Utenos apylinkės teismo sprendimas

3. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Esto“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas 2023 m. lapkričio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 73892208775 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 500 Eur kreditas, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 789,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 17,10 proc.), 104,40 Eur administravimo mokestį ir 29,90 Eur sutarties mokestį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė. Atsakovas buvo įspėtas apie Sutarties nutraukimą tuo pagrindu, kad nesilaiko Sutarties sąlygų ir neatlieka įmokų pagal grafiką, 2024 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu jam buvo pranešta, kad nesumokėjus pradelsto įsiskolinimo Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. 2024 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas buvo informuotas, kad pradinis kreditorius nutraukė su atsakovu Sutartį.

4. Bylos duomenimis, tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2024 m. sausio 5 d. sudaryta periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2024-01/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Cesijos būdu ieškovės įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovui CPK nustatyta tvarka įteikus ieškinio kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

6. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1 409,26 Eur negrąžinto kredito.

8. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 139,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Kredito sutarties nutraukimas neatleidžia skolininko nuo pareigos sumokėti palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo. Taigi ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., priteisimo tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 139,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11,60 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Sutarties specialiojoje dalyje bei mokėjimo grafike numatytas sutarties administravimo mokestis yra išdėstytas fiksuota 2,90 Eur suma per mėnesį visam Sutarties laikotarpiui ir įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl iš atsakovo priteistina 11,60 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai).

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 17,10 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 409,26 Eur) nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 15 d.) ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (449,18 Eur). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pažymėtina, jog nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai su tam tikromis išlygomis taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, nes jokie teisės aktai nenustato konkrečių specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Šiuo atveju paskolos sutartyje įtvirtintų palūkanų negavimą (nuostolius/negautas pajamas) lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. Sutarties sąlygų neįvykdymas, todėl egzistuoja visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės reikalaujamo negautų pajamų dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas yra pagrįstas, todėl tenkinamas – spręstina priteisti ieškovei iš atsakovo 17,10 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 409,26 Eur) nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. lapkričio 15 d.) ir neviršijant pagal Sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (449,18 Eur).