Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. (J. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti pavardę, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties, kuria pareiškimas atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. kovo 20 d. išvadą Nr. A136-1036/18(2.4.1.51-TD1) „Dėl pavardės pakeitimo“, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjo pavardę į „K.“.

10. Civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus 514 – 516 straipsniai. Vadovaujantis CPK 514 straipsnio 2 dalimi teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Pagal CPK 514 straipsnio 3 dalį, pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui įrodymus apie tai, jog buvo kreiptasi išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka į civilinės metrikacijos įstaigą ir buvo gauta skundžiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. kovo 30 d. išvada Nr. A136-1036/18(2.4.1.51-TD1) „Dėl pavardės pakeitimo“. Taigi pareiškėjas įgyvendino pareiškimui keliamą specialųjį reikalavimą, įtvirtintą CPK 514 straipsnio 3 dalyje, ir pateikė teismui įrodymus, jog pasinaudojo privaloma šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Proceso normose neįtvirtintas terminas, per kurį ginčijamą išvadą gavęs asmuo turėtų kreiptis į teismą su pareiškimu. Pažymėtina, kad priešinga pozicija nėra formuojama ir teismų praktikoje. Taigi, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog į civilinės metrikacijos įstaigą buvo kreiptasi 2018 metais, neturi teisinės reikšmės. Savo ruožtu teismas, vertindamas kreipimosi terminą, padarė teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas ženkliai praleido kreipimosi į teismą terminą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas prieš teikdamas pareiškimą teismui jau kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad pareigos dar kartą kreiptis į civilinės metrikacijos biurą neturi. Todėl nepaisant to, jog ikiteismine tvarka buvo pasinaudota 2018 metais ar galimai iki šiol gali būti pasikeitęs teisinis reglamentavimas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimo vertinant, jog ikiteisminė tvarka nėra pilnai išlaikyta.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti pavardę, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nesant pilnai išlaikytos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

tenkinti apelianto atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl įpareigojimo pakeisti pavardę priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.