- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- I-6126-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01192-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-08-27 iki 2019-02-28 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-iame sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad 1 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 11, Nr. 18, Nr. 17, Nr. 14 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštose patalpose buvo laikoma nuo 4 iki 10 žmonių. Šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Patalpose buvo šalta ir drėgna, kaupėsi pelėsis, nuo sienų byrėjo tinkas, nebuvo vėdinimo, naktinio apšvietimo, dieninis apšvietimas nepakankamas. Patalpose buvo tarakonų ir blakių, dėl to nebuvo galimybės miegoti. Baldai buvo pritvirtinti prie grindų, dėl to kilo nepatogumų. Būryje neįrengta drabužių džiovinimo patalpa, todėl asmeninius drabužius džiovino ant gulto. Nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, taigi kilus gaisrui nebūtų galimybės išsigelbėti. Neįrengtas kambarys maisto produktams laikyti, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlis, laisvalaikio kambarys. Sanitariniuose mazguose buvo drėgna ir šalta, kaupėsi pelėsis, grindys slidžios, apšvietimas silpnas. Sanitariniame mazge vietoje tualeto - skylė grindyse, tarp tualetų nebuvo pertvarų, taip pat dušo. Prausykloje ne visi praustuvai veikė, todėl teko laukti eilėse. Laiptai slidūs, todėl kilo pavojus susižeisti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimą, garbės ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 10-18) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmės atlikimui buvo perkeltas į 1-jį sektorių. Akcentavo, kad ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, taigi nuteistiesiems vietos pakanka. Darė išvadą, kad gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pataisos įstaigoje nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti savo būrio patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pagal galiojančius teisės aktus, įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpos buvo nešvarios ar jose matėsi pelėsis, reiškia nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Pataisos namuose yra centralizuotas šildymas, užtikrinantis tinkamą temperatūros palaikymą patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, taip pat įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis apšvietimo normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pažymėjo, kad įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais, yra parengtas ir suderintas su atsakingų įstaigų pareigūnais personalo veiksmų planas. Pataisos namai sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią du kartus per mėnesį vykdomas kenkėjų naikinimas. Pataisos namų 1-me sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur nuteistieji gali skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos būrio kieme. 1-ame sektoriuje poilsio kambariai ir atskiros patalpos valymo priemonėms nebuvo įrengtos. Kiekviename būryje asmeniniam nuteistųjų maitinimui yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose - virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros. Teisės aktai nenumato būriuose dušus atskirti sienelėmis. Pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-08-27 iki 2019-02-28.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo, nurodo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą, neturi būti įskaičiuojamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias Pravieniškių PN - AK 1-jo sektoriaus bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2018-08-28 iki 2018-10-16 – 1 būrio 10 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 14,29 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, buvo laikomi 4 nuteistieji, taigi vienam asmeniui teko 3,57 kv. m (14,29/4) ploto; nuo 2018-10-16 iki 2018-12-11 – 1 būrio 8 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 14,20 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, buvo laikomi 4 nuteistieji, t. y., vienam asmeniui teko 3,55 kv. m (14,20/4) ploto; nuo 2018-12-11 iki 2019-02-28 – 1 būrio 7 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 27,55 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, buvo laikomi 9 nuteistieji, t. y., vienam asmeniui teko 3,06 kv. m. (27,55/9) ploto (b. l. 51, 54).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 18, Nr. 17, Nr. 14, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms į bylą patvirtinti nepateikė. Byloje nėra duomenų iš kurių būtų galimą spręsti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas būrio minėtose patalpose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi.
Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu 1 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje iš viso 79 paras minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta, nes vienam asmeniui šioje patalpoje trūko 0,04 kv. m ploto.
Nors Taisyklės nenumato, jog skaičiuojant vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą (3,1 kv. m) neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2017-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016). Todėl teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.
Pareiškėjas pažymėjo, kad patalpose nebuvo vėdinimo, apšvietimas ir oro temperatūra netinkama, patalpose kaupėsi pelėsis ir drėgmė, veisėsi parazitai.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, taip pat jose įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 54-56). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo ar oro trūkumo patalpose.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo netinkamas patalpų apšvietimas ir oro temperatūra, tačiau nurodytų aplinkybių nedetalizavo (kokiu laikotarpiu, kokiose konkrečiose gyvenamosiose patalpose tokios sąlygos buvo) ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamą apšvietimą bei oro temperatūrą (b. l. 54-56). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo ir oro temperatūros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas ar oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo ir oro temperatūros iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtintame Gyvenamųjų buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše (b. l. 35-37) įtvirtinta, kad gyvenamųjų patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, valo patys nuteistieji. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra kreipęsis į atsakovą dėl nevalomų patalpų, o šis į kreipimąsi nereagavo, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Bylos duomenys patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ buvo sudaryta Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 38-41), pagal kurią pataisos namuose reguliariai (du kartus per mėnesį) ir pagal poreikį atliekamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nebūtų laikomasi. Remiantis 2018-09-17 Kenkėjų kontrolės darbų atlikimo aktu, pataisos namų 1-me sektoriuje kenkėjų naikinimo darbai buvo atliekami (b. l. 57). Iš Pravieniškių PN-AK pateiktu medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė dėl parazitų sukandimų (b. l. 60). Teismas taip pat pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017).
Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo argumentų apie netinkamai įrengtas, susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (kiekvienam būriui, 5.6. p.), laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui; 5.8. p.), drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui, 5.9. p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui, 5.10. p.), esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui, 5.11. p.).
Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje poilsio kambarys neįrengtas, todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu. Byloje taip pat liko nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl patalpų maisto produktams laikyti neįrengimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji maisto produktus laiko šaldytuvuose ir virtuvėlėje.
Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namuose laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo bei dezinfekcijos paslaugos, minėtą aplinkybę patvirtina Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013-06-28 įsakymu Nr. V-216 patvirtinto Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo 13 punktas, kuriame nurodyta, kad nuteistasis, pageidaujantis gauti nuosavos patalynės ar drabužių skalbimo ar dezinfekcijos paslaugas, dienotvarkėje nustatytu laiku patalynę ar drabužius nuneša į drabužių sandėlį (b. l. 42-45). Bylos duomenimis nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK būtų atsisakę suteikti pareiškėjui asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo paslaugas. Be to, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, savo asmeninius drabužius nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę prausykloje. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų taip pat matyti, kad 1-jo sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, o drabužių džiovinimo vietos įrengtos kiemuose (b. l. 54-56). Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninius drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas nurodė, kad įstaigoje nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo.
Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus pažymoje (b. l. 54-56) pažymima, kad įstaiga yra suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui, kad visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos, kad įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas argumentus dėl galimo priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog kilus gaisrui, jis neturėtų galimybės išsigelbėti. Duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, byloje nėra. Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui skunde tik deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su priešgaisrinės sistemos nebuvimu, nenurodžius, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo išvadai dėl žalos pasireiškimo fakto.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog sanitariniame mazge vietoje tualeto buvo skylė grindyse, tualetai neatskirti pertvaromis, nebuvo dušo.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma), nurodyta, kad sanitariniame mazge tualetas gali būti tupimas. Taigi, tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Be to, pagal minėtą reglamentavimą dušai įrengiami ne prausykloje ar tualete, kaip nurodo pareiškėjas, bet dušinėje.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo tualete.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad privatumui užtikrinti būrių tualetuose yra įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
Pareiškėjas pažymėjo, jog prausykloje blogai veikė sanitariniai įrenginiai, tačiau bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Aprūpinimo normoje numatyta, jog dušinėje, be kita ko, turi būti guminiai kilimėliai. Naujoje Aprūpinimo normų redakcijoje numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėliai arba grotelės po 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigoje buvo pradėta kilimėlių pirkimo procedūra. Atlikus pirkimų procedūras ir gavus reikiamas prekes jomis bus aprūpintos dušų patalpos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl dušo patalpų neaprūpinimo kilimėliais.
Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad pataisos namuose laiptai slidūs, baldai pritvirtinti prie grindų, nėra valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlio ir kt. Tačiau, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (79 paras bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje trūko 0,04 kv. m ploto), neaprūpino pareiškėjo poilsio kambariu, dušo patalpos neaprūpino kilimėliais, todėl konstatuotina, kad pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, diskomfortu, gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimu, garbės ir orumo pažeminimu ir pan. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo (b. l. 60) matyti, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sukandžiojimų ar susižalojimo, nesikreipė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo ilgą trukmę, įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto trūkumą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, taip pat konstatavus pažeidimus dušinėje (nebuvo kilimėlių) bei poilsio ir laisvalaikio kambario nebuvimą, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., LVAT 2018-10-10 administracinėje byloje Nr. A-1830-624/2018 priteisė pareiškėjui 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo kalinimą 322 paras bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kai pareiškėjui teko 0,04 kv. m mažiau ploto nei teisės aktais nustatyta), nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.