- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1127-603/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06003-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., M. K.
- Pareiškėjas
- K. G.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. K., R. K., antstolei Irenai Beliačic dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas K. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nurodė, kad antstolė I. Beliačic vykdo 303 750 Lt skolos išieškojimą iš skolininko M. K. išieškotojo K. G. naudai. Vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininkui priklausančio turto dalis yra įkeista, dalis turto yra areštuota, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, išieškotojo naudai realizuotino laisvo nuo apribojimų turto nėra. 2010-08-31 turto arešto aktu antstolė areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir pasiūlė per 10 dienų kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti skolininko dalį jo sutuoktinės R. K. gaunamame darbo užmokestyje.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys M. K. ir R. K. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad visos M. K. prievolės yra asmeninės ir įtakoti ar pažeisti kitų šeimos narių interesų negali.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino, nustatė, kad skolininkui M. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. K. darbo užmokestyje. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų argumentus, kad išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio yra negalimas dėl M. K. prievolės, kuri yra asmeninė, pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad skolininko sutuoktinė nėra skolininkė, todėl padarė išvadą, kad byloje nėra jokio ginčo, kad M. K. prievolė yra asmeninio pobūdžio.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. K. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria yra nustatyta M. K. ½ priklausanti R. K. turto dalis darbo užmokestyje panaikinti ir pareiškėjo prašymo netenkinti arba nutartį pakeisti, sumažinant M. K. priklausančią dalį R. K. darbo užmokestyje. Nurodo, kad 2009-04-17 reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo sutartimi, kurios pagrindu buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-22-578/2009, yra įtraukta sąlyga, jog M. K. pradinio skolininko skolą perima asmeniškai (perimta prievolė tampa asmenine M. K. prievole); šio sandorio sudarymas nėra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir niekaip nepažeidžia jo šeimos interesų. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į šeimos bendrus turtinius įsipareigojimus, nepilnametės dukros interesus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas K. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas paduotas pažeidžiant CPK 335 str. numatytą terminą, duomenų apie tai, kad šį terminą būtų prašoma atnaujinti, nėra. Pažymėjo, kad neįrodyta ir nėra duomenų, kad M. K. prievolės, prisiimtos minėta teismo patvirtinta taikos sutartimi kaip nors pažeistų nepilnametės dukros interesus. Išieškotojas K. G. nėra pareiškęs jokių reikalavimų R. K., vykdymo procese taip pat neprašo išieškoti skolą iš R. K. turto ir toks išieškojimas nėra vykdomas. Todėl R. K. argumentai dėl M. K. prievolės asmeniškumo šiai bylai reikšmės neturi. Nurodo, kad būtų neteisinga ir nesąžininga, jei skundžiama nutartis būtų pakeista, sumažinant ½ dalį darbo užmokestyje, tokiu būdu nepagrįstai suteikiant prioritetą kitiems kreditoriams, kurie net nėra išieškotojai pagal vykdymo proceso taisykles, o pareiškėjui būtų užkirstas kelias net minimaliai įgyvendinti savo teises, išieškant tokią didelę skolą tik kas mėnesį įstatymo numatyto dydžio sumomis iš M. K. ginčijama nutartimi nustatytos dalies jo sutuoktinės darbo užmokestyje.
Antstolė Irena Beliačic atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas paduotas praleidus septynių dienų terminą nutarties apskundimui. Prašo atsisakyti priimti naujus įrodymus, pateiktus su atskiruoju skundu, kadangi nes šiuos įrodymus pareiškėja galėjo ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog skolininko M. K. prievolė išieškotojui K. G. yra asmeninė, todėl išieškotojas ir prašė nustatyti skolininko dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kas antstolė Irena Beliačic vykdo 2009-08-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-22-578/2009 dėl 303 750 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojo K. G. naudai (vykdomosios bylos b. l. 5-6). Išieškotojas K. G. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.
Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros nereikia atlikti. Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad sudarant reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo sutartį bei jos pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims pasirašant taikos sutartį, sutartis pasirašiusios šalys buvo įtraukę sąlygą, jog visos prievolės iš ankstesnio sandorio, pagal kurį M. K. perėmė teises ir prievoles yra M. K. asmeninės prievolės ir įtakoti bei pažeisti kitų šeimos narių, o ypatingai nepilnametės dukters, interesų negali. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei bylos medžiagą, pažymi, jog pati apeliantė pripažįsta, jog išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o pagal skolininko asmeninę prievolę. Taigi nagrinėjamu atveju atliekama skolininko dalies nustatymo procedūra. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutuoktinio asmeninės prievolės pobūdis ne tik netrukdo, bet kaip tik nulemia galimybę taikyti CPK 667 str. ir nustatyti skolininko dalį sutuoktinių bendrame turte. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog skolininkui M. K. savo iniciatyva prisiėmus asmeninę prievolę, negali būti išieškoma net dalis turto ir iš skolininko sutuoktinės R. K..
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3. 118 str. 1 d.). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės darbo užmokestyje, nenustatė, kokį turtą turi ir valdo skolininkas asmeninės nuosavybės teise bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose, susijusiose su šeimos santykiais, teismas privalo būti aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia bei turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 1, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, privalėjo nustatyti skolininko turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vien tai, kad pareiškėjas prašė nustatyti tik skolininko dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, dar nereiškia, kad teismas neturėjo nustatyti viso M. K. ir R. K. turimo ir valdomo turto ir nustatyti skolininko dalį visoje bendrojoje nuosavybėje.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006).
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių, dėl to teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad skolininkui M. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. K. darbo užmokestyje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą ir dalies nustatymą bendrojoje nuosavybėje, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 p., 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.