. sužalojimo“ 2 punkte nepagrįstai nurodyta, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos nebus taikomos, nes jų sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu padidėjusio pavojaus sveikatai ar gyvybei sąlygomis ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybės nesietinos su sąlygomis kompensacijos mokėjimui. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus reikalų sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau - Taisyklės) 10.6 punktą tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyta, ar tarp pareigūno sveikatos sutrikdymo ir tarnybos yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija. Pareiškėjų teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog jų sveikata sutrikdyta tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, jų sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, jų pačių neatsargumas nenustatytas, tačiau kompensacija, nemokama, nepagrįstai motyvuojant, kad tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi jų sveikatai ar gyvybei. Nurodo, jog jiems nebuvo išduoti siuntimai į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti (Taisyklių 14 punktas). Pareiškėjai prašo panaikinti 2011-01-25 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-98-IS-3 2 punktą ir įpareigoti atsakovą Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti veiksmus - nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusius pavojumi gyvybei ar sveikatai ir išduoti jiems siuntimą į Lietuvos Respublikos VRM Centrinės medicininės ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti (b.l. 77-79).
Šalies argumentai
Pareiškėjai ir jų atstovė advokatė prašo patikslintą prašymą patenkinti prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjų A.N. ir V. Č. patikslintą prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėjų patirtos traumos buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei, nes pareiškėjų buvimas eismo įvykio vietoje ir jo aplinkybių aiškinimasis negali būti siejamas su padidintu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei. Teigia, jog dėl šios priežasties nėra pagrindo išmokėti jiems kompensacijas ir išduoti siuntimą į Centrinės medicininės ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Atsakovo teigimu, pareiškėjų patirtos traumos priskirtinos nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau - Aprašo) 15.6 punktą (b.l. 123-124).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliktas tarnybinis patikrinimas dėl A. N. ir V. Č. sužalojimo, kurio metu nustatyta, jog Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono PK VTS Prevencijos poskyrio tyrėjas A. N. ir Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio patrulis V. Č. 2010-08-08 apie 19.30 val. uniformuoti, netoli Užtilčių kaimo, Jurbarko rajone, eismo įvykio vietoje tyrė jo aplinkybes. Tyrimo metu įvyko dar vienas eismo įvykis – dideliu greičiu važiavęs automobilis Renault Clio, valst. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. M., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė kelkraštyje stovėjusius tyrėją A. N., eismo įvykio dalyvį bei atsitrenkė į pareigūnų tarnybinį automobilį Mitsubishi L200, (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo patrulis V. Č. Įvykusio eismo įvykio metu buvo sužaloti pareiškėjai A. N. ir V. Č. Tarnybinio patikrinimo 2011-01-25 išvados Nr. 85-98-IS-3 „Dėl V. Č. ir A. N. sužalojimo“ 2 punkte konstatuota, jog pareiškėjų sveikatos sutrikdymas pripažintinas įvykusiu tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi sveikatai ar gyvybei, todėl nėra Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų išmokėti jiems kompensaciją (b.l. 19-21).
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo 2011-01-25 išvada Nr. 85-98-IS-3 yra individualus administracinis aktas, nes atitinka individualaus administracinio akto požymius, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje ir ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato išvada sukelia pareiškėjams teisines pasekmes – jos pagrindu jiems nepaskirta kompensacija.
Pareiškėjai nesutinka dėl jų sužalojimas priskyrimo nelaimingiems atsitikimams. Prašo išvadą šioje dalyje panaikinti, pripažinti, kad jų sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir atitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas kompensacijai gauti bei įpareigoti atsakovą išduoti jiems siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.
Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau Statutas) bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami su šio Statuto įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai.
Statuto 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama nustačius vieną iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įstatymų leidėjas atribojo, kuriais atvejais dėl sveikatos sutrikimų vidaus tarnybos pareigūnui turi būti išmokama atitinkamo dydžio kompensacija, o kuriais draudimo išmoka. Pažymėtina, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų socialinių garantijų taikymą (skirtingai nuo Statuto 49 straipsnio 1 dalyje) įstatymų leidėjas sieja su papildomais kriterijais, t. y. tarnybinių pareigų atlikimas turi būti susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Šie kriterijai turi būti vertinami ne tik atsižvelgiant į Statuto 3 straipsnio 7 dalyje pateiktą vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo sampratą, bet ir tiesiogiai siejami su konkrečia pareigūno veikla, vykdant Policijos veiklos įstatyme bei pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ginčo nekyla. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog A. N. ir V. Č. buvo sužaloti eismo įvykio metu, įvykusio jiems atliekant tarnybines pareigas – tiriant kito eismo įvykio aplinkybes. Pagal bylos aplinkybes nagrinėjamu atveju pareiškėjų sužalojimai tarnyboje negali būti laikomi susijusiais su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei ir nepriskirtini nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių nustatymas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją. Įstatymų leidėjas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje kompensacijos mokėjimo dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrukdymo tarnyboje ar susijusio su tarnybiniu pareigų atlikimu sąlygas susiedamas su aplinkybėmis, jog pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, turėjo tikslą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad šioje įstatymo normoje numatytos kompensacijos būtų mokamos tik tais atvejais, kai statutinis valstybės tarnautojas atlieka tarnybą neįprastinėmis, o realiai padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, kurių buvimas ar nebuvimas kiekvieno konkretaus įvykio atveju turi būti nustatomas tyrimo metu. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai tyrė eismo įvykio aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti, kad jų su tarnyba susiję veiksmai buvo atliekami padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis. Nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog pareiškėjų patirtų traumų priežastis buvo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad jie susižalojo dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 8 dalyje yra pateikta nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar susijusio su tarnyba sąvoka – tai įvykis tarnybos metu, įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jei pareigūnas šios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad nelaimingo atsitikimo atvejams priskiriami visi rizikos veiksniai, dėl kurių atsirado žala pareigūno gyvybei ar sveikatai, nepriklausomai nuo tarnybinės veiklos pobūdžio, kurią vykdė pareigūnas, žalos atsiradimo metu. Nagrinėjamas pareiškėjų susižalojimo atvejis priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje pagal šios sąvokos nuostatą, kad tai yra su pareiškėjų tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareiškėjai patyrė fizinio rizikos veiksnio poveikį.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai buvo sužaloti atlikdami tarnybines pareigas, tačiau jų sužalojimai nepriskirtini nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją. Byloje nėra duomenų, kad A. N. ir V. Č. sveikata sutrikdyta kitų asmenų poveikiu iš šalies dėl atitinkamų teisėtai atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Priešingai, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog tai nelaimingas atsitikimas. Analogiškai ši Statuto nuostata aiškinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2008 m. lapkričio 10 d. Nr. A261-1827/2008; 2008 m. gruodžio 8 d. Nr. A146-1987/2008; 2009 m. birželio 2 d. Nr. A502-297/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. Nr. A146-1026/2009; 2010 m. sausio 26 d. Nr. A143 – 152/2010; 2010 m. balandžio 12 d. Nr. A146-529/2010; 2010 m. birželio 17 d. Nr. A662-867/2010; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. A146-1264/2010; 2011 m. sausio 24 d. Nr. A146-79/2011; 2011 m. balandžio 11 d. Nr. A438-1008/2011 ir kt.). Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, tai yra tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, todėl rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismas pažymėjo, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami, todėl šioje byloje remiamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.
Ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3-10 punktų nuostatas dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti priežastinį ryšį, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti, ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 punktas). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojant, jog V. Č. ir A.N. sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar policijos pareigūno statusu, į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 10 punkte nurodytus klausimus yra atsakyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustatyti Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-01-25 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-98-IS-3 „Dėl V. Č. ir A. N. sužalojimo“ yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo ją panaikinti taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusius pavojumi gyvybei ar sveikatai bei išduoti siuntimą į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK) A. N. ir V. Č. patirtų sveikatos sutrikdymų sunkumo laipsniui nustatyti. Pareiškėjų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjų A. N. ir V. Č. patikslintą prašymą, paduotą teismui 2011-04-28, atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2011-01-25 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-98-IS-3 „Dėl V. Č. ir A. N. sužalojimo“ dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus - nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusius pavojumi gyvybei ar sveikatai bei išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos VRM Centrinės medicininės ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.