- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- A-492-3508-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00086-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. N., V. Č.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. N. ir V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. N. ir V. Č. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai A. N. ir V. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–5) ir patikslintu skundu (b. l. 77–79) bei prašė: 1) panaikinti 2011 m. sausio 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės apskrities VPK) viršininko R. R. 2011 m. sausio 25 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-98-IS-3 „Dėl V. Č. ir A. N. sužalojimo“ 2 punkto dalį, kurioje nurodyta, kad „tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų sveikatai ar gyvybei, todėl nėra Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų išmokėti pareigūnams kompensaciją“ kaip neteisėtą ir nepagrįsta bei įpareigoti Tauragės apskrities VPK nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai; 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams siuntimus į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, jog 2011 m. sausio 25 d. tarnybinio patikrinimo išvados 2 punkte nepagrįstai nurodyta, jog Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos nebus taikomos, nes jų sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu padidėjusio pavojaus sveikatai ar gyvybei sąlygomis ir patirtos traumos atsiradimo aplinkybės nesietinos su sąlygomis kompensacijos mokėjimui. Vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Nustatymo, ar vidaus reikalų sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10.6 punktu. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog jų sveikata sutrikdyta tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, jų sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, jų pačių neatsargumas nenustatytas, tačiau kompensacija, nemokama, nepagrįstai motyvuojant, kad tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi jų sveikatai ar gyvybei.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities VPK atsiliepimuose į pareiškėjų skundą (b. l. 17–18, 123–124) nurodė, kad su juo nesutinka.
Paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėjų patirtos traumos buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei, nes pareiškėjų buvimas eismo įvykio vietoje ir jo aplinkybių aiškinimasis negali būti siejamas su padidintu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei. Teigia, jog dėl šios priežasties nėra pagrindo išmokėti jiems kompensacijas ir išduoti siuntimą į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Teigė, kad pareiškėjų patirtos traumos priskirtinos nelaimingiems atsitikimams tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 15.6 punktą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu (b. l. 152–156) pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad pagal bylos aplinkybes nagrinėjamu atveju pareiškėjų sužalojimai tarnyboje negali būti laikomi susijusiais su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei ir nepriskirtini nė vienam iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių nustatymas yra sąlyga mokėti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytą kompensaciją. Teismas taip pat konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai tyrė eismo įvykio aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti, kad jų su tarnyba susiję veiksmai buvo atliekami padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis. Teismas nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog pareiškėjų patirtų traumų priežastis buvo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad jie susižalojo dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas pareiškėjų susižalojimo atvejis priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos: 2008 m. lapkričio 10 d. Nr. A261-1827/2008; 2008 m. gruodžio 8 d. Nr. A146-1987/2008; 2009 m. birželio 2 d. Nr. A502-297/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. Nr. A146-1026/2009; 2010 m. sausio 26 d. Nr. A143-152/2010; 2010 m. balandžio 12 d. Nr. A146-529/2010; 2010 m. birželio 17 d. Nr. A662-867/2010; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. A146-1264/2010; 2011 m. sausio 24 d. Nr. A146-79/2011; 2011 m. balandžio 11 d. Nr. A438-1008/2011 ir kt.). Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojant, jog pareiškėjų sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar policijos pareigūno statusu, į Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 10 punkte nurodytus klausimus yra atsakyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustatyti CMEK.
III.
Pareiškėjai A. N. ir V. Č. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 159–161), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 30 d. sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir Lietuvos vyriausio administracinio teismo nutartimis – pažymi, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010 ir pažymi, kad Tauragės apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, kad pareiškėjai vykdė pavestus pagrindinius policijos uždavinius, numatytus Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6 punktuose, todėl nepagrįstai nuspręsta, kad socialinės garantijos – kompensacijos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje negali būti taikomos, nes tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi sveikatai ar gyvybei. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjai būtų nesilaikę saugaus elgesio taisyklių, nenustatyta, kad jie būtų pažeidę bet kokią kitą Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 6 dalies nuostatą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo visų sąlygų, leidžiančių patirtas traumas laikyti įvykiu, atitinkančiu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas kompensacijos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygas. Vadovaujasi Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 8 dalimi ir nurodo, kad atsakovas turėjo jiems išduoti siuntimus sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti.
Atsakovas Tauragės apskrities VPK su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 169) nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra pareiškėjų teisė į Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje 3 dalyje (red. Nr. XI-122 2008-12-23) numatytą kompensaciją – kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinio patikrinimo išvada dėl V. Č. ir A. N. sužalojimo, patvirtinta 2011 m. sausio 25 d. Nr. 85-98-IS-3, nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.30 val. Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono PK VTS Prevencijos poskyrio tyrėjas A. N. ir Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio patrulis V. Č. uniformuoti su tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi L200“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodami iš Smalininkų miestelio aplinkkeliu į pagrindinį kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, ties Užtilčių kaimo riba, pamatė stabdymo žymes ir ties posūkiu į dešinę nuvažiavusį nuo kelio automobilį „Mercedes Benz“ bei šalia vaikščiojančius žmones. Pareigūnai sustojo priešingoje kelio pusėje, kairiajame kelkraštyje, t. y. toje pačioje pusėje, kurioje ir buvo nuo kelio nuvažiavęs automobilis, įjungė švyturėlius bei avarinę signalizaciją ir išlipę iš automobilio nuėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Tuo metu iš Smalininkų pusės dideliu greičiu atvažiavo automobilis „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. M., kuris išvažiavo į priešingą eismo juostą, kliudė kelkraštyje stovėjusius pareigūnus, kitą eismo įvykio dalyvį N. M., atsitrenkė į galinę dešinę tarnybinio automobilio pusę. A. N. buvo sužalotas veidas, kairė mentė ir kairysis žastikaulis, V. Č. buvo sužalota galva ir kairysis dilbis. Remiantis 2010 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvada Nr. G 329/10(10) A. N. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, specialisto išvada 2010 m. lapkričio 23 d. V. Č. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pareiškėjų sveikatos sutrikdymas buvo pripažintas įvykęs tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, tačiau padaryta išvada, kad tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų sveikatai ar gyvybei, todėl nėra Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų išmokėti kompensaciją.
Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek Tauragės VPK tarnybinio patikrinimo 2011 m. sausio 25 d. išvada Nr. 85-98-IS-3, kuria konstatuota, kad jie vykdė pavestus pagrindinius policijos uždavinius, numatytus Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, patvirtina, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi jų sveikatai ir gyvybei.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010 yra išaiškinęs Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas ir nurodęs, kad pavojus ir rizika, kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą, yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausimą, yra būtina išsiaiškinti, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Aiškinantis pastarąją aplinkybę, būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo atveju aplinkybė, jog pareiškėjai buvo sužaloti tiriant eismo įvykį, nėra pagrindas pripažinti, jog jų su tarnyba susiję veiksmai buvo atliekami padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, ir pareiškėjų patirtų traumų priežastimi buvo nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 8 dalyje (red. Nr. X-1705 2008-07-15) nustatyta, kad nelaimingu atsitikimu tarnyboje ar susijusiu su tarnyba laikomas įvykis tarnybos, įskaitant eismo įvykį <...>, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdomas tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnai turi teisę į Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnyje ir 49 straipsnio 1 dalyje numatytas išmokas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1008/2011 yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas vidaus tarnybos pareigūnams suteikia dvejopo pobūdžio socialines garantijas: a) susijusias su sveikatos priežiūra (Vidaus tarnybos statuto aštuntasis skirsnis); b) susijusias su sveikatos ir gyvybės privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar vykstant į tarnybą bei grįžtant iš jos (Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnis). Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies ir 49 straipsnio 1 dalies normas sieja bendras objektas – pareigūno gyvybė ir sveikata, tačiau jos numato skirtingus pareigūno gyvybei ir sveikatai padarytos žalos kompensavimo būdus, priklausomai nuo priežasčių, dėl kurių atsirado tokia žala, pobūdžio. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies atveju pareigūno gyvybei ir sveikatai padaryta žala kompensuojama minėtame straipsnyje nustatytais būdais, kai žala pareigūno gyvybei ar sveikatai padaroma, jam atliekant tarnybines pareigas, kurių atlikimas turi būti susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba tokia žala pareigūnui turi būti padaryta dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų ar jo, kaip pareigūno, statuso, t. y., minėtos žalos atsiradimo priežastimi turi būti ne bet kokia pareigūno veikla, bet susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai arba padaryta jam dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų ar jo, kaip pareigūno, statuso. Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dalies atveju pareigūno gyvybei ar sveikatai padaryta žala kompensuojama šiame straipsnyje nustatytu būdu, jei tokia žala buvo padaryta dėl nelaimingo atsitikimo. Iš Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 8 dalyje numatyto nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar susijusio su tarnyba apibrėžimo matyti, kad nelaimingo atsitikimo atvejams priskiriami visi rizikos veiksniai, dėl kurių atsirado žala pareigūno gyvybei ar sveikatai, nepriklausomai nuo tarnybinės veiklos, kurią vykdė pareigūnas žalos atsiradimo metu, pobūdžio. Apibendrinusi, teisėjų kolegija nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami teisiniai santykiai vieni nuo kitų atribojami pagal tai, kokio pobūdžio tarnybinę veiklą vykdė pareigūnas, kai jam atsirado aptariama žala. Tai lemia, kad žala pareigūnui gali būti kompensuota Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytais būdais tik tais atvejais, jei žala atsirado jam vykdant tarnybinę veiklą, kurios pobūdis atitinka šioje teisės normoje nurodytas sąlygas. Ir priešingai, jei tarnybinės veiklos pobūdis neatitinka minėtų sąlygų, žala pareigūnui šia tvarka negali būti kompensuota, tai turi būti daroma kitais būdais (pvz., pagal Vidaus tarnybos statuto 49 str. 1 d.).
Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos mokėjimas sietinas su būtinąja kvalifikuojančia sąlyga – tarnybinių pareigų atlikimas turi būti susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pačią situaciją nagrinėjamu atveju – eismo aplinkybių tyrimą – vertinti kaip Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų funkcijų vykdymą padidėjusio pavojaus sąlygomis nėra pagrindo. Eismo aplinkybių tyrimas įprastinėmis sąlygomis laikytinas pareigūno veikla nesant padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ši situacija taip pat nepriskirtina atvejams, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 5 d.) vidaus tarnyboje (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1098/2010), nes nėra nustatyta, kad transporto priemonės „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja I. M. būtų turėjusi ketinimų sužaloti pareigūnus, neatsargus elgesys gali būti vienodai nukreiptas į bet kurį asmenį nepriklausomai nuo jo statuso, nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjų sužalojimo ir tarnybinių pareigų atlikimo. Panašius sužalojimus šioje situacijoje galėjo patirti bet kuris kitas asmuo (teikęs pagalbą ar kt.) nepriklausomai nuo tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, t. y. pastarosios aplinkybės nėra reikšmingas faktorius sprendžiant dėl priežastinio ryšio egzistavimo tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių. Pareiškėjų sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimą lydėjusių padidėjusių pavojaus ar rizikos pareigūnų gyvybei ar sveikatai, bet aplinkybių, kurios betarpiškai gali ir nesisieti su tarnyba.
Kadangi byloje nenustatyta, jog pareiškėjų sveikatos sužalojimai buvo padaryti jiems vykdant veiklą, kuri būtų susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jų gyvybei ar sveikatai arba padaryta jiems kitų asmenų dėl atliekamų tarnybinių pareigų ar jų, kaip pareigūnų, statuso, padaryta išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog žala jų sveikatai buvo padaryta dėl priežasčių, nustatytų Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje. Nesant išvados, kad pareiškėjų patirtas sužalojimas, atliekant tarnybines pareigas, yra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareiškėjų sveikatai ir gyvybei, nėra pagrindo pareiškėjo siųsti į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 5, 8 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų A. N. ir V. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.