Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo P. V. – M. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui P. V. – M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. V. – M. 1 069,25 Eur nuostolių. Prašė teismą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-2247-929/2019, patrulių A. L. ir E. S. 2019 m. sausio 7 d. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad 2019 m. sausio 7 d. tarnybos metu, sulaikydamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamą atsakovą P. V. – M., buvo sužalotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. L. Dėl minėto sužalojimo A. L. nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. sausio 30 d. buvo nedarbingas. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 6 d. Tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. L. traumos tarnyboje išvados Nr. 10-IS3-22 matyti, kad atlikus tarnybinį patikrinimą pripažinta, jog patrulis A. L. traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymos Nr. 35-93 apie pakenkimo sveikatai sunkumą bei 2019 m. balandžio 4 d. Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės pažymos Nr. 569 nustatyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2019 m. sausio 7 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 10-TE-692 buvo pripažinta, kad patrulis A. L. traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas ir nuspręsta išmokėti A. L. 0,78 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 1 069,25 Eur. Kompensacijos dydį bei jos apskaičiavimo tvarką patvirtina 2019 m. balandžio 15 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelė Nr. 5-IL-2525, kompensacijos išmokėjimą A. L. patvirtina 2019 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymas.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmens draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 17 punkto 4 numato, kad sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį nustato Vidaus reikalų ministerijos Centrinė medicinos ekspertizės komisija. Sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnio nustatymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėse. Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose, pagal kurių 15 punktas numato, jog kompensaciją moka apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos iš jiems patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmens draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens. Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam A. L. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Atsakovo veiksmuose yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniais): dėl atsakovo kaltės policijos pareigūnas patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą, atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Žalos dydis įrodytas piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentele, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu dėl kompensacijos A. L. išmokėjimo Nr. 10-TE-692, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 569. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteisiant 1 069,25 Eur nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalis 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 32,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 33,79 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovo P. V. – M. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. V. – M. ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 1 069,25 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus dvidešimt penkis euro centus) nuostolių.

Priteisti iš atsakovo P. V. – M. valstybei 33,79 Eur (trisdešimt tris eurus septyniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.