Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Teisėja Adolfina SimaitienėBaudž. byla Nr. 1A-210-417/2014Teisminio proceso Nr.1-30-1-00445-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTI s

2014 m. kovo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį E. J. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiajai J. S. iš civilinio atsakovo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – priteista 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt J. S.. Civilinio proceso dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukta.

Iš nuteistojo E. J. priteisti 1 500 Lt nukentėjusiajai jos patirtų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 24 d., apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), tiesiame asfaltuotame kelio ruože, kur važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos, vairavo automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršydamas leistiną greitį, ir partrenkė per važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės ne pėsčiųjų perėjoje ėjusią A. D., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė eismo įvykio vietoje.

Nukentėjusiajai J. S. priteisti 150 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Advokatas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo E. J. asmenybę, padarė neteisingą išvadą, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, gali būti atidėta maksimaliam įstatymo leidžiamam terminui. Mano, jog visa baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo E. J. asmenybė nedavė teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti, jam netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

Apeliantas pažymi, kad nuo 2010-08-29 iki 2013-03-03 E. J. administracine tvarka buvo baustas net 5 kartus, iš kurių 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra intensyviai pažeidinėjo įstatymus. Šios administracinės nuobaudos jam jokios teigiamos įtakos nepadarė ir 2012-11-23 naktį vėl, neturėdamas teisės sėsti už automobilio vairo, vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Važiuodamas iš Palangos į Klaipėdą, jis jau vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir viršydamas leistiną greitį. Tai parodo liudytojai L. G. ir A. M.. Įvykio metu automobilio „L. R. Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis prieš pėsčiosios partrenkimą buvo nuo 120,7 km/val. iki 137,7 km/val.

Advokatas taip pat akcentuoja, kad ypatingai vairuotojo asmenybę neigiamai charakterizuoja ir tai, kad partrenkęs automobiliu pėsčiąją, kurią, kaip jis pats teigia, miesto centre pamatė tik rankos atstumu, jis nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų sustoti, apie įvykį pranešti policijai, imtis priemonių nukentėjusiajai suteikti medicinos pagalbą.

Be to, pažymi, kad įvykio metu jis niekur nedirbo, nors jau planavo šeimos pagausėjimą, o jo įsidarbinimas po įvykio daugiau susijęs su tuo, kad parodytų, jog jis daro kažkokias išvadas iš šio įvykio bei paveikti būsimą nuosprendį.

Advokatas taip pat nurodo, kad būdama apie pusantrų metų A. D. pateko į vaikų namus, kadangi jos tėvas buvo išgeriantis, o motina, nukentėjusiosios sesuo M. D., turėjo psichinę negalią ir negalėjo auginti bei auklėti savo dukros. Todėl faktiškai Agne pradėjo rūpintis jos teta J. S., kuri jai atstojo tikrąją motiną, paimdavo ją į namus šventinėmis ir išeiginėmis dienomis, per atostogas. Nuo 2008 m. nepilnametės A. D. rūpintoju paskirtas jos pusbrolis J. S. sūnus A. S.. Nuo tų metų A. D. augo ir mokėsi gyvendama J. S. šeimoje bei atstodama jai dukrą, tai yra iki mirties J. S. šeimoje ji išgyveno apie 6 metus, tuo metu ėjo į mokyklą, o vėliau mokėsi ir 2012 metais baigė Klaipėdos turizmo mokyklą, įsigydama viešbučio darbuotojo specialybę. Todėl matyti, kad tarp J. S. ir A. D. buvo susiklostęs ilgametis glaudus abipusis ryšys ir A. D. mirtis J. S., kuri nors ir nebuvo tikroji motina, tačiau ją atstojo ir sau buvo pasiėmusi visą motiniškų rūpesčių naštą, buvo didelis dvasinis sukrėtimas ir psichologinė trauma, pakeitę jos tolimesnį gyvenimą, nes ji pagal J. P. parodymus, neteko „užvadėlės“, su kuria buvo susieti ateities planai senatvei. Natūralu, kad dėl A. D. netekties ji patyrė didžiulę moralinę traumą, pačiai žymiai pablogėjo sveikata ir savijauta, nuolat ir toliau ji jaučia dvasinius išgyvenimus, artimo žmogaus praradimą ir trūkumą.

Nuteistojo teigimu, Vaikų teisių apsaugos tarnybos pažymoje nurodyta, kad A. D. ir J. S. santykiai nesusiklostė ir abipusiu pageidavimu A. D. nuolatinė globa teismo sprendimu buvo perduota vaikų globos namams „Smiltelė“ su visišku valstybės išlaikymu, tai teisme patvirtino ir liudytoja V. P.. Nuo 2001 metų jų nesiejo jokie globos ar rūpybos santykiai. Pažymėtina, kad nuo šio laikotarpio J. S. (jos teigimu, visą laiką gailėjosi atidavusi A. D. valstybės globon) nebandė vėl pasiimti A. D. globon. Tik buvo paskirta jos turto administratore. Kad jų santykiai nebuvo ypatingai artimi, patvirtino ir byloje surinkta medžiaga apie ikiteisminius tyrimus, kuriuose figūravo A. D.. Kad santykiai tarp A. D. buvo tam tikra prasme problematiški ir neypatingai šilti, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. K.. Vien dėl šių anksčiau paminėtų aplinkybių galima daryti išvadą, kad neturtinė žala J. S. priteista pakankama ir tikrai ne per maža.

Be to, nurodo, kad negalima paneigti, jog eismo įvykį sąlygojo ir tam tikras A. D. nepakankamai atidus ir rūpestingas elgesys – ėjo, pažeisdama KET, ne per pėsčiųjų perėją, kuri buvo pakankamai arti susidūrimo vietos. Įvykio metu A. D. buvo vidutinio girtumo.

Pažymi, kad jokio turto neturi, žmona nedirba, vienas išlaiko šeimą ir mažametę dukrą. Nedidelę turtinę žalą – 7011 Lt – savanoriškai atlygino. Ieškinio dėl turtinės žalos nėra pareikšta. Be to, nuosprendžiu buvo priteista iš TDB 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš viso civilinio ieškinio suma buvo 150 000 Lt. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti 150 000 Lt. Todėl yra neaišku, ar civilinis ieškinys yra didinamas, prie priteistos sumos reikalaujama priteisti dar papildomai visą ieškinyje nurodytą 150 000.

Taip pat mano, kad yra pagrindo atmesti apeliacinio skundo dalį dėl paskirtos bausmės pakeitimo. Teismas visiškai ištyrė visas bylos aplinkybes ir bausmę paskyrė remiantis BK 54, 61 str. reikalavimais. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui.

Akcentuoja, kad pabėgo iš įvykio vietos, nes buvo šoko būsenos, nes tokį įvykį patyrė pirmą kartą, pasimetė, patyrė stresą. Tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojai T. V. ir A. M., kurie parodė, kad viskas įvyko labai greitai, visi buvo šoko būsenos ir pasimetę. Pripažįsta, kad elgėsi lengvabūdiškai.Taip pat atkreipia dėmesį, kad jo paieška nebuvo paskelbta, į policiją atvyko savo noru ir iš karto prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė visas įvykio aplinkybes.

Be to, nurodo, kad įsidarbino, charakterizuojamas darbe teigiamai. 2013 metais gimė dukra. Vienas išlaiko šeimą: dukrą ir jos motiną, nėra susituokę.

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas D. Z. nurodo, kad Biuras nesutinka su apeliacinio skundo dalimi dėl civiliniame ieškinyje keliamų reikalavimų. Pažymi, jog teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir tinkamai, neperžengdamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų draudimo sumų, nustatė civilinio ieškovo patirtą žalą bei nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į skundžiamos bylos aplinkybes.

Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas E. Staponkus prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl E. J. skiriama parinkta bausmės rūšis ir dydis, kodėl nukentėjusiosios patirta neturtinė žala buvo įvertinta priteista pinigų suma. Ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Apylinkės teismas skirdamas bausmę E. J. atsižvelgė, kad pastarasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės. Nors nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas atimti nukentėjusiosios gyvybę, ji žuvo dėl to, kad E. J. pažeidė Kelių eismo taisykles – žymiai viršijo mieste leidžiamą greitį ir A. D. žūtis buvo kaip šių veiksmų pasekmė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo E. J. nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl įvykio pasekmių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, praeityje neteistas, atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą, pradėjo dirbti, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 143), 2013-06-01 jam gimė duktė.

Įvertinusi paminėtąsias aplinkybės, teisėjų kolegija visiškai sutinka, kad šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje E. J. nedarys nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant maksimaliam terminui.

Be abejo, apeliacinės instancijos teismas negali pateisinti E. J. padaryto KET pažeidimo, elgesio po padaryto nusikaltimo, tačiau paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, artima BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkiui, ir šios bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam terminui nelaikytina simboline bausme. Įvertintina ir tai, kad įvykio metu pati žuvusioji elgėsi neatsakingai (nustatytas 1,51 promilės, vidutinis neblaivumas), padarė KET pažeidimą (ėjo per gatvę ne per perėją). Tad naikinti E. J. BK 75 straipsnio taikymą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl, apelianto manymu, per mažai nukentėjusiajai J. S. priteistos neturtinės žalos.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismų praktikoje suformuluota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiu išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio turi būti vertinami asmenų santykiai su žuvusiuoju, šių santykių kokybė.

Be abejo, neabejotina, kad nukentėjusioji J. S. patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau teisėjų kolegija, neatkartodama apylinkės teismo argumentų, negali nesutikti su padaryta išvada, kad J. S. ir A. D. ryšys neprilygo vaiko ir motinos ryšiui. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo institutas negali būti naudojamas kaip pagrindas pasipelnyti juo besinaudojančiai šaliai. Ir tai negali būti tarsi papildoma bausmė kaltininkui. E. J. elgesys – KET pažeidimai, dėl kurių kilo itin sunkios pasekmės, nuteistojo elgesys po autoįvykio – pabėgimas iš įvykio vietos – teisiškai buvo įvertintas jį traukiant baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą paminėtosios aplinkybės negali būti traktuojamos kaip esminės lemiančios, darančios įtaką priteistinam žalos dydžiui. Vis dėlto neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir panašūs dalykai. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, J. S. patirta neturtinė žala pagrįstai buvo įvertinta 15 000 Lt ir ši suma atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Todėl didinti jos iki prašomos apelianto sumos nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios J. S. atstovas advokatas pateikė pinigų priėmimo kvitą, jog už atstovavimą ir dokumento surašymą nukentėjusioji J. S. sumokėjo 600 Lt, kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo E. J..

Įvertinant, kad nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas, apeliaciniame procese nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos. Tad esant aptartų aplinkybių visumai, keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato E. Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.