Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko mirė kitas žmogus, o būtent:

jis, 2012 m. lapkričio 24 d. apie 00.25 val. Klaipėdoje, H. Manto g. ties namu Nr. 37, tiesiame asfaltuotame kelio ruože, kur važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos, vairavo automobilį „Range Rover“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) viršydamas leistiną greitį ir partrenkė per važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės, ne pėsčiųjų perėjoje ėjusią A. D., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė eismo įvykio vietoje.

Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad praeitų metų lapkričio 24 dieną atvyko pusbrolis, išgėrė po mažą bokalą alaus ir nuvyko į barą „Feliksas“. Bare sutiko buvusius bendramokslius A. M. ir T. G.. Kai atvyko, buvo gal 20-30 žmonių. A. su T. nusipirko butelį alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, kurį gėrė keturiese. Jis išgėrė nepilnus du kokteilius. Viename kokteilyje buvo ne daugiau 60 g. alkoholio. Gėrė 100 g. Viskio su kola ir ledukais. Apsvaigęs nesijautė. A. pasiūlė važiuoti į Klaipėdą, į klubą Portas. T. draugė pavežė juos iki kiemo, kur stovėjo A. M. automobilis. T. su savo drauge išvažiavo link Klaipėdos. Jam A. padavė raktelius, kadangi draugai buvo gerokai išgėrę. Įvažiavus į Klaipėdą, J.Janonio ir H.Manto gatvių sankryžoje, jis važiavo antra juosta, pirmoje juostoje automobilis pradėjo stabdyti. Pamanė, kad automobilį pralenks iš dešinės, greičio nelėtino. Matė, kad dešinėje nėra kliūties. Nematė, kas dėjosi už to automobilio ir kairėje pusėje. Nespėjus automobilio pralenkti, pajuto smūgį, ko pasėkoje suprato, kad tai buvo žmogus. Žmones pamatė rankos atstumu, nebuvo galimybės stabdyti. Nukentėjusioji ėjo ne per pėščiųjų perėją. Girdėjo iš A. ar E. žodžius, kad „Važiuok toliau, nestok“. Viskas atsitiko staigiai. Tą dieną buvo tamsu, nelijo, buvo sausa. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, bet leistiną maksimalų greitį viršijo. Sutinka, kad galėjo būti toks greitis, kokį nustatė specialistai. Po to atsidūrė daugiabučio namo kieme. Po įvykio E. dingo iš mašinos. Su E. išlipo, pradėjo eiti kažkuria linkme. Po to atsimena, kad sėdėjo taksi ir buvo Palangoje pas jo draugę. Buvo šokas, nežinojo, ką daryti. Po keleto dienų suprato, kad reikia ateiti prisipažinti. Susirado advokatą, atėjo į prokuratūrą ir prisipažino. Po įvykio į prokuratūrą atvyko praėjus 10 dienų. Telefonas buvo išjungtas, nes buvo išsigandęs. Vairuotojo pažymėjimo jis iš viso neturi. Jis žino apie neturtinės žalos dydį, tačiau negali atlyginti tokios žalos, nes dirba pusė etato ir uždirba 500 Lt. Turtinę žalą atlygino. Labai gailsi dėl to, kas atsitiko.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad žuvusiąją augino nuo mažens. Jos sesuo susirgo, pusę metų gulėjo ligoninėje. 1999 m. sesuo mirė, todėl ji paėmė globoti jos dukrą. Po globos įforminimo žuvusioji pragyveno vaikų globos namuose, ten priprato prie vaikų. Kaimynai sakydavo, kad kai jos nebūdavo, mergaitė į namus atsivesdavo daug vaikų. Mergaitę atidavė į vaikų globos namus, bet ją lankė, o nuo 17 metų ji gyveno pas ją. Ji visada parsivesdavo mergaitę savaitgaliais. Mergaitė turėjo butą. Žuvusioji baigė verslo ir paslaugų mokyklą, gavo stipendiją, valstybės pinigų 650 Lt. 2010 m. vasarą nedirbo, o rudenį stojo į Turizmo mokyklą. Baigė Turizmo mokyklą, ji įdarbino ją į medienos įmonę, bet jai ten sunkiai sekėsi. Mergaitę ištaškė į dalis, anūkas paskambino ir pasakė, kad ji žuvo. Draugė jai sakė, kad greitis buvo didelis. Mergaitė lankė daug būrelių, šaškėm lošė, vaistus nupirkdavo jai, valgyti darė. Su mergaite nekonfliktavo, mergaitė jai buvo gera. Likus savaitei iki įvykio, mergaitė išėjo į savo butą gyventi. Ji liko viena, o sūnus jūroje buvo. Ji dabar tik atsigavo. Žuvusioji pas ją gyveno 5 metus. Mergaitės globa buvo perduota jos sūnui, bet jos bute mergaitė gyveno. Kai mergaitei buvo 9 metai, ji išėjo iš jos. Mergaitė 1 metus pas ją gyveno. Seseriai gyvai esant nepaėmė mergaitės, nes dar sūnų augino ir dirbo. Su vyru išsiskyrė, kai jai buvo 33. Sūnus tapo globėju, nes ji tapo per sena globoti, o nuo 18 metų mergaitei nereikėjo globos. Prašo iš kaltinamojo priteisti 150 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas T. A. parodė, kad tą vakarą su G., A., M., M. ėjo į naktinę parduotuvę. Ėjo per gatvę nuo Lietuvininkų aikštės link parduotuvės, ne per perėją. Atstumas iki perėjos buvo 4 metrai. Nebuvo mašinų, todėl sugalvojo eiti ne per perėją. Jis ėjo priekyje, o jie ėjo iš paskos. Kai pasiekė gatvės vidurį, pamatė atvažiuojant automobilį. Neatsimena, kurioje juostoje pamatė automobilį. Jis sušuko, kad draugai sustotų. A. nesustojo, matyt, nematė, kad mašina atvažiuoja. Iš dešinės pusės atvažiavo automobilis, buvo su šviesom. M. sakė, kad lyg nukentėjusioji nespėjo sureaguoti. Automobilis ir kliudė A.. Virš 100 km/h greitis automobilio buvo. Kelias buvo geras, oras buvo geras. Nebuvo pristojęs automobilis, negirdėjo stabdymo. Automobilis važiavo ir nuvažiavo. Priėjęs prie žuvusiosios, iš karto suprato, kad ji buvo mirusi. Su A. jis susipažino tą patį vakarą. Iki avarijos A.buvo išgėrusi, bet ant kojų pastovėjo. Nepasakojo A. apie santykius su teta.

Liudytoja L. G. parodė, kad dienos nepamena, bet buvo penktadienis. Nuvyko į Palangą susitikti su savo draugu T. G.. Kavinėje susitiko su T. G., pabuvo, išgirdo kaip A. M. pasiūlė jiems važiuoti į klubą. Ji pasisiūlė T. nuvežti į klubą, nes pati gyvena Klaipėdoje. Išėjo į lauką, T. įsėdo į jos automobilį. Paprašė sustoti, pro langą pašaukė A.. Neklausę jos tie draugai įsėdo į automobilį, paprašė parvežti ir juos. Nusprendė, kad geriau bus pavežti juos iki namų, nei ginčytis. Ji pavežė tuos draugus iki namų. Su T. parvažiavo į Klaipėdą. Vienu metu plente tie draugai juos pralenkė ir nuvažiavo. Atvažiavę į miestą, prie „Žemaitijos“, pamatė automobilius su įjungtais avariniais signalais, pametė tą mergaitę. Susižiūrėjo su T., kad šis skambintų A., kad paklaustų, ar jis matė kažką. Ji suprato iš kalbos, kad sakė, jog nieko nematė, išlipo iš automobilio ir parvažiavo namo su taksi. Ji T. paleido pre naktinio klubo ir pati parvažiavo namo. Su A. M. dabar nebendrauja, bendravo su juo prieš daug metų. Su ja buvo T. G., kuris paskambino A., jis bendrauja su jais. Ryte pabudusi rado praleistų skambučių. Perskambinus T., sužinojo, kad jo draugai įvykdė autoįvykį. Atsimena, kad prie Romų gyvenvietės jos automobilį pralenkė Range Rover automobilis, jie važiavo greičiau nei kad ji 100 km/h greičiu.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio vakarą su savo draugu, T. G., atvyko į Palangoje esantį barą, kurio pavadinimo tiksliai nepamena „Tauras“ ar „Žuvėdra“. Bare vyko vakarėlis. Tame vakarėlyje tarp kitų asmenų sutiko ir E. J.. Po kiek laiko sumanė pratęsti vakarėlį Klaipėdoje. Į Klaipėdą važiavo tryse: jis, E. J. ir jo giminaitis, kurio nepažinojo. Vyko jo įmonei priklausančiu automobiliu „Range Rover.“. Jis sėdėjau priekyje keleivio pusėje, E. J. vairavo automobilį, o gale sėdėjo J. giminaitis. Klaipėdoje mergina išbėgo į gatvę ir jie ją kliudė. Jis iškvietė policiją, o J. ir jo giminaitis vėliau išlipę iš mašinos nuvažiavo. Pats buvo gerokai išgėręs. Nežino, ar kaltinamasis buvo išgėręs, bet girtas neatrodė. Tiksliai nepamena, kodėl jo įmonei priklausantį automobilį vairavo kaltinamasis, greičiausia dėl to, kad jis buvau apsvaigęs. Nežino, ar E. J. turėjo vairuotojo pažymėjimą. Jis su E. J. pažįstami iš mokyklos laikų, bet niekada ypatingai geri draugai nebuvo. Vakarėlyje su E. J. susitiko netyčia. Nežino, kieno idėja buvo iš Palangos vakarėlio patraukti į Klaipėdą. Aptariamu laikotarpiu jis dirbo Palangoje, pats neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl įmonės automobiliu buvo vežiojamas kitų asmenų, bet automobilis buvo laikomas pas jį, kadangi jis buvo įgaliotas automobilio turėtojas. Žuvusiąją kliudė sankryžoje ties buvusiu „Žemaitijos“ kino teatru. Prieš pat susidūrimą pastebėjo, kad asmenys eina gatve, jų buvo 3-4. Kliudė vieną žuvusiąją, nes ji buvo labiau paėjusi į priekį, šiek tiek atsiskyrusi nuo kitų. Koks buvo automobilio greitis - nežino, bet greitis turėjo būti didesnis nei 50 km/h. Tai, kad kliudė merginą visi pastebėjo, tačiau iš karto nesustojo, nes visi patyrė šoką. Nuvažiavę iš įvykio vietos, sustojo prie išvažiavimo iš Klaipėdos. Nežino, kieno iniciatyva sustojo. Sustoję tarpusavyje nieko nesitarė. Kai sustojo, kaltinamasis išlipo ir pasišalino, o jis iš savo mobilaus telefono iškvietė pareigūnus. Pareigūnams prisistatė, viską papasakojo, pranešė, kas vairavo. Laikotarpyje nuo įvykio iki tol, kol kaltinamasis atvyko į policiją, su juo susitikęs nebuvo ir niekaip nebendravo. Apie įvykio pasekmes policijoje sužinojo iš karto, iš pareigūnės. Nuo girtumo atsigavo pavažiavus maždaug 5 km nuo įvykio vietos, ties “Vasaros estrada” ar Klaipėdos ligonine. Kai atsipeikėjo matė, jog važiavo maždaug 100 km/h greičiu. Kodėl neliepė kaltinamajam stabdyti, nežino. Duodamas E. J. vairuoti automobilį nebuvo prisiminęs, kad mašina be civilinės atsakomybės draudimo. Tai, kad neturi teisės vairuoti, gal ir galėjo būti priežastis dėl ko leido vairuoti kaltinamajam. Nepamena, ar važiuojant iš Palangos į Klaipėdą automobilio salone buvo vartojamas alkoholis. Atsimena, kad žuvusiąją partrenkė pravažiavus perėją, tarp dviejų perėjų, esančių ties aikšte. Negali pasakyti, ar kaltinamasis turėjo galimybę išvengti susidūrimo, bet oras buvo drėgnas, o jie važiavome nuokalne.

Liudytojas E. V. parodė, kad atvyko pas E. J. į svečius į Palangą. Kartu nuėjo į barą. Bare E. J. sutiko savo draugą, kurio jis nepažinojo. Tas draugas pasiūlė vykti į barą, esantį Klaipėdoje. Taip ir padarė. Kam priklausė automobilis, kuriuo važiavo, nežino, bet jį vairavo E. J.. E. J. buvo blaivus. Nematė, kad jis būtų gėręs. Bare kartu su J. pramogavo, šoko. Jis buvau išgėręs pakankamai daug. Kelionę į Klaipėdą inicijavo E. J. draugas. Automobilis buvo ne E. J.. Kaltinamasis vairavo automobilį „Range Rover“, nes taip pasiūlė jo draugas. Pakeliui į Klaipėdą sėdėjo automobilio gale, o E. J. draugas – priekyje, šalia vairuotojo. Viską pamena ne nuo įsėdimo momento. Atsiminti įvykius pradeda nuo to momento, kai susidūrė su nukentėjusiąja. Kas vyko iki tol - nepamena, nes buvo stipriai pavargęs ir apsvaigęs. Į ką trenkėsi automobiliu – nematė, nes sėdėjo automobilio gale ir nespėjo to pamatyti. Po smūgio išgirdo E. draugą A. M. sakant, kad reikia bėgti. E. taip nesakė. Po įvykio, kuris buvo prie „Žemaitijos“, nuvažiavo į Miško kvartalą ir mašiną ten paliko. Važiuojant iš Palangos, važiavo ir pro šį teismą. Sustojus Miško kvartale, E. draugas pasakė, jog reikia išlaužti automobilio spynelę, palikti automobilį, o vėliau iškviesti policiją ir pasakyti, kad automobilis buvo pavogtas. Jis su E., palikę automobilį, kuriuo važiavo, taksi grįžo į Palangą. Automobilį E. davė draugas, jis pats padavė J. automobilio raktus.

Liudytoja V. P. parodė, kad dirba vaikų globos namų “(duomenys neskelbtini)” direktore. Globos namuose dirba nuo 1991 m. Nukentėjusiąją pažįsta seniai, maždaug nuo 2001 m., kai A. D. buvo nukreipta į globos namus. J. S. buvo A. D. mamos sesuo ir A. globėja. A. tėvų ji nepažįsta. A. D. santykiai su globėja buvo glaudūs. Kasmet, kai tik buvo galimybė, globėja gaudavo leidimus savaitgaliais, atostogų bei švenčių dienomis pasiimti A. pas save į namus. Pasiimdama A. D. iš globos namų šventėms ar savaitgaliams, teta nereikalaudavo maistpinigių, 7 Lt. per dieną, kuriuos ji galėjo gauti pagal įstatymą. Teta A. remdavo, nupirkdavo jai rūbų, avalynės. Kai A. buvo globos namuose, teta už jos globą nieko negaudavo, o tuo laikotarpiu, kai J. S. buvo teisėta mergaitės globėja, t.y. apie 1 metus, S. turėjo gauti 500 Lt. per mėn. Judviejų šeimoje viskas buvo gerai. Pagyvenusi su teta, A. pasiprašė atgal į globos namus, nes mergaitė buvo įpratusi bendrauti su vaikais ir pas tetą jai pasidarė nuobodu. Prieš 18-ąjį gimtadienį A. panoro grįžti pas tetą, bet J. S. buvo jau garbaus amžiaus, todėl globos jai skirti nebegalėjo, taigi globa buvo skirta J. S. sūnui. J. S. buvo paskirta A. nekilnojamojo turto – buto, administratore. Ji A. butą remontavo, jį tvarkė, rūpinosi turtu. Teta tvarkingai administravo turtą, ji taip sako, nes A. D. pasakodavo, jog jos teta, su dėde butą remontavo, tvarkė. A. D. butas jokių skolų neturėjo. Sūnus pas A., kaip jos globėjas, taip pat ateidavo, bet teta pas mergaitę ateidavo dažniau. A. dažnai iš jos kabineto skambindavo tetai, nes mobiliųjų telefonų dar tuomet nebuvo. Gali patvirtinti, kad ryšys tarp A. ir J. S. buvo glaudus. Teta vis sakydavo, kad A. jai senatvėje bus „užvadėlė“. Prieš skirdami globą, tyrėme globėjų gyvenamąsias sąlygas ir viskas buvo gerai. Vėliau A. išreiškė norą grįžti į globos namus, nes nori būti su vaikais. Tai ji padarė būdama paauglė, bet kada tiksliai, nepamena. A. gali charakterizuoti kaip meniškos sielos vaiką, ji buvo įstojusi į meno mokyklą, mokėsi prasčiau nei vidutiniškai, didelio mokslumo neturėjo, bet buvo aktyvi, draugiška, turėjo daug draugų. Apie A. konfliktus nėra girdėjusi. Girdėjo, jog A. buvo pabėgusi iš namų ir inscenizavo savo pagrobimą, tačiau apie tai nieko komentuoti negali, nes neturi tikslios informacijos.

Liudytoja G. K. parodė, kad tiksliai nepamena kada, bet buvo mieste su M., T. ir A.. Visi buvo išgėrę po bokalą alaus. Buvo sutikę dar vieną vaikiną, kurio vardas berods A.. Ėjo per akmeninę gatvę į naktinę parduotuvę. Parduotuvė nedirbo. Skersai kirto gatvę. Ėjo per gatvę link „Žemaitijos“. T. prabėgo per gatvę, sušuko „stokit“. Jie sustojo, o A. vieną koją padėjo ir už kojos automobilis ją kliudė ir nutrenkė. A. už ištiestos kojos užkliudė. M. su A. ėjo truputį pirmiau, o ji su A. ėjo vienas šalia kito, T. suspėjo prabėgti. Iš tos pačios pusės atvažiavo dar vienas automobilis. Nei vieno iš jų daugiau neužkliudė. Nieko daugiau nepajautė, tik sustojo. Ji sustabdė kitą automobilį, paprašė, kad iškviestų pagalbą. Po to sustojo daugiau automobilių, atsirado žiūrovų. Policija pasiėmė jų duomenis. Su žuvusiąja draugavo, santykiai buvo geri. Su A. susipažino prie maždaug tris metus, kartu mokėsi Turizmo mokykloje. Po Turizmo mokyklos, A. dirbo Klaipėdos medienoje. A. turėdavo pinigų. Ji taip pat turėdavo pinigų. A. nesiskolindavo iš jos pinigų. Žuvusioji gyveno savo bute, Žardėje, prie „Swedbank“ banko. Jai žuvusioji tik minėjo, kad ten jos butas. Būdavo, kad ir pas ją žuvusioji pernakvodavo. A. nakvodavo pas ją, nes nenorėdavo namuose viena būti, o pas tetą nenorėdavo. A. ir tetos santykiai buvo geri, būdavo apsipykdavo, bet tai vienintelis asmuo, nes daugiau iš artimųjų draugė nieko neturėjo. Jai apie savo santykius su teta daug nepasakojo. Nieko nesakė, kad nepatinka pas tetą ir dėl to grįžo į vaikų namus. Kai maža buvo, sakė, kad nepatiko pas tetą gyventi, bet aplinkybių neaiškino. Daugiau artimų giminaičių draugė turėjo - dėdę, pusbrolį. Su tetos sūnaus sūnumi žuvusioji gerai bendravo. Teta A. D. buvo artimiausias žmogus, nes draugė dažniausiai pas tetą būdavo. Apie A. brolį D. ji nieko nežino, nieko nepasakojo apie kitus giminaičius.

2012-11-24 eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Klaipėdos m., H.Manto g., ties namu Nr. 37, leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h. Padangų pėdsakų, stabdymo pėdsakų neužfiksuota. Automobilio žibinto stiklas rastas 27,7m. atstumu už H.Manto ir J.Janonio gatvių sankirtos, S.Daukanto gatvės kryptimi ir 3,9 m. atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Nuo šio pėdsako į priekį 41,1 m. atstumu yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Perėjos ženklinimo plotis - 4m. už perėjos ženklinimo 16,2m. atstumu antrosios eismo juostos kairiajame pakraštyje, 5,9 m. atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto rastas merginos lavonas (t. 1 b.l. 15-23).

Iš 2012-11-24 protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį Land Rover, v/n (duomenys neskelbtini), rasti priekinės dalies apdailos detalių apgadinimai, įskilęs priekinis stiklas, kraujo žymė ant priekinio kairio žibinto, smegenų materija ant variklio dangčio, plaukai ant priekinio stiklo (t. 1 b.l. 30-34).

Iš 2012-11-26 specialisto išvados Nr. M683/12(03) matyti, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką (t. 1 b.l. 63-65).

Iš 2012-11-27d. specialisto išvados Nr. T-A 11101/12(01) matyti, kad A. D. kraujyje rasta 1,51‰ (promilės), šlapime- 1,87 ‰ etilo alkoholio. Kraujo ir šlapimo ėminys paimtas 2012-11-26d., 12⁰⁰ val. (t. 1 b.l. 66).

2012-02-15 specialisto išvadoje Nr. 11 K-373(12) nustatyta, kad automobilio „Land Range Rover”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pat pėsčiosios partrenkimą, greitis buvo nuo 120, 7 km/h iki 137,7 km/h (t. 1 b. l. 171-177).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. J., 2012 m. lapkričio 24 d., apie 00.25 val. Klaipėdoje, H. Manto g. ties namu Nr. 37, tiesiame asfaltuotame kelio ruože, kur važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos, vairavo automobilį „Range Rover“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas leistiną greitį ir partrenkė per važiuojamąją kelio dalį iš kairės pusės, ne pėsčiųjų perėjoje ėjusią A. D.. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusioji mirė eismo įvykio vietoje. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų T. A., L. G., A. M., E. V., G. K. parodymais, kurie iš esmės atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. 2012-02-15 specialisto išvadoje Nr. 11 K-373(12) konstatuota, kad vairuotojo veiksmai – ženkliai viršytas leistinas greitis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (t. 1 b. l. 177). Todėl kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgtina į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį kaltinamojo asmenybę.

E. J. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės. Nors nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas atimti nukentėjusiosios gyvybę, ji žuvo dėl to, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles – ženkliai viršijo mieste leidžiamą greitį ir A. D. žūtis buvo kaip šių veiksmų pasekmė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo E. J. nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl įvykio pasekmių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, praeityje neteistas, atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą, pradėjo dirbti, darbdavio charakterizuojamas kaip krupštus ir pareigingas darbuotojas, yra draugiškas, atjaučiantis kitus (t. 2 b. l. 143), 2013-06-01 jam gimė duktė. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje E. J. nedarys nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir jos vykdymą atidedant maksimaliam terminui.

Nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį 7111,90 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 1500 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Kadangi byloje yra duomenys, kad turtinę žalą – 7111,90 Lt E. J. J. S. atlygino, procesas šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktinas.

Neturtinę žalą J. S. grindžia tuo, kad A. D. augo vaikų globos namuose, tėvai negalėjo padėti jos išlaikyti, tinkamai bendrauti, todėl ji atstojo mergaitei motiną, ją nuolat lankydavo vaikų globos namuose, pasiimdavo mergaitę šventinėmis dienomis ir per atostogas. Mergaitė jai atstojo dukrą, ji ją leido į mokslus. Jų tarpusavio santykiai buvo tamprūs, nes daugiau niekas mergaite nesirūpino. A. D. netektis J. S. buvo labai skaudus smūgis. J. S. tikėjosi, kad senatvėje bus kam ją prižiūrėti, suteikti reikiamą pagalbą. Dėl A. D. mirties ji patyrė didelį šoką, pablogėjo jos sveikata ir savijauta, nuolat jaučia didelius dvasinius išgyvenimus. Jai buvo pakilęs kraujospūdis, atsirado širdies ūžesys (t. 1 b. l. 74-75, t. 2 b. l. 130).

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo E. J. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, teismui nekyla jokių abejonių. Nustatyta, jog E. J. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį „Range Rover“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl šiuo pagrindu civiliniu atsakovu byloje buvo patrauktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakingas, neviršijant sutartyje numatytų sumų, Draudikų biuras. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis E. J..

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismų praktikoje suformuluota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiu išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio turi būti vertinami asmenų santykiai su žuvusiuoju, šių santykių kokybė. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad eismo įvykio metu žuvusi A. D. nuo gimimo augo vaikų globos namuose. 2000-08-07 Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr. 532 nustatyta laikinoji globa jos tetos J. S. šeimoje. Tačiau santykiai nesusiklostė ir abiejų pusių pageidavimu, 2001-10-05 Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr. 714 laikinoji A. D. globa nutraukta ir 2001-10-31 potvarkiu vėl nustatyta vaikų globos namuose. 2008-01-07 nutartimi A. D. rūpintoju iki pilnametystės paskirtas J. S. sūnus – A. S.. Ir nors A. D. globa buvo paskirta minėtam asmeniui, mergaitė nuo 2008-01-31 gyveno J. S. namuose (t. 2 b. l. 168,). Liudytojos V. P., G. K. patvirtino, kad už J. S. mirusioji artimesnių žmonių neturėjo.Vis dėlto, teismas pastebi, kad iki 10 metų A. D. augo vaikų globos namuose, o byloje nėra duomenų, kad šiais svarbiausiais mergaitės gyvenimo metais, nukentėjusioji būtų mergaite rūpinusis. Tai patvirtina ir liudytojos V. P. parodymai, kuri nurodė, kad J. S. jai žinoma nuo 2001 m, t.y. po to, kai A. D. globa vėl buvo nustatyta vaikų globos namams „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ir pati nukentėjusioji patvirtino, kad seseriai gyvai esant nepaėmė mergaitės iš vaikų globos namų, nes dar augino sūnų ir dirbo (t. 2 b. l. 130). Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad J. S. ir A. D. ryšys neprilygo vaiko ir motinos ryšiui. Vis dėlto, klaidinga būtų teigti, kad tarp nukentėjusiosios ir žuvusiosios ryšio iš viso nebuvo. Byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad J. S. A. D. rūpinosi. Tačiau nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina įvertinti, kaip A. D. mirtis įtakojo J. S. psichologinę, emocinę būseną bei dvasinę skriaudą. Nors nukentėjusioji teigė, kad po A. D. mirties jai pašlijo sveikata, buvo šokas, nieko negalėjo daryti, vartojo daug vaistų, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiama ir į tai, kad A. D. per važiuojamąją dalį ėjo ne pėsčiųjų perėja ir tuo pažeidė kelių eismo taisykles, buvo apsvaigusi nuo alkoholio (1,51‰ (promilės), kas atitinka vidutinį girtumą (neblaivumą) bei galėjo turėti įtakos įvykusioms pasekmėms, kad nukentėjusiosios giminaitė žuvo ne dėl kaltinamojo E. J. tyčios, bet dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo. Esant teismo aukščiau aptartais motyvais, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. S. neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajai priteistina 15 000 Lt suma.

Teismui taip pat pateikti įrodymai dėl nukentėjusiosios patirtų 1 500 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Ši suma pagrįsta pinigų priėmimo kvitu, todėl priteistina iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiosios naudai.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su autoavarijos vietos planu ir kompaktine plokštele, vokas su vaizdo įrašu iš viešojo stebėjimo kamerų, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Stiklo šukės, automobilio apdailos detalės, kvapo pavyzdys nuo automobilio vairuotojo sėdynės, supakuotas į 1 pusės litro talpos stiklainį, saugomi Klaipėdos AVPK Kelių policijos biure, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam 3 metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį kaltinamąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo – Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt J. S. naudai.

Civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo procesą nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo E. J. 1 500 Lt nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti– voką su autoavarijos vietos planu ir kompaktine plokštele, voką su vaizdo įrašu iš viešojo stebėjimo kamerų, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Stiklo šukes, automobilio apdailos detales, kvapo pavyzdį nuo automobilio vairuotojo sėdynės, supakuotą į pusės litro talpos stiklainį, saugomus Klaipėdos AVPK Kelių policijos biure, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.